miniBB: free php bulletin board and forum software
- Registracija - Forumai - Atsakė - Statistika - Paieška - Nariai   
Pokalbiai prieš  ir po medžioklės...

-- Naujienos Straipsniai -- Foto galerija -- Pokalbiai -- Orų prognozė --

Medžioklės taisyklės (naujausia redakcija)

www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po... / Indianapolis / VOKIŠKAS METODAS

Autorius Žinutė
Vilnietis
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 10 Gruodis 2014 21:57


VOKIŠKAS METODAS



Penktadienio popietė, darbas vijo darbą, o čia dar naujas, žūt būt reikalingas padaryti būtent šiandien, reikalas griuvo ant galvos. Penktadienis visiems, o Algio darbo savaitės pabaigos nesimatė. Tik pakalbėjęs padėjo telefono ragelį ir vėl suskambo telefonas. Mintyse nusikeikė, bet neatsiliepti negalėjo.
- Algi, tu? – pažino klubo prezidento balsą: - Ryt medžioklės nebus, - bėrė greitakalbe, -
Jei gali, sekmadienį renkamės, aštuntą.
- Kas atsitiko?
- Tu "orą" žiūrėjai? Lis ir snigs visą dieną. O sekmadienį saulė... Sekmadienį renkamės... - skubėjo baigti kalbą. Nenuostabu, jam dar visus apskambinti, perspėti reikia.
Na, nebus tai nebus. Dabar dar ir rytdienos planai sugriuvo...
Jau vėlai vakare, grįžęs namo užkando žmonos pašildytą vakarienę, atsikimšo butelį alaus ir įsijungė televizorių. Pirštas bėgiojo pulteliu perjunginėdamas kanalus, bet niekas nedomino. Žiūrėti nebuvo ką. Ach taip, medžioklė... Ir ryt, šeštadienį nebus ką veikti. O gal? Atsikėlęs prisitraukė arčiau telefoną. Surinko Dėdės numerį...
Dėdė nebuvo jam dėdė. Dėdė visiems klubo medžiotojams buvo Dėde. Tik seniai, jo vienmečiai, į jį kreipėsi vardu – Leonardai, kitiems, net prezidentui jis buvo Dėdė. Kartais prezidentas prieš medžioklę pildydamas medžioklės lapą į skiltį „medžiotojo vardas ir pavardė“, užsimiršęs pradėdavo rašyti raidę „D“, tuo kaskart sukeldamas daugybę skanaus vyrų juoko. Ir jau nieks neprisiminė, kas pirmas Leonardą Jonušą pavadino Dėde, bet pravardė prilipo tvirčiau už nuosavą skūrą, neatsikratysi... O Dėdė ir nepyko...
- Alio! Labas vakaras, Dėde! Nemedžiojat? – susizgribo, kad skambina netinkamu laiku. Dėdė nemėgo skambučių vakarais, laiku, kuomet jis galimai gali sėdėti bokštelyje.
- Labas. Ne, Algi, kur ten... Lyja kaip iš kibiro. Kokios medžioklės... Kaip tu? – guviai atsiliepė Dėdė.
- Ai nieko. Kamarauskas skambino, sakė ryt medžioklės nebus.
- Nebus, nebus... – pritarė Dėdė. – Ir man skambino...
- Tai ko taip?
- A ko ten trenktis... Lyja šiandien, vėjas... Ryt sniegą žada, o sekmadienį šaltuką... Ot bus medžioklė...
Na taip. Taip gal ir geriau. Bet gi ryt šeštadienis. Ir jei ne medžioklė, teks vežti žmoną į uošviją, o ten jau viskas, amen, prapulsi. Uošvijos Algis nemėgo. Po savaitės darbų dar ir uošvienės zyzimo ir komandų klausytis nesinorėtų... Uošvis tai geras žmogus, supratingas, bet ne jis savo gyvenimo šeimininkas. O jau uošvienės, lyg ir mandagus, bet įkyrus noras visiems ir viskam vadovauti buvo nepakenčiamas. Todėl su uošviene stengėsi nesipykti, bet taupydamas savo nervus ir žmonos mamos autoritetą stengėsi rodytis uošvijoj kuo rečiau.
- O pasėdėt bokštelyje ryt nesigautų? – paklausė atsargiai. Savo bokštelio prie šernų jaukyklos Algis neturėjo. Turėjo ir graižtvinį šautuvą, mėgo palaukimus vasarą, bet jaukint nejaukino. Trūko laiko, o ir kompanijos tinkamos nebuvo. Ir transporto tinkamo nebuvo... Tik paprastą sedaną, su kuriuo žiemą baisu net nuo asfalto nuvažiuoti. Seniai galvojo apie kokį džipuką, bet seno žmona nenorėjo, o naujam pinigų nebuvo. Todėl ir vargo...
- O ko gi nesigautų... Gausis... Ryt atvažiuok, pasėdėsim, pernakvosi pas mane, o ryte dar ir pavarinėsim... – linksmai pakvietė Dėdė. Ne pirmą kartą Algiui atrodė, kad Dėdė sugeba skaityti kitų mintis. Štai ir dabar suprato Algį iš pusės žodžio...
- O šernai ar vaikšto? – dar spėjo paklausti.
- Atvažiuok anksčiau, tai kartu ir patikrinsim, - baigė šneką Dėdė. Telefonu plepėti jis nebuvo mėgėjas.

Vilnietis
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 10 Gruodis 2014 21:59


XXX

Dar tik ketvirta valanda po pietų, o lauke jau tamsu. Vėjas nešė sniegą ir lietų, ir krėtė už apykaklės. Šaltis ir drėgmė smelkėsi kiaurai drabužius, vertė skubėti. Užgesino cigaretę ir pririnkęs glėbį malkų palei ūkinio pastato sieną Algis skubėjo užsnigtu, šlapiu takeliu atgal į Dėdės trobą. Iš ties tai buvo nemažas apynaujis medinių rąstų namas, bet Dėdė jį vadino troba. Įėjo vidun, uždarė duris ir iš karto pajuto malonią šilumą.
- Kur dėti? – paklausė.
- Prie židinio! – sukomandavo Dėdė. Pats jis kažką triusė prie plytos virtuvėj, esančioje tame pačiame dideliame kambaryje, tik kitam gale, už židinio. Židinys stovėjo kambario viduryje, dalindamas jį į dvi dalis: svetainę priešais ir virtuvę už jo.
Algis sukrovė malkas, dvi beržines pliauskas įmetė į židinį. Stebėjo kaip ugnis godžiai pradeda glostyti naujas dideles pliauskas. Ugnies atšvaitai šoko savo paslaptingą šokį ant menkai apšviestų, neapkaltų rąstų sienų. Nors tvyrojo prietema, jungti šviesos nenorėjo. Kerėjo ugnies žaismas, malkų spragsėjimas.
Medžioklė tądien nesigavo. Jaukyklos pasirodė šernų nelankytos. Ryte atvažiavęs pas Dėdę, kartu su juo puolė vežti pašarus į jaukyklas. Į Dėdės Gaz-69 pakrovė porą maišų avižų, įmetė savo atvežtą kukurūzų maišą. Bet apvažiavus visas keturias jaukyklas ūpas nukrito. Avižų net nepylė, pabarstė kukurūzų po puskibirį, vien tam, kad šviežesnių būtų. Ar dėl lietaus, ar oras keitėsi, o ilgašnipiai, pasirodo, jaukyklas ignoravo. Tur būt, pakankamai turėjo ką ėsti laukuose ar miške. O gal nealkani buvo... Juk ir Jums ne visada valgyti norisi.
- Na, paragaujam! - iš už bufeto pasirodė Dėdė, rankose laikydamas didelę lėkštę su užkanda ir grafinuką su sodriai žaliu skysčiu: - Kmyninė!
Pijoku Dėdė nebuvo. Bet išgerti mėgo. Jei vairuot nereikėjo, tai jau per pietus įsipildavo taurelę. Ir po medžioklės niekada neatsisakydavo. Ne po daug, bet mėgdavo, kad naminukė nudegintų gerklę ir sušildytų „senus kaulus“. Ką ten sakyti, visi mes ne šventieji. Bet gi šnabsas nebuvo Dėdės gyvenimo tikslas, todėl net po žmonos mirties neprasigėrė, neapsileido. „Man patinka procesas, o ne rezultatas“ – mėgdavo sakyti Dėdė.
Kmyninė maloniai nudegino gomurį ir Algis žvilgsniu klaidžiojo po didelę lėkštę rinkdamasis kuo užkąsti: ar šernienos dešra, ar plonai papjaustyta, vytinta stirnienos nugarine, rūkyta lašiša, o gal lašinukais. Ten pat gulėjo gniutulas naminio sviesto sutaisyto su žolelėmis ir nedideli marinuoti agurkėliai. Norėjosi visko iš karto ir išsirinkti buvo nelengva.
- Tu užkąsk, užkąsk! Tik neprivalgyk. Dar antys kepa... – paragino Dėdė ir nušlepsėjo atgal į virtuvę.
Be abejo, Algis norėjo likti kuriam nors bokštelyje pasėdėti, bet Dėdė atkalbėjo. Nors ir nenorom, teko priimti Dėdės argumentus. Seno žmogaus lūpomis kalbėjo Patirtis su kuria galėjai ginčytis, bet retai - laimėti. O ir dabar matė, kad Dėdė buvo teisus: oras į vakarą tapo nepakenčiamas, šoninis vėjas drėbė sniegą ir tik ištraukus rankas iš pirštinių, pirštai šalo nuo tirpstančio ant jų sniego ir tuo pat metu geliančio vėjo.
- Brrr... Gerai, kad Dėdė atkalbėjo... Būčiau dabar panašus į Senį Šaltį... O gal greičiau į Senį Besmegenį... – šyptelėjo pats sau Algis. - Juolab šernų nebūta, kažin ir ar šiandien ateis.

Vilnietis
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 10 Gruodis 2014 22:07


XXX



- Galima? Šviesą užgesinsiu? – paklausė Algis.
- A, gesink, gesink, - nesipriešino Dėdė. – Man irgi taip labiau patinka...
Ugnis linksmai spragsėjo židinyje ir sienomis vėl pradėjo šokti savo šokį židinio atšvaitai. Vyrai atsipūtė po sočios vakarienės, atleido diržų sagtis. Dėdė visad mokėjo pavaišinti svečius. Ir šįkart dvi špižiniame puode iškeptos, o gal reikėtų vadinti, orkaitėje troškintos laukinės antys padarė įspūdį Algiui. Nieko neypatingas receptas, tiesiog ant tikros ugnies, ne dujinėje, o molinėje orkaitėje gamintas maistas tikrai skyrėsi nuo miestietiško. Kartais ir Algis pabandydavo ką nors iš žvėrienos pagaminti, bet nei jam, nei žmonai taip nesigaudavo. Vyrai įsipylė dar po vieną, bet skrandžiai buvo jau pilni ir gėrimas jau neatrodė toks skanus. Ir užkanda jau nelindo į burną.
- O Dieve, kaip privalgiau. Niekad nemaniau, kad galima taip skaniai laukines antis paruošti... – vis dar dūsavo Algis.
- Mano kaimynė, amžiną atilsį, senutė lenkė sakydavo, kad viskas bus skanu, jei pridėsi kiaulės kūno. – juokėsi primerktos Dėdės akys.
- Kokio „kiaulės kūno“?... nesuprato Algis.
- Nu, kiaulienos... Taukų ar lašinių... – šypsojosi Dėdė.
Vyrai nunešė nešvarias lėkštes į virtuvę, suplovė indus, išėjo laukan parūkyti. Algis pažvelgė į laikrodį, jau devynios. Snigti nustojo. Dangus aptrauktas debesų, bet retkarčiais pro vietomis suplonėjusį debesų šydą aiškiai matėsi kur dabar kabo mėnulis. Greitai akys priprato ir vyrai stebėjosi, kiek daug pripūtė sniego: Oho, nemažai... Daugiau nei reikia rytoj pėdas matyti... Įdomu, ką dabar šernai veikia... Nu, rytoj pamatysim.
Viduj Dėdė ištraukė iš bufeto ir pripildė taures naminio vyno.
- Obuolinis, - konstatavo Algis.
- Aha. Nelabai gerai maišyti, bet po nedaug... - samprotavo Dėdė, - bus vietoj deserto.
Gurmaniški žvėrienos patiekalai, naminiai gėrimai, ugnis židinyje ir namo jaukumas galutinai užkariavo kūną ir sielą. Kažkur toli, toli nutolo darbas ir namai, žmona ir uošvienė. Nutolo visos problemos ir kartėlis dėl oro sugadintos medžioklės. Krūtinę užplūdo meilė visam pasauliui. Viešpatie, kaip gera...
- O kaip medžiojot seniau, Dėde? – nejučiom išsprūdo klausimas.
- Kada seniau? – nesuprato Dėdė.
- Nu... Seniau, iki Nepriklausomybės...
- A... Prie ruso... Nieko, medžiojom...
- Kitaip ar taip pat? – neatstojo Algis.
Dėdė įsitaisė fotelyje tiesiai priešais židinį, neskubėdamas kimšo pypkę. Pypkę jis leisdavo sau rūkyti ir viduje, o cigaretes tik lauke. Matyt, kokteilis iš naminukės ir obuolių vyno pradėjo veikti Dėdės galvoje, ir jis, šiaip nekalbus, pradėjo pasakoti:
- Ką tau pasakyti, medžioklė tais laikais tur būt vienintelė ir buvo neideologizuota. Sportas buvo tarybinis, menas tarybinis, o medžioklė liko tiesiog medžiokle. Na, nebent, kad tarybinius žvėrienos pristatymo planus reikėjo vykdyti, o šiaip, net ant žalios spalvos medžiotojo bilieto nei kūjo, nei pjautuvo, nei raudonos žvaigždės nebuvo. Net antspaudas apie pratęsimą be tarybinės simbolikos, o su pavaizduota neriančia žuvimi ir kylančia antimi. O aš medžioti pradėjau tuomet vadintame „kariniame“ būrelyje. „Karinis“ jis buvo todėl, kad daugiausia rusų kariškiai jame medžiojo. Kai mane priėmė, tų kariškių gal tik pusė bebuvo likę, o ir tie daugiausia pensininkai. Pora net lietuviškai mokėjo. O politikos medžioklėje nebuvo.
Dėdė papsėjo pypkę, skaniai kvepėjo dūmas. Akys prisimerkė, veide atsirado šypsena:
- Kaip medžiojom? Linksmai medžiojom... Nori istorijos? Tai va... Medžiojo pas mus toks Vasiljičius, tarybinės armijos papulkininkis, zampolitas iš Šiaurės miestelio Vilniuje. Ten tada rusų armija stovėjo. Geras vyras buvo, bet jau liežuvis prikabintas... Būtų ir nebūtų dalykų pripasakos, primeluos, nežinai kuo tikėti,o kuo ne. Ne veltui vyriausias zampolitas... ką nors prišposyti, pripasakoti... pirmas. Kariškiai-medžiotojai, kurie su juo tarnavo, pasakojo, kad Šiaurės miestelyje, tarnyboje, tai labai „raudonas“ jis buvo, o medžioklėj nieko... žmogus kaip žmogus... Kaip medžioklė, taip naujas anekdotas apie Brežnevą... Jis kuriuo tai metu Rytų Vokietijoj tarnavo, matyt, ten irgi zampolitu buvo. Na, aišku, ir medžiojo ten. Negalėjo nemedžioti, nes labai medžioklę mėgo... Tai va, sumedžiojam kartą du briedžius jau per pirmą varymą. Tradiciškai šūvio autorius vidurius išleisti turi. Na, jam ten liežuvis, širdis priklauso... Kepenys dar, bet kepenis dažniausiai po medžioklės visi ir sukepdavom. O visus briedžius reikia valstybei priduoti. Čia, tas Vasiljičius ir sako: va, jūs žvėris tarybiškai tvarkot, o norit aš jums parodysiu kaip reikia vokiškai tvarkyti? Mes: aišku, kad norim. Ir šiaip niekas nenori po briedžio vidurius „nardyti“, purvintis, o čia papulkininkis, zampolitas, pats siūlosi. Ir dar vokišku metodu... Įdomu gi... Na, - sako, - čiupkit kiekvienas po koją, verskit briedžius ant nugaros ir laikykit. Aštuoniese čiumpa tuos du briedžius, kiekvienas po koją, tempia, laiko. Devintam medžiotojui Vasiljičius paduoda polietileninį maišelį, liepia laikyti šalia. Pats išsitraukia tokį mandrą, sulenkiamą, iš Vokietijos parsivežtą peiliuką, prapjauna vienam briedžiui nuo apatinės lūpos iki gerklės, išima ir nupjauna liežuvį, įmeta į polietileninį maišelį, tą patį pakartoja su kitu. Pasiėmęs maišelį nusisuka, nueina prie savo kuprinės ir ramiai sau tvarkosi, deda liežuvius į kuprinę. Aštuoni vyrai net išsižioję laiko briedžius už kojų, laukia... Vienas neiškenčia:
- Vasiljičiau, o toliau?
- Ką toliau?
- Toliau ką daryti?
- A, toliau... Toliau pisk..ės kaip įpratę... Tarybiškai...


XXX


Prieš miegą vyrai išėjo į lauką. Dangus išsigiedrijęs, vėjas nurimęs, spaudžia šaltukas... Skaisčiai šviečia mėnulis ir spindi šalantis sniegas. Graži bus rytoj medžioklė...

Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą kūrinį be autoriaus sutikimo draudžiama!

forester99
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 10 Gruodis 2014 22:21


Super!

dovikas678
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 10 Gruodis 2014 22:35


malacius Vilnietis



sanandrejus
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 10 Gruodis 2014 22:55




Varminter
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 10 Gruodis 2014 22:59


Vilnietis


gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 11 Gruodis 2014 08:23


Vilnietis
Gražu
už medžioklę

vienas šūvis-vienas kūnas

Andriunia
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 11 Gruodis 2014 14:57


labai smagiai ir lengvai parasyta. Taip ir toliau

Daug smagiau skaityt tokius pasakojimus, nei anonistu gincus, kuris kuri toliau pasius.

Anonimas


# Atsiuntė: 11 Gruodis 2014 15:24


Rusiškas nutikimas.
Tai buvo labai senai,kai aš dar buvau jaunas vienoje mūsų medžioklių dalyvavo rusų kariškis. Buvo rudens laikas, kai mes kažkieno samdytu Lazu dardėjom į medžioklę. Svečias, kaip ir nenorom buvo įtrauktas mūsų pokalbyje apie šernų medžiokles pas juos. Pastarojo irgi būta nepėsčio ir jis mums pasakoja, kad kokios čia medžioklės pas jus, štai Baltarusijos Pinsko pelkėse šernai klajoja bandomis po 200-300 vnt. -alkani, taip kad kartą vos likęs vos gyvas. Gerai, kad jie visi dar spėjo sušokti į sunkvežimio būdą, įsiutę šernai nugriaužė visas automobilio padangas, nespėjusių ar taip drąsuolių medžiotojų likdavo tik batai su nukąstomis kojomis. Šis pasakojimas ant tiek tikroviškai buvo pateiktas, kad dalyvavusieji ilgai buvo aprimę, negalėdami patikėt.

forester99
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 11 Gruodis 2014 16:16


Vilnietis

Kad ir kaip gaila,tačiau ant tetos Marijos plotų atsirado "gražesnių" įstorijų.
Belieka "Adminams" jas sudėt į knygą bei išplatint per draugijas "dobrovolno-prinudytelnym poriadkom",žiūrėk gal koks litas kitas ir į forumo kasa įkris.

hunter
Hunting forever

Adm

# Atsiuntė: 11 Gruodis 2014 17:32 - Redagavo: hunter


Anonimas-Vania
RUSISKAS CHAMIZMAS.
čia Jūs kaip specialistas Vania rašote? Prašom neteršti temos.

_________________________
www.hunter.lt

hunter
Hunting forever

Adm

# Atsiuntė: 11 Gruodis 2014 17:36


kaimynas
Matau sitame forume niekas nesikeicia
Geras pastebėjimas, Jūs tikrai nesikeičiate.

_________________________
www.hunter.lt

vania


# Atsiuntė: 11 Gruodis 2014 19:40


hunter-Petras?Anonimas-Vania
RUSISKAS CHAMIZMAS

Kai pratrini ankstesnius pasisakymus,kitiems sunku suprasti esme.Kur dingo ERA?

DEDE
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 11 Gruodis 2014 20:04


o kur tesinys

Dega stogas - 01
Dingo stogas - 02
Važiuoja stogas - 03
Alkani medžioja...sotūs rašo forume.

DEDE
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 11 Gruodis 2014 20:05


o kur tesinys

Dega stogas - 01
Dingo stogas - 02
Važiuoja stogas - 03
Alkani medžioja...sotūs rašo forume.

marcco
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 11 Gruodis 2014 21:19


Tikrai labai smagiai susiskaitė!

"Negalima skirstyti Gamtos
kūrinių i blogus ir gerus. Šią taisyklę
reikėtų išmokti dar mokyklos suole ir
visą gyvenimą jos laikytis. Ką Gamta
sukūrė - viskas reikalinga, tobula ir
gražu."
-J.Tauginas-

Anonimas


# Atsiuntė: 11 Gruodis 2014 21:23


marcco
-J.Tauginas-
duok Taugino numeri , girdėjau jis gerai dešras rūko. Dėkui.

Anonimas


# Atsiuntė: 11 Gruodis 2014 21:24


marcco
-J.Tauginas-
duok Taugino numeri , girdėjau jis gerai dešras rūko. Dėkui.

keliautojas
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 19 Balandis 2019 22:05


Liuks Vilnieti !

Jūsų atsakymas
Bold Style  Italic Style  Underlined Style  Image Link  URL Link  Insert YouTube video  Uždrausti *Kas tai yra?
:) :hunter: :up: :down: :lol: :singing: :rofl: :diablo: :sad: :hunter2: :aggressive: :crazy: Daugiau šypsenėlių... Išjungti

» Vardas  » Slaptažodis 
Iveskite savo vardą ir slaptažodį.
 

Iš viso dabar vartotojų: Svečių - 1
Narių - 0
Daugiausia: 419 [18 Balandis 2021 19:42]
Svečių - 418 / Narių - 1

Naudojimosi taisyklės

Reklamos galimybė

Kontaktai


Powered by miniBB forum software © 2001-2024