 |
Navigacija |
|
|
Paskutiniai komentarai |
|
|
Draugai |
|
|
Orai |
|
|
Apklausa |
|
|
Vartotojų tinkle |
|
|
 Prisijungusių svečių: 1
Prisijungusių narių nėra
Registruoti nariai: 1,571
Naujausias narys: zieptuvelis
|
|
|
|
|
|
Paskutinės nuorodos |
|
|
Last Seen Users |
|
|
Paieška |
|
|
|
Nesirūpinsi žvėrimis badmečiu - nemedžiosi |
|
|
Nesirūpinsi žvėrimis badmečiu - nemedžiosi
Sunki žiema
Pagal gamtos kalendorių nuo sausio 21 d. iki vasario 20 d. tęsiasi antrasis žiemos mėnuo. Kasdien ilgėja sugrįžtančios saulės žingsniai. Tačiau šalčiai nesitraukia. Žemę užklojo stori sniego patalai. Vandenys snaudžia po pusmetrinio ledo sluoksniu. Giliai įšalo dirvožemis. Pusiaužiemį (sausio 25 d.) buvo saulėta. Iš urvo išlindęs barsukas pamatė savo šešėlį. Vėl grįžęs urvan apsivertė ant kito šono, apsikamšė sausų žolių patalais ir vėl užsnūdo. Antra žiemos pusę nežada būti šiltesnė...
Keletas praėjusių žiemų buvo šiltos ir beveik be sniego. Medžiotojai, miškininkai užmiršo, kas yra baltasis badas. Ši žiema - išbandymo žiema. Laimė, kad praeitų metų ruduo subrandino nemenką ąžuolo gilių derlių. Maitindamiesi gilėmis šernai, elniai sukaupė riebalų atsargas . Vieną kitą giliukę, jau kelintą kartą perknisdami sniegą ąžuolynuose, šernai suras iki pat pavasario. Šernai dar stiprūs, rudenį sukaupti riebalai dar neišseko. Ne kažin kiek pašaro suradę šėryklose, per ilgą žiemos naktį nors ir per gilų sniegą jie dar pajėgia apklampoti didelius miško plotus, prisirankioti vienokio ar kitokio maisto.
Labiausiai vargsta stirnos ir kurapkos. Po lijundrų ant sniego susidarė ledo pluta. Raibosios laukų vištelės neprisikasa iki želmenų. Belieka tenkintis virš sniego styrančių piktžolių sėklomis. Skaitlingi kurapkų pulkeliai susirinko į gyvenvietes, glaudžiasi prie sodybų, dar veikiančių žemės ūkio bendrovių fermų. Apsilpusiais višteles medžioja lapės, valkataujančios katės, vištvanagiai. Jas gali užkapoti netgi krankliai ar suopiai, vaiko palaidi šunys. Suledėjusi sniego pluta žeidžia stirnų kojas, trukdo atsikasti želmenis ar mėlynojus. Stirnos ir elniai susispietė prie kertamų biržių, žievina nukirstų drebulių šakas, toli nevaikšto.
Miško takais prie šėryklų
Tokią žiemą žvėris būtina papildomai šerti. Neparuošus pakankamai pašarų iš rudens, dabar sunku jų gauti. Didžiųjų miestų grūdų perdirbimo įmonės grūdų atliekas medžiotojų klubams parduoda tik mažais kiekiais, kad visiems tektų po truputį. Mažai ką gali pagelbėti ir žemės ūkio bendrovės bei ūkininkai. Medžiotojų būreliai gerų grūdų ne kažin kiek begali nupirkti - brangu. Todėl žvėris tenka šerti taupiai. Reikia atsisakyti stambių šėryklų, į kurias anksčiau būdavo privežami kalnai įvairiausių grūdų ir daržovių atliekų. Jeigu vertingas grūdų atliekas ar grūdus išpilsime dideliais kiekiais vienoje vietoje, atsiras nesąžiningų žmonių, jas kramsnos ne šernai, o sules vištos. Pašarus reikėtų į mišką išvežioti dažniau ir išberti mažesniais kiekiais tiesiog po eglėmis, kur mažiau sniego, paskleisti plonu sluoksniu. Žvėrys susirankios po grūdelį, o blogos valios piliečiui bus sunku susemti. Vienoje šėrykloje pašarus šernams patartina išberti 2 - 3 vietose. Kai stambesnieji šernai nuo vienos pašarų krūvelės nuveja jauniklius, jie perbėga prie gretimos krūvelės. Besimaitindami ilgasnukiai taip ir bėgioja ratuku nuo vienos pašarų krūvelės prie kitos. Jeigu atliekos bus išbertos tik vienoje vietoje, jaunikliai šerniokai liks alkani.
Briedžiams, elniams, stirnoms, kiškiams miškininkai nupjauna ir palieka nužievinti drebulių. Pirmiausia reikia nupjauti vieną kitą, o kai žvėrys aptinka ir pradeda griaužti žievę, nukirsti tose vietose daugiau drebulių. Elniams, stirnoms bei kiškiams reikia ir gero šieno. Nesant ėdžių, šieną galima išdėlioti ant neaukštų krūmų, prie nukirstų drebulių. Šėryklos rengiamos ir drebulės kertamos atokiau nuo kelių, kad brakonieriai negalėtų žvėris šaudyti tiesiog iš automobilių. Nereikia valyti kelių, vedančių į šėryklas. Žvėrys, nors ir giliame sniege, prasimins takus, bet prie šėryklų negalės privažiuoti blogos valios žmonės, norėdami pasiglemžti pašarus ar nudobti žvėrelį. Geriau pašarus nunešti arba nuvežti arkliu toliau nuo kelio. Tai pat žvėris šerti reikėtų toliau nuo miško želdinių. Užkramtę šieno, daržovių, grūdų atliekų ar pagraužę drebulių žievės elniai ir stirnos dar ras laiko ir sodinukų pumpurus bei ūglius paskabyti.
Kurapkas lesinti reiktų kiek tolėliau nuo gyvenviečių, kad negąsdintų jų palaidi šunys, negaudytų katės. Geriausia pastatyti iš eglišakių palapines ir jose paberti grūdų, grūdų atliekų, šieno nuobirų, susmulkintų daržovių, smulkaus žvyro. Atviroje vietoje išpiltus lesalus kaip mat sudoroja kovai, kuosos bei žvirbliai arba užsninga. Žvėris ir paukščius maitinti reikia iki pat pavasario.
Plėšrūnams pagalbos nereikia
Pagrindinės medžioklės baigėsi. Dar galima medžioti bebrus, ondatras, audines, fazanus iki kovo 1 d., kiaunes iki kovo 15 d., vilkus ir lapes iki balandžio 1 d., ištisus metus naikinami mangustai, šeškai, kurmiai, valkataujantys šunys ir katės, varniniai paukščiai. Storas ledas dengia vandens telkinius. Bebrai ir ondatros į žemės paviršių retai kur beišlenda. Su šautuvu jų nesumedžiosi. O ir spąstais tokiomis sąlygomis gaudyti sunku. Norint pastatyti spąstus į bebro urvą, teks prakirsti ledą ar pralaužti storą įšalusios žemės sluoksnį. Nevertėtų medžioti kiaunių su šunimis. Pas mus beveik nėra tokių šunų, kad persekiotų vien kiaunes. Negalima leisti, kad šunys per gilų sniegą vaikytų stirnas, elnius ar šernus. Pagal medžioklės taisykles nuo vasario 15 d. draudžiama medžioti ir su urviniais šunimis. Nors žiema sunki, daug sniego, neskubėkime padėti šautuvų iki kiti medžioklės sezono. Labai įdomiai galime pamedžioti lapes, sėlinant ar tykojant prie masalo Prie masalo lapės tykojamos vakarais ar nakties metu, sėdint bokšteliuose. Kad neišplatinti ligų (jauką gali suryti šernai), masalui negalima naudoti šernų apdorojimo atliekų, nuo infekcinių ligų kritusių kiaulių, plėšriųjų žvėrelių lavonų. Geriausiai tiks varniniai paukščiai, naminiai karveliai, jautienos kaulai, žuvis. Patartina masalą smulkiai sukapoti ir paskleisti sniege atviroje vietoje per šūvio atstumą nuo bokštelio. Susmulkintą masalą lapės ne taip greitai suris. Mažus gabalėlius plėšrūnai ėda vietoje, o didelius paprastai nusineša toliau į saugesnę vietą. Nereikia baimintis, kad dalį lapėm skirto susmulkinti masalo ištampys paukščiai. Juo daugiau aplink masalą bus paukščių pėdų, tuo drąsiau prie jo atbėgs rudoji. Gaila, kad vilkus daugiausiai medžiojame su varovais. Amžinai skubame. Netgi žiemos metu nelieka laiko apeiti vilkus dienos guoliuose, apsupti vėliavėlėmis. O vilkų medžioklė su vėliavėlėmis tikrai įdomi. Nepamirškime iki pavasario sumažinti ir varninių paukščių.
Geras šeimininkas žino savo kaimenę
Vasario trečiąjį savaitgalį paprastai skaičiuojami žvėrys. Nėra patikimų žvėrių apskaitos metodų, garantuojančių didesnį tikslumą. Reikia pabandyti skaičiuoti įvairiais būdais ir lyginti rezultatus. Tokią sunkią žiemą, kur žvėrys nuolat šeriami, elnius ir šernus bene tiksliausiai būtų galima suskaičiuoti prie šėryklų. Šėrimo vietose reikėtų pastatyti stebėjimo bokštelius ir pašalti vieną kitą pavakario valandą. Kai nėra šviežio sniego, sunku žvėris skaičiuoti pagal pėdsakus, kertančius kvartalų linijas. Be to, dalis šernų, esant giliam sniegui, dažnai įsiruošia guolius netoli šėryklų ir ilgą laiką visai neina iš kvartalo, kuriame jie šeriami. Nuo kertamų biržių toli nesitraukia ir stirnos bei elniai. Skaičiuti reikia 2 - 3 kartus kas 4 - 5 dienas. Jeigu sezono metu medžioklėse su varovais buvo stebimi ir registruojami visi į medžiotojų liniją išvaryti bei grįžę pro varovus žvėrys, taip pat gana tiksliai nustatysite (bent kanopinių) jų skaičių savo medžioklės plotuose. Nepatingėkime, suradę laisvo laiko pasivaikščioti, paslidinėti pamiškėse, krūmynuose. Pasekime įtartinais žmonių pėdsakais. Kai žvėrys ir žvėreliai pradėjo bėginėti giliame sniege gerai pramintais takais ir lengva juo sugauti, suaktyvėjo kilpininkai. Kauno rajone ypač gausiai randama pastatytų kilpų aplink kolektyvinius sodus. Matyt, sodo nameliuose žiemoja vienas kitas negeras žmogus. Kilpos spendžiamos ne tik kiškiams, bet ir stirnoms, šernams. Būkime budrūs. Nepalikime likimo valiai savo globotinių.
Straipsnio autorius Vytautas Ribikauskas
Ūkininko patarėjas, 1996 m. Nr.13
|
|
| |
Parašė hunter
lapkričio 10 2006 10:42:28 ·
0 Komentarai ·
1274 Skaityta ·
|
|
|
|
|
|
Komentarai |
|
|
Rašyti komentarą |
|
|
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
|
|
|
|
|
|
Reitingai |
|
|
|
Prisijungti |
|
|
Atsitiktinė nuotrauka |
|
|
Naujausios foto |
|
|
Draugai |
|
|
| |
