 |
Navigacija |
|
|
Paskutiniai komentarai |
|
|
Draugai |
|
|
Orai |
|
|
Apklausa |
|
|
Vartotojų tinkle |
|
|
 Prisijungusių svečių: 2
Prisijungusių narių nėra
Registruoti nariai: 1,571
Naujausias narys: zieptuvelis
|
|
|
|
|
|
Paskutinės nuorodos |
|
|
Last Seen Users |
|
|
Paieška |
|
|
|
Lapių medžioklė laukuose su varovais |
|
|
Lapių medžioklė laukuose su varovais
Vasario pirmą dieną baigiasi tauriųjų elnių, danielių, muflonų, pilkųjų kiškių medžioklės. Nors šernus dar galima medžioti iki vasario 15 dienos, kažin ar verta vasario mėnesį dar drumsti jiems ramybę, kai šernės jau vaikštinėja storos, ir iki jauniklių atsiradimo relikę mėnuo ar daugiau.
Juo labiau kad medžiotojams dar lieka kas veikti: dar tęsiasi kiaunių, bebrų, ondatrų, audinių, mangutų, lapių ir vilkų medžioklės sezonas. Vilkų yra ne visų būrelių plotuose, medžioti kiaunes, bebrus, ondatras, audines ir mangutus - užsiėmimas specifinis ir ne kiekvienam medžiotojui prieinamas. Tačiau pasivaikyti rudąsias gali kiekvienas, o iki balandžio pirmos dienos - rudųjų lapių sezono pabaigos - dar yra gražaus laiko. Yra ir lapių. Baigiantis kiškių medžioklės sezonui, kai kuriuose medžiotojų būreliuose lapių nušauta netgi daugiau nei kiškių.
Kadangi lapės pastaraisiais metais daugiau gyvena laukuose, kur plyti dideli piktžolynų plotai, ar mažuose laukų miškeliuose bei krūmuose, be kitų medžioklės būdų, čia sėkmingai gali medžioti ir medžioklių su varovais mėgėjai. Paprastai į lapių medžiokles labai daug medžiotojų nesusirenka, todėl gerai žinantis vietovę ir lapių takus medžioklės vadovas šaulius sustato tik tose vietose, kur yra didžiausia tikimybė, kad prabėgs varovų pabaidytos ilgauodegės. Lapės, ypač pavasariop, jautriai reaguoja į varovų triukšmą. Vienu varymu apimamas gana didelis laukų plotas. Todėl nereikia daug varovų. Keletas jų išsirikiuoja už 1-2 kilometrų nuo šaulio linijos. Varovai taip pat turi gerai pažinti vietovę, todėl paprastai varo pasikeisdami patys medžiotojai. Varymo metu varovai dažnai net nemato vienas kito, eina per daug netriukšmaudami zigzagais per tas vietas, kur tikisi surasti ir pakelti lapes. Svarbu, kad kiekvienas varovas žinotų savo maršrutą ir ateitų prie šaulių linijos maždaug vienu laiku. Būdamas per šūvio atstumą nuo žvėrelio, šauna ir varovu einantis medžiotojas. Nemanau, kad šiuo atveju, paliekant teisę šauti varovui, nusižengiama medžioklės saugumo taisyklėms. Medžioklė vyksta atvirose vietose ir šauliai kiekvienu atveju gali įvertinti susidariusią situaciją. Kadangi tokios lapių medžioklės dažniausiai vyksta esant sniego dangai, medžiotojams patartina vilkėti baltus chalatus. Esant giliam sniegui, varovams patogiau čiuožti slidėmis. Tiek varovams, tiek ir medžiotojams labai praverčia žiūronai. Nuolatos stebėdamas apylinkes pro žiūroną, medžiotojas lapę pamato iš toli ir, žinodamas, kur stovi kiti šauliai, tam tikrame intervale gali pakeisti savo stovėjimo vietą, kad žvėrelis prabėgtų arčiau šaulio. Ypač tai padaryti patogu giliu melioracijos kanalu, todėl šauliai dažnai ir pastatomi prie tokių griovių, juo labiau kad ir lapės mėgsta bėgti išilgai griovių, dažniausiai apaugusių piktžolių juostomis. Jeigu varymai apima didelius laukų plotus, per medžioklės dieną tepadaromi 3-5 varymai, bet jei šauliai būna kantrūs ir laikosi medžioklės vadovo nurodymų, dažnai tokios medžioklės būna gana sėkmingos. Vietovėse, kur daugiau miškų ir nėra didelių laukų plotų, lapes galima medžioti kiek kitaip. Antroje žiemos pusėje, ypač saulėtomis dienomis, rudosios mėgsta peliauti dienos metu. Antroje dienos pusėje reikia automobiliu pravažiuoti laukų keliais ir pro žiūronus apžiūrėti medžioklės plotus. Jeigu laukų plotai būna palyginti nedideli, tokiai medžioklei visiškai pakanka vieno lengvojo automobilio ekipažo narių.
Aptikus lapę, 3-4 šauliai (jei yra sniego - geriau vilkėti baltais chalatais) pastatomi tose vietose, kur spėjama, kad pabaidyta ir bėgdama į artimiausią mišką pasirodys lapė. Ir šiuo atveju šauliai stoja kokioje nors priedangoje: griovyje, krūmo fone, prie elektros linijos stulpų ir pan. Vienas šaulys - varovas, darydamas didelį lanką, stengiasi rudąją nukreipti užsimaskavusių draugų pusėn.
Varoma be jokio triukšmo, pamažu artėjant prie žvėrelio. Jei lapė pajuda visai ne ta kryptimi, kur pasislėpė šauliai, varovui tenka apsimesti, kad rudoji jo visai nedomina, daryti dar vieną lanką ir bandyti ilgauodegę priversti trauktis reikiama kryptimi. Stovint pasaloje, lapei artinantis svarbu nepradėti per anksti judėti, kilnoti šautuvą ar žiūronus. Atviroje vietoje menkiausią judesį žvėrelis pastebi momentaliai ir keičia bėgimo kryptį. Reikia nė nekrustelėti, kol lapė pribėga arčiausiai, o tada staigiai prisitaikyti ir šauti. Iš netikėtumo žvėrelis kartais net stabteli, o jeigu ir šoka bėgti greičiau, tai atstumas jau leidžia neskubėti ir gerai nusitaikyti. Tačiau norint iš anksto prisidėti šautuvą prie peties, tai daryti reikia labai lėtu judesiu, kol žvėrelis dar toli.
Į pasalos vietą geriau ateiti taip, kad atbėganti lapė neturėtų kirsti medžiotojo pėdsakų, ypač kai šaulio pėdos lieka giliame sniege. Dažnai rudoji, pribėgusi prie medžiotojo pėdų, stabteli ir pakeičia bėgimo kryptį. Taip medžiojant, jei šauliai gerai pažįsta medžioklės plotus (na, žinoma, jei ir lapių yra), per keletą žiemos pavakario valandų 4-5 medžiotojams dažnai pavyksta nušauti bent vieną ilgauodegę. Tačiau svarbiausia, kad tokios medžioklės labai įdomios. Medžiotojai turi gerai pažinti medžioklės plotus, žinoti lapių elgseną, turėti kantrybės ir nepyškinti į žvėrelius iš per didelių atstumų. Tačiau kai tokiose medžioklėse šauliai stovi kartais labai toli vienas nuo kito, šaudyti dažnai tenka iš maksimalių atstumų, todėl reikia ne tik panaudoti visus medžiotojiškos "virtuvės" pasiekimus užtaisant kuo glausčiau mušančius šovinius, bet turėti ir 5-6 mm grankulkėmis užtaisytų šovinių. Žinoma, praverstų ir mažo kalibro graižtviniai šautuvai su optiniais taikikliais. Gaila, bet tokios žiemos pabaigos lapių medžioklės dažniau suorganizuojamos tik Suvalkijos laukų platybėse, nors ir ten į jas susirenka kur kas mažiau negu į garsiąsias kiškių medžiokles. Dauguma mūsų šaulių pasitenkina tik pastovėjimu prie eglaitės medžioklėse su varovais miške. Taip kai kurie šauliai tuose pačiuose miškuose medžioja dešimtmečius ir visiškai nepažįsta savo medžioklės plotų.
Straipsnio autorius Vytautas Ribikauskas
Kauno diena, 1999 01 19
|
|
| |
Parašė hunter
lapkričio 10 2006 10:41:06 ·
0 Komentarai ·
1133 Skaityta ·
|
|
|
|
|
|
Komentarai |
|
|
Rašyti komentarą |
|
|
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
|
|
|
|
|
|
Reitingai |
|
|
|
Prisijungti |
|
|
Atsitiktinė nuotrauka |
|
|
Naujausios foto |
|
|
Draugai |
|
|
| |
