miniBB: free php bulletin board and forum software
- Šåćčńņšąöč’ - Ķą÷ąėī - Īņāåņčņü - Ńņąņčńņčźą - Ļīčńź - Nariai   
Pokalbiai prieš  ir po medžioklės...

-- Naujienos Straipsniai -- Foto galerija -- Pokalbiai -- Orų prognozė --

Medžioklės taisyklės (naujausia redakcija)

www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po... / Indianapolis / ATŽALA

Ąāņīš Ńīīįłåķčå
gudas
Hunting for living

Ó÷ąńņķčź

# Äąņą: 23 Äåź 2014 09:04


Kuo daugiau laiko tenka praleisti miške su ginklu ir kuo daugiau patirties metų prisuka medžioklės sezonų skaitiklis, tuo dažniau tenka ieškoti atsakymo į, atrodytų, paprastą, ne tik medžioklėje, bet ir visam gyvenimui aktualų klausimą – „kur tai veda ir kokia viso to prasmė“? Nesinori tikėti, kad medžioklėje svarbiausia yra ragų ir ilčių ilgis, juolab nesinori tikėti, kad esmė slypi iš miško parneštame mėsos kiekyje. Negaliu sutikti, kad Aukščiausiasis, suteikdamas žmogui protą, numatė vien primityvius tikslus, kurių siekdami, mes niekuo nesiskirtume nuo gyvūnų. Norėtųsi tikėtis, kad evoliucija, kuriai turime būti dėkingi už šiuolaikines gyvenimo sąlygas, buvo varoma ne vien tuščio skrandžio ir šąlančio kūno, bet turėjo žymiai gilesnę prasmę. Būdamas gamtoje ir turėdamas daug ramaus laiko, nevalingai ieškau atsakymų į šiuos klausimus, kurių žinau/manau/tikiu yra ne vienas, todėl, kaskart intuityviai apčiuopęs dar vieną, galimą atsakymo variantą, apsidžiaugiu, lyg bučiau atradęs naują „gyvenimo tiesą“. Žvelgiant atgal į jau nueitą, nors kol kas trumpą, bet turiningą medžiojimo kelią, tokių gyvenimo tiesų buvo ne viena. Su ypatingu jauduliu prisimenu džiaugsmą dėl pirmųjų trofėjų, kuomet atrodė, jog tikslas yra sumedžioti ir kuo daugiau. Nuslūgus jaunatviškam maksimalizmui atsirado kitu tiesų, atsiskleidusių medžiojant neišbandytais būdais, priemonėmis, ar naujose vietose. Pasidarė svarbu ne kiek, o kaip medžioji. Bet ir ši tiesa neatrodė amžina, nes žvelgiant į vyresnius kolegas, kuriems buvo svarbu dalyvauti procese ir nebūtinai iššauti, piršosi išvada, kad ir šis atsakymas nėra galutinis. Kita tiesa buvo – kaip sumedžioti pasirinktą, iš anksto nužiūrėtą tam tikros rūšies atstovą ir kaip panaudoti tai, ką paimi iš gamtos. Konkretaus žvėries paieškos, taiklus šūvis, deramas pagerbimas bei tinkamas dievų dovanos panaudojimas, lyg ir įprasmino procesą, tačiau nedavė aiškaus atsakymo, o tik dar labiau viską supainiojo, grėsmingai sutapatindamas žmogų-medžiotoją su maisto miške beieškančiu gyvūnu-gurmanu. Nors pasąmonėje ši tiesa ir atrodė įtikinama, bet visiškai sutikti su ja nesinorėjo. Kaskart medžioklėje patiriamos emocijos išgirdus mišku einančio žvėries šlamesį, pamačius eilinę, bet iš naujo jaudulį sukeliančią, į palaukę išlindusią stirnelę, padažnėjęs širdies plakimas virš galvos praskridus ančių pulkeliui, neleido sutikti, jog esame tiesiog gyvūnai, besiskiriantys tik tuo, kad praradę įgimtas žvėrių savybes, paėmėm į rankas ginklus. Būtent jaudulys ir azartas, gimę pirmą sykį išvykus į medžioklę ir yra tai, kas ūkanotą rudens vakarą veda į mišką, vien tam, kad išgirstum stirnino lojimą, ir verčia užmiršti viską – net ir nenuimtą saugiklį, pasigirdus ančių sparnų švilpimui. Visos medžioklės dovanojamos emocijos yra veiksniai, stumiantys ieškoti atsakymų į amžinuosius klausimus, viliantis, kad jie nebus kasdieniški ir nuvalkioti, tikint, jog tokius jausmus gali sukelti tik tikra, gryna tiesa, kurios paieškos, manau ir tikiuos, nenutrūks iki paskutinio atokvėpio.
1.jpg
1.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Ó÷ąńņķčź

# Äąņą: 23 Äåź 2014 09:05


Tą dieną, nesitikėdamas surasti atsakymo ir net negalvodamas apie gyvenimo prasmę ir kitus egzistencializmo klausimus, ruošiausi jau eiliniu tapusiam ančių sezono atidarymui. Nieko naujo įvykti neturėjo: numatytas ankstyvas susirinkimas, keletas apvažiuotų pelkių, garantuoti šūviai Dievui į langus ir, galbūt, keletas, o gal ir nei vienos anties, – štai tokia trumpa išauštančios dienos programa. Išreiškus žodžiais, tai skamba kiek sausai ir nuobodžiai, bet kas dedasi medžiotojo galvoje – toli gražu, ne taip paprasta ir nuvalkiota. Pasakojant tai medžiokle nesergantiems, galėtų pasirodyti, kad mūsų užsiėmimas nevertas jėgų ir laiko, nekalbant apie finansines investicijas, tačiau kiekvieno, kad ir labai patyrusio, bet azarto nepraradusio šaulio širdyje, užverda kraujas vien prabilus apie rugpjūčio 15-osios datą. Po ilgos pertraukos vėl į rankas paėmus lygiavamzdį, tarytum grįžti į laikus, kai viskas buvo nežinoma ir nauja ir kiekviena patirtis nešė aibę iš kojų verčiančių emocijų.

vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Ó÷ąńņķčź

# Äąņą: 23 Äåź 2014 09:06 - Ļīļšąāčė: gudas


Prabudę anksti ryte išskubėjom į sutartą vietą. Pro automobilio langą mirguliavo artėjančio rudens paliestas miškas, kuris už poros mėnesių, lyg paslapties šydą numetęs lapus, prisipildys varovų bei skalijančių šunų balsais. Jau dabar užsimerkus gali pajusti svaiginantį, rytine šalna pagardintą, supuvusių lapų aromatą, kuris, praskiestas miško upelio gaiva bei šviežiu žvėries pėdsako kvapu, priverčia nuo realybės atsiriboti ne tik laisvę atgavusius keturkojus pagalbininkus, bet ir mus pačius. Tačiau to dar reikia luktelti, o šiandien mūsų laukia ne ką mažiau įspūdinga ir emocijomis turtinga ančių medžioklė. Pro tirštą rūką žvalgydamasis į palaukes, beieškant ganytis išėjusių žvėrių, net nepastebiu kai atvykus į vietą automobilis sustoja. Atvėrus duris veidą apgobia rytinė gaiva, kuri, nuvalydama kondicionieriaus ir buities dulkes, perkelia tave tenai, kur slypi tikroji žmogaus prigimtis. Žengus pirmus žingsnius lengva šalna paliesta žole, jau gyveni kitokioje dimensijoje. Nebeaktualūs tampa vos prieš akimirką rūpėję klausimai, nebelieka nei problemų, nei pergyvenimų. Keista, bet tuo metu net tikslas, kuriam atvykai, tampa nebesvarbus. Neberūpi nei paleistų šūvių skaičius, nei, juolab, parneštų paukščių kiekis. Tiesiog mėgaujiesi procesu, kiekviena kūno ląstele įsiurbdamas nepaliestos, gaivios gamtos grožį, tam, kad prisipildžius grįžtum atgal šiek tiek geresnis ir tyresnis. Bet ančių kreksėjimas ir kolegų šūksniai grąžina į realybę, tad suspaudęs šautuvą žvalgausi į dangų sparnuotųjų belaukdamas. Pirmi šūviai nuskrieja pro šalį, kartu su šratais nunešdami dalį adrenalino, tad grįždamas prie mašinos jaučiuosi žymiai ramesnis ir atsipalaidavęs. Susirinkę kolegos taip pat neturi kuo pasigirti, bet liūdesio nėra, visų akys spindi, veidus puošia šypsenos ir nenutyla kalbos dalijantis emocijomis. Mane visuomet stebino – kas trukdo tokiais būti visada, kodėl medžioklė išlaisvina žmonių jausmus, parodydama geriausią jų pusę? Juk, atrodytų, niekas netrukdo išvažiuoti į gamtą šiaip, be tikslo, bet, tikriausiai, būtent galimybė sumedžioti, galimybė pabūti su bendraminčiais ir šansas iššauti, susijungę į vieną, ir sukuria jausmų bei emocijų kupiną reginį, pavadinimu medžioklė.
2.jpg
2.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Ó÷ąńņķčź

# Äąņą: 23 Äåź 2014 09:07


Dar keletas pelkių, dar keletas šūvių ir bagažinėje jau guli pirmieji ančių trofėjai. Tačiau šiandien ne tai svarbiausia. Atėjus pietų metui, palikęs pasistiprinti susiruošusius kolegas, išskubu namo, kur manęs nekantriai laukia, nuo pat ryto ramybės namiškiams neduodantis, viena mintimi užburtas, sūnus. Nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų apsuptas lapių ir bebrų kailių, prisiklausęs šiek tiek pamišusio tėvo kalbų apie miškus, žvėris ir trofėjus, jis laukė savo pirmos išvykos į tikrąją medžioklę. Būdamas kelių mėnesių jis jau dalyvavo šaudymo varžybose, išmiegodamas visą dieną, lyg lopšinės klausydamasis nenutylančių šūvių. Jam, žinoma, užsimiršo, bet man giliai atmintin įstrigo akimirkos, kai neseniai išmokęs vaikščioti jis jau kartu tikrino bebrų spąstus, o ši avantiūriška medžioklė baigėsi tuo, kad atgal reikėjo nešti ne tik vaiką, bet ir svoriu nenusileidžiantį MŪSŲ pagautą bebrą. Ir štai dabar, ketverių metų vyrukas nekantriai laukė pirmosios tikros medžioklės, pagrįstai pykdamas ant tėvo, kuris, išlėkęs dar su tamsa, nepasiėmė jo su savimi. Vos įvažiavus į kiemą sūnus, metęs visus žaislus, puolė prie automobilio ir jau po kelių akimirkų, kartu pasiėmę šalto proto mamos pavidale, riedėjome tenai, kur buvo nukreiptos visos svajonės. Netrukus pasiekėme pamiškę, kurioje pietavo kolegos. Dar nespėjęs išlipti iš automobilio, sūnus klausimų lavina užpylė aplinkinius, keldamas nepadirbto susižavėjimo šypsenas tiems, kas seniai užmiršo, ką reiškia mažų vaikų išmintis. Sėdėdamas ant kapoto ir kirsdamas lašinių gabalą nekantraudamas teiravosi, kada gi prasidės veiksmas – tuo metu nerūpėjo nei kolegų medžiotojiškos vaišės, nei iš namų atvežti saldumynai. Medžioklės ligai negailestingai palietus jauną sielą jis, lyg negrįžtamai paleista strėlė, nesustodamas siekė tikslo. Stebint tokį vaiko elgesį, nevalingai iškilo ir savų pirmų medžioklių prisiminimai, kai nesinorėjo gaišti laiko nei valgant, nei malšinant troškulį ar persirenginėjant bebrynuose sušlapusius rūbus – svarbu buvo tik medžioti.
3.jpg
3.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Ó÷ąńņķčź

# Äąņą: 23 Äåź 2014 09:08


Pagaliau pietūs baigėsi ir susėdę į automobilius pajudėjome link išsvajotos pelkės. Smagu buvo klausyti nenustojamo čiauškėjimo, tik vaikams būdingų naivių ir savotiškų minčių bei išvadų apie medžioklę, kurias, galiausiai, nutraukė priekyje pasimatęs spindintis vandens paviršius. Išlipęs iš automobilio ir nuraminęs sūnų užtikrindamas, kad tuoj ir prasidės „tikroji“ medžioklė, už rankos nuvedžiau jį prie pelkės krašto. Plačiai pravertomis akimis, stengdamasis laikytis pažado nešnekėti, vaikas stebėjo neįprastą aplinką, kol, galiausiai, neištvėręs paklausė, kada bus galima pradėti varovo darbą. Sužinojus, kad šiandien neteks baidyti nei žvėrių, nei paukščių, azartas atslūgo, tačiau vėl įsižiebė vos gavus pažadą, jog galės šūkauti keliant į meldus sulindusias antis. Toli laukuose matėsi baigiantys rikiuotis kolegos, kas reiškė, jog liko vos keletas sekundžių iki pirmo šūvio. Suprasdamas šio momento svarbą, jaudinausi ne mažiau, negu prie kojos prisiglaudęs vaikas. Neužteko vien sekti, kad atžala neįkristų į čia pat telkšančią balą – ne ką mažiau svarbu buvo neapsigėdinti prieš sūnų, įrodant jog ir tėvas turi sugebėjimų pataikyti. Ir pagaliau prasidėjo. Paskutiniam medžiotojui užėmus poziciją nuaidėjo pirmas sūnaus gyvenime medžioklės šūvis (neskaitant dusliai aidėjusių dar būnant pas mamą pilve). Antys, nedideliais būreliais ir pavieniui, pradėjo kilti iš pailgos pelkės, išsiblaškydamos į skirtingas puses. Nežinojau, kur koncertuoti dėmesį – ar į sūnų, kuris, lyg užkerėtas, užvertęs galvą aukštyn pirštais rodė artėjančius paukščius, ar į dangų, laimikio beieškant. Nepamiršdamas šios dienos tikslo – parodyti sūnui tikrą medžioklę – negailėdamas šovinių mėginau nuleisti bent vieną antelę, kurios lyg tyčia, sėkmingai praskisdavo virš galvos, rodos, neturėdamos tam jokių šansų. Matydamas, kad sėkmė šiandien atsuko nugarą, ėmiau morališkai ruošti sūnų pasakodamas, kad medžioklės ne visad būna sėkmingos. Kaip tik tuomet pamačiau tiesiai į mane, pažeme parskrendančią nedidelę kryklę. Primetęs šautuvą paleidau vilties šūvį. Ir stebuklas! – pradžioje susvyravęs ore, bet vėliau lyg ir išsitiesinęs, paukštis, nuplaniravęs keletą metrų, akmeniu krito į kitapus pelkės augusius krūmus. Tą akimirką tėvo ir vaiko džiaugsmo šūksniai susiliejo į vieną. Laimė, kad pavyko sūnui parodyti medžioklę nuo pradžios iki pat logiškos pabaigos, perpildė sielą, o patenkinto, šūkaujančio ir visiems apie laimikį pranešančio vaiko reginys glostė širdį. Tuo momentu neberūpėjo šonuose aidintys šūviai ir tiesiai virš galvų traukiančios antys. Buvo svarbu tik jis ir aš, tik naujai atsiradęs ryšis, užsimezgęs ančiai nukritus į krūmus. Tą pačią sekundę nušvito suvokimas dar vienos, šiuo gyvenimo tarpsniu svarbiausios, medžioklės tiesos. Matant šalia savęs mažą vaiką, kuris lyg užkerėtas stebi procesą, nebeaktualūs tapo paties poreikiai ir siekiai. Vienintelė mintis, kuri tuo metu sukosi galvoje, – ką daryti, kad ir jam pavyktų, ką daryti, kad visai nesenai vaikščioti ir kalbėti pradėjusi atžala susirgtų medžiokle bei užsikrėstų meile gamtai. Kaip jį auklėti, kad perimtų visus įgūdžius ir išmoktų būti ne tik geru, bet ir teisingu medžiotoju. Kaip atverti kol kas dar nematytą žvėrių pasaulį, kad ir jis galėtų mėgautis medžioklės malonumais, o, atėjus laikui, perduotų žinias ir savo atžaloms. Suvokimas, jog netikėtai atsivėrė lig šiol neatrasta medžioklės pusė, privertė užmiršti kylančius paukščius ir nuleidus šautuvą grožėtis laimingai lakstančiu, apie MŪSŲ sumedžiotą antį nepaliaujamai skanduojančiu, vaiku.
4.jpg
4.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Ó÷ąńņķčź

# Äąņą: 23 Äåź 2014 09:10


Netrukus šūviai nutilo. Kanonados neatlaikę paukščiai išskrido į saugesnes vietas, palikę kelis savo atstovus gulėti ant žolės. Atėjo laikas man su sūnumi atlikti tai, ką privalo padaryti atsakingi medžiotojai. Kitapus kanalo nukritusi antelė turėjo būti surasta, nes tinkamo pavyzdžio rodymas buvo kertinė užduotis šią dieną, tad privalėjau padaryti viską, kad mažo vaiko atmintin įsirėžtų prisiminimai apie teisingą medžioklę. Problema ta, kad pačiam surasti antį nebuvo jokių šansų – gilus, kelių metrų pločio kanalas ir neaiški paukščio kritimo vieta panaikino bet kokias galimybes aptikti jį krūmuose tarp aukštų žolių. Neliko nieko kito, kaip tik laukti grįžtančių medžiotojų, kurie, suradę savo laimikius, traukė link mašinų, vedami nepriekaištingai dirbančio šuns. Į šį keturkojį pagalbininką ir buvo sutelktos visos viltys. Įvertinę paieškos vietą kolegos skeptiškai atsiliepė apie galimybes surasti kritusį paukštį ir guosdami vaiką pasiūlė padovanoti kitą antį, tačiau nieko nenorintis klausyti mažasis medžiotojas griežtai atsisakė nešti svetimą laimikį, tvirtai pasiryžęs surasti ir nešti tik savo paukštį. Šio žmogučio optimizmas ir užsispyrimas užkrėtė ir aplinkinius, tad paėmęs atžalą ant rankų, kad geriau matytų šuns darbą, pradėjau mėtyti akmenis, nukreipdamas keturkojį reikiama kryptimi. Keletas sekundžių ir šuo, perplaukęs kanalą, jau įnirtingai tikrino aplikinus krūmelius ir meldus, tarsi jausdamas, kad ši akimirka yra ypatingai svarbi jaunojo medžiotojo suvokimo formavimui. Pagaliau, pasigirdo patenkintas urzgėjimas ir iš krūmų išniro dantimis antį suspaudusi ilgaausio seklio galva. Vos nulaikydamas ant rankų laimingą vaiką ir pats neslėpdamas džiaugsmo, laukiau momento, kai šuo išnešęs grobį padės jį prie kojų. Sūnus, daug kartų girdėjęs istorijas apie tai, kam medžioklėje reikalingi šunys, pirmą sykį gyvai pamatęs jų darbą, buvo neapsakomai sužavėtas, o surasta maža antytė, lyg finalinis kadras, užbaigė jaunajai sielai atsivėrusį reginį, pavadinimu medžioklė.
5.jpg
5.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Ó÷ąńņķčź

# Äąņą: 23 Äåź 2014 09:11 - Ļīļšąāčė: gudas


Net pasišokinėdamas jis bėgo link mašinos ir susirūpinęs vieninteliu klausimu – kada ir kur vėl medžiosim. Įdomu buvo stebėti pirmą kartą medžioklės aistra paliestą vaiką, kuris atsiribojęs nuo šiuolaikinių civilizacijos malonumų, lyg pajutęs savyje atgimusius iš kartos į kartą persiduodančius instinktus, gyveno visiškai kitais pojūčiais ir mintimis. Sunku suvokti, kokią audrą mažo vaiko galvoje sukėlė mums, suaugusiems, įprastu tapęs reginys, kurios jis niekaip negalėjo nuraminti ne tik tą vakarą negalėdamas užmigti – įžiebta aistra, dar ilgai kirbindama širdį, ne tik neužgeso ir pasididžiavimas dėl dalyvavimo tikroje medžioklėje ir patirtos emocijos bėgant laikui neišblėso, bet, atvirkščiai, tapo vis spalvingesnės. Matydamas tokį poveikį džiaugiausi ir kartu nerimavau – naujos tėviškos pareigos neleido atsipalaiduoti mąstant apie tai, kaip išlaikyti entuziazmą bei užsidegimą, kaip nukreipti jį tinkama linkme ir išmokyti būti doru medžiotoju ir gamtos mylėtoju. Bet nepaisant naujų neramių minčių tikėjau, kad užsiėmimas, atskleidžiantis giliai užslėptas žmogaus savybes ir gabumus, neleis sugadinti jaunos sielos, tikėjau, kad nuo mažų dienų nuolatinės išvykos į gamtą, pažintis su žvėrių gyvenimu, padės suformuoti tinkamą suvokimą apie tai, kas gera ir kas bloga, o, atėjus laikui, galėsiu nurimti, kad mes – tėvai – padarėme viską, ką galėjome, ir padarėme tai tinkamai.
6.jpg
6.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Ó÷ąńņķčź

# Äąņą: 23 Äåź 2014 09:15


Visiems gražiū švenčių, taiklių šuvių bei prasmingų medžioklių!!!

vienas šūvis-vienas kūnas

Anonimas


# Äąņą: 23 Äåź 2014 09:37


Gražu

Anonimas


# Äąņą: 23 Äåź 2014 10:04


Nuostabu

Vilnietis
Medžiotojas

Ó÷ąńņķčź

# Äąņą: 23 Äåź 2014 10:29


Labai gerai, Kolega! Linkiu gražių švenčių Jums ir visiems!

Ibrahim
Medžiotojas

Ó÷ąńņķčź

# Äąņą: 23 Äåź 2014 11:40


tiesiog puiku Kolega.
Laimingų Kalėdų, ir turtingo Kalėdų senelio Tavo atžalai

Sakalelis
Hunting for living

Ó÷ąńņķčź

# Äąņą: 23 Äåź 2014 12:16


gudas


------------------------------------
Šnekėti nemąstant - tai tas pat,
kas šaudyti nesitaikant.
M.de Servantesas
----------------------------------

marcco
Hunting for living

Ó÷ąńņķčź

# Äąņą: 23 Äåź 2014 12:26


Gražiai, giliai ir prasmingai!

"Negalima skirstyti Gamtos
kūrinių i blogus ir gerus. Šią taisyklę
reikėtų išmokti dar mokyklos suole ir
visą gyvenimą jos laikytis. Ką Gamta
sukūrė - viskas reikalinga, tobula ir
gražu."
-J.Tauginas-

H13
Hunting forever

Ó÷ąńņķčź

# Äąņą: 23 Äåź 2014 13:08


Gudas - shaunuolis!
Tikiuosi bent su vienu is savo triju berniuku patirsiu tai apie ka tik ka parasei....

Nepataiko ne šautuvas, o medziotojas

tidas
Medžiotojas

Ó÷ąńņķčź

# Äąņą: 23 Äåź 2014 16:34


Malonus jausmai uzplusta skaitant si teksta Super perduoti jausmai, Gudai!

dar nemedziotojas!

forester99
Hunting forever

Ó÷ąńņķčź

# Äąņą: 23 Äåź 2014 18:49


Gudas

Labai gražu!
Visiems gerų švenčių!

Savanoris01
Medžiotojas

Ó÷ąńņķčź

# Äąņą: 23 Äåź 2014 23:35


gudas
RESPECT

ZemupyS
Hunting for living

Ó÷ąńņķčź

# Äąņą: 24 Äåź 2014 12:11


gudas
kaip ir visada grazus jausmu ir emociju isreiskimas!!!
visiem geru svenciu,taikliu suviu ir neisblestanciu emociju medzioklese!!!

gudas
Hunting for living

Ó÷ąńņķčź

# Äąņą: 29 Äåź 2014 08:28


Anonimas
Vilnietis
Ibrahim
Sakalelis
marcco
tidas
forester99
Savanoris01
ZemupyS
Ačiū.Visiems įsimintinų šuvių Nuajais metais

H13
Tikiuosi bent su vienu is savo triju berniuku patirsiu tai apie ka tik ka parasei
Kol balso teises netures tai viskas priklauso tik nuo tavęs o toliau kaip Deivas lems ;)

vienas šūvis-vienas kūnas

Āąų īņāåņ
Bold Style  Italic Style  Underlined Style  Image Link  URL Link  Insert YouTube video  Īņģåķčņü *×ņī żņī?
:) :hunter: :up: :down: :lol: :singing: :rofl: :diablo: :sad: :hunter2: :aggressive: :crazy: Daugiau šypsenėlių... 

» Ėīćčķ  » Ļąšīėü 
Āāåäčņå Ļšīńņī āāåäčņå óķčźąėüķūé Ėīćčķ.
 

Iš viso dabar vartotojų: Svečių - 1
Narių - 0
Daugiausia: 419 [18 Ąļš 2021 19:42]
Svečių - 418 / Narių - 1

Naudojimosi taisyklės

Reklamos galimybė

Kontaktai


Ļīääåšęźą: miniBB forum software © 2001-2024