miniBB: free php bulletin board and forum software
- Šåćčńņšąöč’ - Ķą÷ąėī - Īņāåņčņü - Ńņąņčńņčźą - Ļīčńź - Nariai   
Pokalbiai prieš  ir po medžioklės...

-- Naujienos Straipsniai -- Foto galerija -- Pokalbiai -- Orų prognozė --

Medžioklės taisyklės (naujausia redakcija)

www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po... / Indianapolis / KALĖDINIS KUMPIS ARBA VIENO VARYMO ISTORIJA

Ąāņīš Ńīīįłåķčå
Vilnietis
Medžiotojas

Ó÷ąńņķčź

 # Äąņą: 24 Äåź 2013 20:22


KALĖDINIS KUMPIS ARBA VIENO VARYMO ISTRORIJA


- Opa! Op! Opaa! Hop-hop! Olia! Hop! Hop! Oliaa! - taip laukta varymo pradžia prasidėjo lyg ir netikėtai. - Op! Op! Opaa! Hop-hop!- paskutinį varymą, lyg arklys pajutęs namų tvartą, žvaliai, tarsi pirmą, varė varovai. Saulė jau pasislėpė už miško ir visą dieną laikęsis lengvas šaltukas kanžiojo nosį ir ausis.
- Opa! Op! Opaa! Hop-hop! Olia! Hop! Hop! - Vyko paskutinė varyminė medžioklė, kurioje buvo nutarta dar medžioti stirnas. Nors orai nelepino, vis gi būrelis nutarė sezoną buvus pakankamai derlingu ir balsų dauguma anksčiau laiko stabdė stirnų medžioklę. Kazys irgi pakėlė ranką kai buvo balsuojama dėl pasiūlymo stabdyti stirnų medžioklę, nors pačiam šiemet ne kaip sekėsi: lyg prakeikta, kai tik jis susiruošdavo į medžioklę, purkšdavo lietus, o kai tik išpuldavo graži diena medžioklei, tekdavo tai dirbti, tai žmonos suplanuotus darbus vykdyti, tai senutei motinai padėti. Iš medžioklės dažniausiai grįždavo tuščiomis, o nebuvus medžioklėj, jau sutemus, paskambinęs draugams sužinodavo apie medžioklės trofėjų gausą. Vienu žodžiu, turtingi metai, tik ne visiems...
- Hop! Hop! Oliaa! Opa! Op! Opaa! Hop-hop! Olia! - artėjo varymas. - Op! Op! Opaa! Hop-hop!
Šį paskutinį varymą Kazys ištraukė dvyliktą numerį ir jam teko vieta flange, pačiam paskutiniam linijoje. Galėjo pasirinkti vietą kur labiau patiks, todėl nepatingėjo paėjėti tolėliau. Čia ant miško keliuko likusio per atšilimą nenutirpusio sniego dar matėsi išplaukę šernų ir stirnų pėdsakai: - Čia pats praėjimas! - šnabždėjo ir žadino viltį patirtis. Tai buvo jau šeštas varymas tą dieną, o Kaziui vis nesisekė. Lyg tyčia, nu nors tu šautuvo į medžioklę neimk… Per visą dieną nieko…
- Opa! Op! Opaa! Hop-hop! Olia! - Į varovų šūksnius įsiliejo ir šunų lojimas. - Varo! -Opa! Op! Opaa! Hop-hop! Olia!- Bet ne, šunų lojimas tolo į kitą flangą.
- Opa! Op! Opaa! Hop-hop! - Už beržų, priešais, garsiai sutarškė kėkštas. Su viltim pakėlė dvivamzdį, prisidėjo prie peties. Smarkiau pradėjo plakti širdis, staiga pasidarė karšta. Nieko daugiau nematė ir negirdėjo, bet kažkas, nuojauta ar vidinis balsas kuždėjo, kad ten, priekyje, už eglaičių, yra žvėris. Nejudindamas šautuvo, net nesukiodamas galvos, tik akimis bėgiodamas iš šono į šoną laukė pasirodant. Ko? Nežinojo… Bet šiaip sau kėkštas juk netarkš! O gal šonu nuėjo?...
- Opa! Op! Opaa! Hop-hop! Olia! Hop! Hop! - Tiesiai už beržų, ten iš kur pakilo kėkštas sušmėžavo lapė. Rudas lyg ugnis kailis šiuo atveju nebuvo rudosios draugas, veikiau išdavikas. Motina Gamta kurdama apgalvojo, matyt, viską, tik ne žmogaus su šautuvu varymines medžiokles gruodžio mėnesį. Ir dabar rudoji nešė tą kailį-išdaviką iš miško kvartalo, kuriame, jos manymu, vyko pasaulio pabaiga…
- Opa! Op! Opaa! Hop-hop! Olia! - Rodos tik vos vos truktelėjo šonan dvivamzdį nusitaikydamas į lapę. Šast!... Šuoliukas už eglaitės ir jau nepasiekiama lapė dingo už berželių… -Blyn! – vos balsu nesusikeikė Kazys.- Beveik turėjau…, - nusivylimas ir priekaištai sau dėl neatsargaus judesio užplūdo lyg per pirmą medžioklę.
Pokšt! Pokšt! – Kazys staiga reaguodamas į šūvius pasuko galvą dešinėn ir pamatė iš gretimo numerio kaimyno dvivamzdžio dar rūkstantį parako dūmą. Kaimynas iškėlė ranką suspaustu kumščiu su pakeltu į viršų nykščiu ir parodė į jam už nugaros gulinčią lapę. Vis tik krito rudoji…
- Opa! Op! Opaa! Hop-hop! Opa! Op! Opaa! Hop-hop! - Varymas jau susilygino su Kazio vieta flange. - Dar ne pabaiga, dar tik pusė varymo, - pagavo save skaičiuojant Kazys. Na, kas nors… Negi ir vėl tuščiomis… Bet viltis jau pradėjo blėsti. Ne iš karto išblėso: juk būna ir atgal, pro varovus, žvėrys pasuka… Bet blėso…
Pokšt! Pokšt! - Hop! Hop! Oliaa! Opa! - Pokšt! - Op! Opaa! Uraa! Olia! - Pokšt! Pokšt! Pokšt! Pagrindinėje medžiotojų linijoje pasipylė šūviai.
Kaziui tiesiog verkiant reikėjo stirnienos kumpio. Tokia jau buvo nusistovėjusi ir nerašyta būrelio tvarka, kad sumežioto žvėries autorius dalinantis mėsą, visada, be jau ir taip priklausančių subproduktų, automatiškai gaudavo kumpį. Nesvarbu, šerno ar stirnos, bet kumpį. Ir norint atsikirsti į žmonos priekaištus dėl medžioklės jam, nors verk, reikėjo kumpio. „Manasis tai nieko iš medžioklės neparveža, - dar vakar į svečius užsukusiai savo draugei Jolantai su vyru Antanu skundė pati. – Neaišku, pas kokias stirnas ilgakojes tu ten važinėji... Pas mus darbe viršininkas - medžiotojas, tai kiekvieną savaitę kokia nors žvėriena pavaišina, o tu... O šiemet Kalėdoms vištą kepsiu, - vėl kreipėsi į Jolantą, - nes manasis žadėto stirnienos kumpio tur būt taip ir neparveš, - vėl patyčios strėlę į Kazį paleido brangiausioji saldžiausioji. - Kol žvejojo namie žuvies nebuvo, dabar medžiot pradėjo – o mėsą parduotuvėj perkam, - suokė saldžiausioji. – Kol tėtis gyvas buvo mano mama niekad mėsos nepirko...“ Kumpio reikėjo, nors verk, dar ir todėl, kad žmonos gimtadienis sutapo su Kalėdomis...
- Op! Opaa! Hop-hop! Olia! Hop! Hop! - varovų balsai silpo reikšdami, kad šie artėja prie pagrindinės medžiotojų linijos, o varymas eina į pabaigą. Vėl nieko… Staiga apėmė visos dienos nuovargis… Visos mintys staiga dingo, ranka pati jau lindo į kišenę cigaretės… Baigta…
Kažkas sujudėjo kairiau ties pušaitėm... supilkavo kartą, kitą. - Stirna! Dar viena! Dvi stirnos!
Lyg tik ką praėjęs varymas ne joms būtų skirtas, visiškoje tyloje, nė krebžtelint, žingsniu, į avietėmis apaugusį jaunų berželių ir pušaičių sąžalyną išėjo dvi stirnos. Vis tik jos vienos kažką girdėjo, nes vis atsisukdamos pažvelgdavo į varovų jau praeitą miško masyvą. Kazys tyliai ištraukė ranką iš kišenės, pakėlė dvivamzdį ir nusitaikė…
Taikiklis gulėjo tiesiai ant stirnos. Ši nematydama Kazio ramiai žengė link keliuko. Iš paskos, taip pat ramiai, motinos pėdomis žengė jauniklis. Kraujas suplūdo į galvą, smilkiniuose pradėjo tvinkčioti, širdis mušė it kūjis į priekalą, bet mintys staiga atšalo: - ne, ne močią… Jauniklį… - ramiai pervedė taikiklį ant jauniklio… Iškvėpė… Įkvepė… Bet nuleistuko nepaspaudė… Kažkoks keistas jausmas neleido paleisti šūvio… Gailestis?... Ar žvėries grožis?... Sunku pasakyt… Štai jei bėgtų, lėktų… o dabar… - o Dieve, koks mažas…, - pagalvojo. Vėl nusitaikė į stirną. – Bet kaip gi jis išgyvens be močios… - Toliau vedė taikiklyje, kol abi stirnos taip pat ramiai, žingsnis po žingsnio, kartais sekundei kitai sustodamos ir vis kažko pasižvalgydamos atgal, bet taip ir nepastebėjusios Kazio, pasiekė keliuką, ir jį kirtusios įlindo į Kaziui už nugaros esantį eglių jaunuolyną.
Rankos nuleido šautuvą, perlaužė, išėmė šovinius… Ausyse spengė tyla…Akimirkai plūstelėjo nusivylimas, bet tuoj pat kažkur giliai širdyje įsižiebė ir lyg laužas įsiliepsnojo pasitenkinimo jausmas. – Ir jus su Šventom Kalėdom! – jau net garsiai nusijuoke Kazys. Ant miško leidosi sutemos...






Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą kūrinį be autoriaus sutikimo draudžiama!
22lr
Medžiotojas

Ó÷ąńņķčź

 # Äąņą: 24 Äåź 2013 20:38


sventiskas pasakojimas...linksmu svenciu...
Anonimas


# Äąņą: 24 Äåź 2013 20:44


nu saunuolis tas Kazys
ir Autorius ...
Su sventem visus ir visas !
magnum_76


# Äąņą: 24 Äåź 2013 21:18


puiki istorija

vebas
Medžiotojas

Ó÷ąńņķčź

 # Äąņą: 25 Äåź 2013 11:15




Anonimas


# Äąņą: 20 Ąļš 2019 08:31




Gediminas
Hunting forever

Ó÷ąńņķčź

 # Äąņą: 20 Ąļš 2019 13:10 - Ļīļšąāčė: Gediminas


keliautojas
Vilnietis
Labai šaunu, kad "prikėlėte iš užmaršties" šiuos puikius rašinius .
Manau, kad medžiotojų organizacijoms (ypač- jų vadovams), belieka pagalvoti, kaip juos (bei kolegų Vilnietis, gudas ir kt. talentus) panaudoti formuojant geresnę (jei ne maksimaliai teigiamą) visuomenės nuomonę apie medžiotojus. Kaip padaryti juos prieinamus ne tik medžiotojams (šiame ar kt. forumuose), bet ir tiems, kurie, neturėdami jokio supratimo apie medžioklę, rėkia, - "medžiotojai - žudikai", ir, svarbiausia, kaip priversti juos tai perskaityti ?
Linksmų Švenčių visiems, Gerb. kolegos .

------------------------------------------------
Feci quod potui, faciant meliora potentes...
Āąų īņāåņ
Bold Style  Italic Style  Underlined Style  Image Link  URL Link  Insert YouTube video  Īņģåķčņü *×ņī żņī?
:) :hunter: :up: :down: :lol: :singing: :rofl: :diablo: :sad: :hunter2: :aggressive: :crazy: Daugiau šypsenėlių... 

» Ėīćčķ  » Ļąšīėü 
Āāåäčņå Ļšīńņī āāåäčņå óķčźąėüķūé Ėīćčķ.
 

Iš viso dabar vartotojų: Svečių - 1
Narių - 0 		Daugiausia: 419 [18 Ąļš 2021 19:42]
Svečių - 418 / Narių - 1

Naudojimosi taisyklės

Reklamos galimybė

Kontaktai

Ļīääåšęźą: miniBB forum software © 2001-2024