| Autorius |
Žinutė |
vovocka
Medžiotojas
Narys
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 08:23
Aš manau, kad fiziką išmanantiems klausimų nelieka, o visi kiti gali pabandyti atlikti paprastą bandymą su pusautomate mielka ir chronografu:
Pirmą šūvį padaryti įprastai, leidžiant spynai judėti (persitaisyti), antrą - užfiksavus kaip nors spyną, kad ji negalėtų judėti atgal. Vamzdis bus vienas ir tas pats, šoviniai vienodi - va ir pamatuosite abiejų šūvių džiauliukus chronografu ir pamatysite skirtumą. Jis tikrai turėtų būti, nes impulsas spynai neatsiranda iš niekur - darbą atlieka tos pačios besiplečiančios parako dujos, o paveikti spyną jos gali tik tuomet, kai vamzdyje dar yra spaudimas - t.y., kol kulka dar juda vamzdžiu. Elementaru, manyčiau.
|
trigrasis
Hunting forever
Narys
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 08:48
vovocka
vieniem elementaru, kitiem - "kosmosas" ir "mistika"...
|
PAKO
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 09:01 - Redagavo: PAKO
1-į vieną pusę lekia kulka
2-tuo pat metu (o ne kulkai išlėkus iš vamzdžio) spyna jau pradeda judėti priešinga kryptimi
kitas klausimas kelis milimetrus spyna bus pajudėjusi kai kulka jau bus ką tik išlėkusi iš vamzdžio...
Jei butu taip kaip sakai tai nei viena kulka is vamzdzio neislektu, o kulka butu vamzdziu pajudejusi lygiai toki atstuma kiek reiketu pajudeti spynai, kad ismestu gilze.
Cia jus rimtai nesuvokiat veikimo principo ar tik apsimetat psiaudo fizikais ir "klausimelio" herojais laidoje apie balistika.
Kulka jiem mat lengvesne uz sunkia spyna ir sveria tik 2,6g, tai paimkit ir sompolu prastumkit kulka pro vamzdi nenaudodami daugiau jegos nei spynos atitraukimui.
Viskas vyksta milisekundziu greiciu, kulka speja palikti vamzdi tik tuomet sprogimo energija atidaro spyna, kad pertaisytu- http://www.youtube.com/watch?v=-R8uxIKlKv0&feature =youtu.be&t=6m40s
|
Anonimas
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 09:52
PAKO
Nereikia. Tai išties yra elementari fizika... Energija neatsiranda iš niekur, ir spynai pertaisyti panaudojama ta pati energija kuri turėtų būti panaudojama kulkai. Be jokių abejonių, šūvis auto 22lr netenka daug galios.
|
PAKO
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 10:01
Anonimas
Seka tokia:
Ivyksta sprogimas - isspiaunama kulka - gautas pirminis impulsas pradeda stumti spyna atgal (jau po kulkos islekimo is vamzdzio) - spyruokle grazina spyna i vieta paimdama sekanti sovini
FAKTAS !
|
Anonimas
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 10:06
PAKO
... dujos nelaukia kol kulkas išlėks iš vamzdžio, viskas vyksta kur kas paprasčiau nei Jums atrodo...
Laikau temą uždarytą, nes diskutuoti nėra tikslo...
|
PAKO
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 10:40
Nereikia. Tai išties yra elementari fizika... Energija neatsiranda iš niekur, ir spynai pertaisyti panaudojama ta pati energija kuri turėtų būti panaudojama kulkai. Be jokių abejonių, šūvis auto 22lr netenka daug galios.
Tai vadovaujantis tokia logika energija del kurios atsiranda atatranka taip pat atima dali kulkos energijos ir kuo stipriau remsim ginkla i peti tuo daugiau energijos liks kulkai, o visiskai isvengtume netekties jei ginkla itvirtintume i spaustuvus, kad nei kiek nepajudetu atgal ?
|
PAKO
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 10:42
dujos nelaukia kol kulkas išlėks iš vamzdžio, viskas vyksta kur kas paprasčiau nei Jums atrodo...
Tai vat, kad dujos nelaukio kol prades judeti spyna, o graiciau ispjauna kulka
|
PAKO
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 10:44
jei tokia laisvai vaikstanti sistema atsidarytu anksciau nei kulka palieka vamzdi visa sprogimo energija gautumet i veida.
|
albert
Hunting forever
Narys
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 10:52
Procesas vyksta duju slegio pagalba.Ir ner cia ko gincytis.Tai kodel AKM, M16 ir kituose rimtuose ginkluose stumoklis suveikia duju slegio veikiamas2/3 vamzdzio ilgio , kai kulka jau pasiekusi reikiama greiti ir kulkos energijai labai dideles itakos neturi.(ir vis tik turi!). O visu kitu paprastesniu saunyku (del paprastumo) ir mazos energijos daroma paprastesne konstrukcija 5,6mm,(22LR), pistoletu ar pan. Jei netikit, pabandykit savo LR uztaisyti mazos galios soviniu ir viskas bus aisku. Ar "Margolin" be magnum soviniu persitaisys?
|
PAKO
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 11:17
albert
Esme ne paprastume, o galios ir spynos svorio santykyje. Galingesniems ginklams galima taip pat padaryti laisvai vaikstancia sistema, tik tai reikalautu itin sunkios spynos ir spyruokles kurios greiciausiai siaip ranka nepertrauksi, del to sugalvota sudetingesne sistema su duju nuvedimu. Be to kai kuriuose pistoletuose ir kulkosvaiciuose be duju nuvedimo tai pat naudojama atatrankos energija kuomet spyna ne laisvai vaikstanti, o rakinama.
|
Anonimas
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 11:19
PAKO
Prašau jūsų, nebesiginčykite...
|
PAKO
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 11:31 - Redagavo: PAKO
Isivizduokim paprasta bolt'ni karabina
Vadovaujantis trigrasis teorija
1-į vieną pusę lekia kulka
2-tuo pat metu (o ne kulkai išlėkus iš vamzdžio) ginklas jau pradeda judėti priešinga kryptimi - Atatranka
Pasikartosiu.
Iremus ginkla i siena, taip, kad atatranka ginklo negaletu stumti priesinga nuo kulkos kryptimi ir saunant atremus i peti kuomet ginklas gales judeti atgal ? Kokiu atveju kulkoj liks daugiau energijos ?
|
forester99
Hunting forever
Narys
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 11:45
Cia dar info:
http://www.youtube.com/watch?v=GJzXG7MYX1c 
|
albert
Hunting forever
Narys
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 11:54
PAKO
Anonimas
nesigincijame. Tiesiog malonu pabendraut su protingais kolegomis.
O duju nuvedimas visgi pazangesnis sprendimas negu "atatranka". Galima tik isivaizduot koks butu pistoletas su duju nuvedimu,bet nenaudoja del kitu priezasciu. O rusu 2pas. karo meto ppsh (su "atatranka") buvo masinis ginklas del paprastumo gamyboje, o ne del kazkokiu iskirtiniu savybiu. Kulka neturejo galios, be to buvo labai netaiklus. O AKM prototipas visgi yra Sturmgewher 44 su duju nuvedimu. Ir jokiuose izevsko muziejuose nera Kalashnikovo patentus patvirtinanciu dokumentu. Taip kad....
|
PAKO
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 11:56 - Redagavo: PAKO
forester99
Jau buvau idejes toki, kur konkreciai pasako, kad spyna atsidaro kulkai palikus vamzdi - http://www.youtube.com/watch?v=-R8uxIKlKv0&feature =youtu.be&t=6m40s
|
albert
Hunting forever
Narys
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 12:03
PAKO
Tai kas spyna atidaro-sventa dvasia ar uztaiso energija ?
|
forester99
Hunting forever
Narys
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 12:12 - Redagavo: forester99
Kyla įtarimas,jog šaunikėliuose su automatine pertaisymo sistemėle gyvena nykštukai,kurių gyvenimo kredo "Nemiegok ir užtaisyk!". 
Gal aš labai klystu,bet kol kas manęs dar niekas neįtikino apie mistinį spynos judėjimą.
|
PAKO
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 12:22 - Redagavo: PAKO
albert
Cia vamzdyje susidarancio slegio grafikai ir santykis su laiku milisekundemis - http://www.shootingsoftware.com/pressure.htm
Kuomet kulka islekia likusi energija arba pirminis impulasas padaro darba ir pastumia spyna atgal
|
antanasss
Hunting forever
Narys
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 12:27 - Redagavo: antanasss
forester99
Laisva spyna, kaip mažo kalibro šautuve, arba Walther PP, arba PM, Margolin,atšoka atgal nuo atatrankos.
|
PAKO
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 12:55
Cia labai gerai matosi, kad is pradziu ugnis is vamzdzio, tik po to atatranka, kazi koks ten nykstukas stumia sautuva atgal jei kulka jau isleke is vamzdzio ? http://www.youtube.com/watch?v=WCBxEQUjaiw
|
antanasss
Hunting forever
Narys
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 12:55
Pistoleto konstrukcija yra su išilgai slankiojančiа laisvа spyna ir nejudamu vamzdžiu, kuo PM panašus į Valterį PPK. Vamzdis užrakinamas naudojant spynos masę ir grąžinimo spyruoklės spaudimą. Ši nesudėtinga konstrukcija dažnai užtikrina didesnį tikslumą negu konstrukcijos su judamu vamzdžiu, tačiau jos panaudojimą riboja spynos masė. Galingiausias šovinys iš egzistuojančių, su kuriuo galima naudoti tokią schemą, yra 9×18 mm.
|
albert
Hunting forever
Narys
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 12:59
Gerbiamas PAKO
Kazkaip sunku mane itikint, kad dalis uztaiso energijos neprarandama spynai pertaisyt. Prarandama. Tiek su duju nuvedimu, tiek ir vadinamos "atatrankos" atveju. (Juk energija is niekur neatsiranda ir niekur neisnyksta)
Aksioma juk cia. Tik vadinamaja "laisvaja" energija stengiamasi panaudot kuo racionaliau- duju"nuvedimas" spynai pertaisyt, saunamuju ginklu, pabuklu vamzdziu stabilizavimui , tiesioginiam spynos pertraukymui.
|
trigrasis
Hunting forever
Narys
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 13:14
PAKO
gal pirmiau pasikaityk (pakartok) 10-os klasės fizikos kursą apie Judesio kiekį arba impulsą (sąvoka, dažniausiai vartojama mechanikoje, kurią nusako masės ir greičio sandauga (p=mv).
dar:
nereikia painioti kelių ginklų tipų (dėl automatinio užstaisymo):
1-"laisvos spynos" principu veikiančių ginklų (margolino, karo metų pistoletai-kulkosvaidžiai tipo PPŠ, ...)
2-pusiau laisva spyna (ritinėliais)
3-"užrakinamų" spynų, tipo AK-47, M-14, M-16 ir t.t.
mes čia dabar kalbam apie "laisvos spynos" principu veikiančius ginklus
atsakymas PAKUI:
jei šūvio metu ginklą (šautuvą) įtvirtintume kietai (ar buožę įremtume į sieną) tai tokio šautuvo kulka išlėktų kiek didesniu greičiu nei šautuvo, kuris dėl atatrankos pasislenka atgal.
paprasta judesio kiekio formulė:
m1 x v01 + m2 x v02 = m1 x v1 + m2 x v2
kur:
m1-kulkos masė
m2-šautuvo masė
V01= 0 kulkos greitis prieš šūvį
V02= 0 šautuvo greitis prieš šūvį
V1-kulkos greitis iššovus šūvį
V2-šautuvo greitis iššovus šūvį
|
PAKO
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 13:16 - Redagavo: PAKO
Laisvai slenkancia spyna gali tureti ir 338 lapua mag jei tik nori, viskas praktiskai priklauso nuo spynos svorio, jei 22LR ji mazdau 180g tai 338 turetu buti apie 11kg ir aisku atitinkama spyruokle tokios spynos grazinimui, 30-06 - reiketu 5.4kg spynos... ir tt. ir pan...
cia daugiau apie tai - http://www.orions-hammer.com/blowback/
|
trigrasis
Hunting forever
Narys
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 14:19
"...Laisvai slenkancia spyna gali tureti ir 338 lapua mag..."
.
neteko girdėti, kad stambesni nei "pistoletiniai" kalibrai turėtų laisvą spyną...
.
|
antanas222
Hunting forever
Narys
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 14:57 - Redagavo: antanas222
Ldiena visiems.
Cia gal reikia skirtingu tipu pusautomacius su duju nuvedimo sistema ir laisvos spynos su nejudančiu vamzdžiu atskirti kad sis gincias stabilizuotusi?
Nes principai kaip ir skirtingi.
Kiek atsimenu save tai visa laika buvo taip kad nei laisvos spynos arba inerciniu nei duju nuvedimo sistemos pusautomacio ginklo konstrukcija energijos nuostoliams (kulkos energijos t.o.) itakos neturėjo nes ir ten ir ten spyna atsidaro tarpe kai kulka jau paliko vamzdi ir isitaise bebro galvoje . Teoritikai nustato iki 3 procentu berods skirtuma lyginant su boltais. Ar tai nuostoliai? Tegul ta spyna ir atsidaro duju pagalba ar atatrankos ar bet kaip kitaip panaudojant energija sovinio, bet juk kulka yra jau kitur, o vamzdis nera judantis.
Laisvos spynos atveju spiruokle parenkama atitinkama kad spina tik po to kai kulka palieka vamzdi atsidaro, o su duju nuvedimo sistema dujos buna stumuoklio kameroje pakol kulka nepalieka vamzdzio, ir tik po to kai palieka prasideda spynos atsidarimas.
Kas turi itakos duju nuvedimo sistemos pusautomaciu taiklumui tai belaisviai kabantis vamzdis ir vamzdzio asimetrija kurie atsiranda del duju nuvedimo sistemos, kuo pasekoje svyravimai po kiekvieno suvio buna skirtingi.
viską žinai, viska moki, tačiau nepataikai - laikas tapti treneriu :)
|
forester99
Hunting forever
Narys
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 15:48
Netikiu nors tu ką.
Jei taip viską sudėliot logine prasme,tai visos jėgos atsiradusios šūvio metu,kažkuria prasme yra išmaniosios.Paaiškinu savo abejones-išvadą.Užsidegus gilzėje parakui susidaro sprogimas dėl visiems žinomų priežasčių,ko pasekoje kulka išstumiama iš gilzės bei jau lekia vamzdžiu,o jai įkandin vis dar sprogimo banga(dujos) ir,kulkai pasiekus vamzdyje tam tikrą vietą dalis besivejančių kulką dujų sumąsto,jog reiktų gal ir spyną pajudinti iš vietos.Jei taip,tai tuomet ar nelengviau toms dujoms tiesiog išlėkti paskui kulką ir nesukt sau galvos?Jei ne,tuomet slėgio nuostoliai bei įtaka kulkos jėgai akivaizdi lyginant su įprastais ginklais,kuriuose sukonstruota paprasta rakinama spyna.Tik belieka išsiaiškinti procentinę išraišką. 
|
PAKO
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 16:11
Netikiu nors tu ką.
rimtas argumentas
|
trigrasis
Hunting forever
Narys
|
# Atsiuntė: 17 Sausis 2014 17:35
antanas222
"...Laisvos spynos atveju spiruokle parenkama atitinkama kad spina tik po to kai kulka palieka vamzdi atsidaro..."
.
čia tu labai klysti !!!
spyruoklė parenkama ne spynai sulaikyti, kad ji neatsidarinėtų,
o kad atidarytą spyną ta spyruoklė sugebėtų uždaryti kartu paimdama ir šovinį ir jį garantuotai įstumtų į lizdą !!!
pritariu forester99 teiginams
atsiradus dujų slėgiui gilzėje (vėliau vamzdyje) tas slėgis veikia vienodai į visas puses. jei tas slėgis vamzdžio nesuplėšo, tai juda tai, kas tuo metu gali judėti:
į vieną pusę kulka, į kitą pusę neužrakinta spyna.
kulkos ir spynos greičiai atvirkščiai proporcingi jų masėms.
žinoma spyruoklė kažkiek sumažina spynos greitį...
|
