Vilkas (Canis lupus) - www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po...


- Registracija - Forumai - Atsakė - Statistika - Paieška - Nariai

Pokalbiai prieš ir po medžioklės...

-- Naujienos Straipsniai -- Foto galerija -- Pokalbiai -- Orų prognozė --

Medžioklės taisyklės (naujausia redakcija)

www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po... / Medžioklė / Vilkas (Canis lupus)

<< 1 ... 72 . 73 . 74 . 75 . 76 . 77 . 78 . 79 . 80 . 81 . 82 ... 278 . 279 . >>

Autorius

Žinutė

Kastis
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 25 Gegužė 2011 17:32

Sveiki, na šianakt mūsų plotus vėl aplankė.... palieku daugtaškį, įrašyt galima vilkus, šunis, mišrūnus. Daugiau jokių plėšrūnų kaip ir neturim, nors su klimato atšilimu ką gali žinoti? Ūkininko bandas jau nuo pirmadienio vaikė, o širyt jau ir sulaukėm. Pernai veiksmas vyko Nevarėnų miestelio pakraštyje, šį kartą įsidrąsino ir arčiau Telšių patraukė, apie 1 km į rytus nuo Tausalo ež. Pėdos labai neryškios, apvalainos 5-7cm skersmens, ant žvyrkelio labai blogai matyti, sausa buvo. Bandą išvaikė, o telyčaitę kokį kilometrą žvyrkeliu gainiojo. Matyt gyvą draskė, nes ant kaklo draskymo ir smaugimo žymių nematyti. Papjauta maždaug 200m nuo ūkininko sodybos, kur krito ten ją ir ėdė. Kažkaip nesinori ant vilkų varyt, pagal mano kaip "žinovo" galvą tai čia turbūt greičiau kokių mišrūnų darbas. Apžiūrėjom, ūkininką paguodėm, kolega pažadėjo dažniau bokštelin sėsti ir tiek žinių. Jaučiu kad tuom , kaip ir pernai, nesibaigs....Ir vėl nėr ką ūkininkams pasakyt.

Telyčia 05

# Atsiuntė: 25 Gegužė 2011 17:59

Ūkininko vietoje tai, kas liko iš telyčaitės, pasiūlyčiau ,,Baltijos vilkui'' ant šašlykų.

trigrasis
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 25 Gegužė 2011 18:07

tikrai nesu vilkų žinovas, bek kiek atsimenu, tai vilkai pirmiausia gyvulio skrandį suėda...

o čia net nebandyta...

PAKO

# Atsiuntė: 25 Gegužė 2011 18:11

trigrasis
Ir kodel gi taip turetu daryti vilkas ? Manai apvirskinta zole jam delikatesas ?

marcius73
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 25 Gegužė 2011 18:49

PAKO
Vilkai pirmoje eilėje tikrai skrandį drasko.(trigrasisteisybę agarodija)

kuo giliau į mišką tuo daugiau medžių..........
jeigu darbas trukdo medžioklei mesk darbą(Martynas išgalvojo),.......

trigrasis
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 25 Gegužė 2011 19:44

PAKO

na marcius73 patvirtina, kad bū9tent taip ir yra.
klausimas kodėl ?
nors aš labai toli nuo biologijos ar medicinos, bet manau, kad šitaip vilkai ko gero apsirūpina įvairiais vitaminais, esančiais žolėdžių skrandžiuose...
čia tik mano samprotavimai...

scorpas
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 25 Gegužė 2011 20:11

turbut vilkai buvo jau vitaminais apsirupine arba per didelis skrandis pasirode

Laima_E
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 25 Gegužė 2011 20:21

Kartu su galvijų ar kanopinių skrandžiais vilkai (ir šunys) gauna sklandžiam virškinimui būtinų fermentų ir enzimų dozę.

Turbūt esate pastebėję, kad šunys ėda savo gentainių kaką. Taip daro dažniausiai todėl, kad valgytojui trūksta nuosavų virškinimo fermentų, kurių jis gali kažkiek prisiubagauti iš svetimo rudžio (antras variantas, - kakas valgomas, nes maistas nebuvo pakankamai suvirškintas ir tinkamas antriniams naudojimui). Jei ėdi skrandį, - kako rankioti nebereikia...

PAKO

# Atsiuntė: 25 Gegužė 2011 21:00

Tai lenkiat prie to, kad ne vilko darbas, ar kaip ?

r.etikas

# Atsiuntė: 25 Gegužė 2011 21:12

trigrasis
kiek atsimenu, tai vilkai pirmiausia gyvulio skrandį suėda..
Taip, vilkams tai galioja, bet tik žiemos metu. Ir tik nedidelio grobio (stirna,kiškis ir pan.). Nors taip pat daro ir gerai sulaukėję šunys. Šiuo atveju galima bandyti spręsti pagal kitus požymius, bet tam reikia daug patirties, ir tai ne visuomet pavyksta.

Laima_E
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 25 Gegužė 2011 21:34

PAKO

Nelenkiam niekur, tik sakau, kurių galų yra suėdamas skrandis.

PAKO

# Atsiuntė: 25 Gegužė 2011 21:50

Zodziu, tai nera taisykle ir teigti, kad va va ziurekt skrandis sveikas, o vilkai ji pirmiausiai eda negalima, taip trigrasis ? ;)

marcius73
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 25 Gegužė 2011 21:54

PAKO
Kiek man teko matyti skrandį ėda bet kuriuo metu laiku,o ne kaip r.etikas
rašo žiemą ir tik mažo gyvūno gerai,kad neparašė pelės.

kuo giliau į mišką tuo daugiau medžių..........
jeigu darbas trukdo medžioklei mesk darbą(Martynas išgalvojo),.......

scorpas
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 26 Gegužė 2011 00:37

butu ydomu baltijos vilko nuomone isgirst

Laima_E
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 26 Gegužė 2011 07:15

butu ydomu baltijos vilko nuomone isgirst

...o kas tas skrandis?

trigrasis
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 26 Gegužė 2011 08:16

kaip supratau iš paskutinio Laima_E "pokšto", tai ji į "Baltijos vilko" supratimą apie vilkus yra susidariusi (švelniai kalbant) nekokią nuomonę

Anonimas

# Atsiuntė: 26 Gegužė 2011 08:42

Dabar bus pokalbis su prezidentės patarėjais ir įstatymas bus vetuotas. Net neabejokit tuo.

Ei,vilku "gelbetojai",tai kaip su tuo istatymo vetavimu? Eilini karta patvirtinote savo nekompetencija ir parsidaveliskuma. Ir ne tik tai...

Anonimas

# Atsiuntė: 26 Gegužė 2011 08:56

Aš žinau viena jei pamatysit pilki( vilka)jis kris ir neidomu galima saugi ar ne nes jau stirnas visas baigia ispjauti

Anonimas

# Atsiuntė: 26 Gegužė 2011 09:46

Kastis

Au Auuuu vilkai kur Jūs? Vien tik hibridai

http://m.lrytas.lt/-12798020621277653578-%C5%A1iau r%C4%97s-lietuv%C4%85-pjauna-vilk%C5%B3-ir-%C5%A1u n%C5%B3-mi%C5%A1r%C5%ABnai-video.htm

Anonimas

# Atsiuntė: 26 Gegužė 2011 10:14

kažkaip visi ignoruotajete sakinį "Pėdos labai neryškios, apvalainos 5-7cm" skersmens, tai argi gali būti vilkas? gal visai pablūdot?

marcco
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 26 Gegužė 2011 10:40

Anonimas
Au Auuuu vilkai kur Jūs? Vien tik hibridai

Vilkai – mutantai: mitas sugriautas

Šuo (Canis lupus familiaris) yra vilko (Canis lupus) porūšis. Šio pirmojo prijaukinto naminio gyvūno istorija siekia ne mažiau 20 000 metų. Apie vilko ir šuns artimą giminystę byloja jų genomo tyrimai: mitochondrinės DNR (mtDNR) skirtumai siekia tik 0,47 proc. (Björnefeldt ir kt., 2006). Dėl vis mažėjančių miškų plotų ir didėjančios jų fragmentacijos, Europoje mažėjo ir vilkų. Didelis populiacijos fragmentiškumas galėjo sukelti vilkų genetinės įvairovės sumažėjimą. Dar viena grėsme tapo ir neišvengiama vilkų ir šunų kaimynystė dėl mažėjančių tinkančių gyventi plotų, taip pat valkataujantys šunys. Todėl kelis pastaruosius dešimtmečius Europoje vykdomi vilkų genetiniai tyrimai – nustatomi haplotipai, įvertinami populiaciniai rodikliai, tiriama hibridizacija.

Norint įsitikinti, ar Lietuvos vilkų populiacija yra genetiškai artima gretimų šalių vilkams, bei patikrinti jau seniai sklandančius, tačiau nė karto neįrodytus gandus apie miškuose gyvenančius vilko ir šuns hibridus, šio straipsnio autorė atliko 2009–2010 m. medžioklės sezono metu sumedžiotų vilkų genetikos tyrimus. Tyrimai atlikti Švedijoje Grimso tyrimų stotyje (Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas), kartu su dr. Mikael Åkesson. Švedai yra atlikę daug panašių tyrimų, laboratorija gerai žinoma mokslo pasaulyje, todėl iš karto apsidraudėme nuo galimų kaltinimų neprofesionalumu.

Vilkų haplotipų nustatymui paprastai sekvenuojamas trumpas, iki 350 bazių porų (bp), mtDNR segmentas. Ištyrus 27 vilkų genetinius mėginius, buvo nustatyti 4 haplotipai – W1, W3, W5 ir W10 (simboliai panaudoti pagal Pilot ir kt., 2010), kurie yra žinomi ir paplitę įvairiose Europos ir Azijos šalyse. Dar vienas haplotipas buvo identiškas šuns haplotipui. Vienas iš galimų paaiškinimų yra įvykusi hibridizacija tarp šuns patelės ir vilko patino (mtDNR yra perduodama per motinos liniją), tačiau mtDNR tyrimai neleidžia nustatyti, kurioje kartoje įvyko kryžminimasis. Paskirų hibridizacijos atvejų nustatyta ir kitose šalyse:Norvegijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Italijoje, Vakarų Rusijoje (Randi ir kt. 2000, Randi & Lucchini 2002, Vilà ir kt. 1997, 2003). Tačiau būtina pažymėti, kad hibridizacija tarp vilkų ir šunų nėra dažnas reiškinys. Skirtumai, susiję su elgsena, fiziologija, sumažina tiek paties kryžminimosi, tiek jauniklių išgyvenimo bei integravimosi į vilkų šeimas galimybes (Vilà, Wayne 1999). Mūsų tyrimų metu vilko genome buvo nustatytas dratharų veislės šuns haplotipas. Mažai tikėtina, kad tokio šuns patelė galėtų sėkmingai išauginti jauniklius laisvėje. Vienas iš galimų variantų būtų, kad kryžminimasis įvyko nelaisvėje (Lietuvoje yra žinomi atvejai, kai žmonės išaugina ir laiko vilkus), jaunikliai buvo paauginti ir vėliau paleisti. Gauti rezultatai nustebino ir tuo, kad šuns haplotipas skyrėsi tik 1 bp nuo Lenkijos mokslininkų vykdytų tyrimų metu nustatyto vilko haplotipo W2, kuris buvo registruotas Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir Lietuvoje. Deja, konkreti mūsų šalies vieta nenurodoma, pagal pateiktus žemėlapius tai šiaurinė dalis. Mūsų tyrimo metu visiems šiaurinės Lietuvos dalies vilkams buvo būdingas šuns haplotipas, o nurodytas haplotipas W2 visai nebuvo registruotas. Gauti rezultatai gali būti paaiškinti ir įvykusia mutacija, dėl kurios nustatytas haplotipas tapo identiškas šuns haplotipui. Reikia pažymėti, kad mūsų gauti rezultatai yra preliminarūs, neleidžiantys daryti galutinių vienareikšmiškų išvadų.

Paviešinus rezultatus, žiniasklaidoje pasirodė informacija, kurioje buvo aiškinama apie hibridus, mutantus ir išsigimusius vilkus. Skaitant pasirodžiusias publikacijas galėjo susidaryti klaidingas įspūdis, kad Lietuvoje gyvena veršio dydžio žvėrys, nieko nebijantys, pjaunantys kiemuose naminius gyvulius ir keliantys grėsmę net žmonėms. Tačiau nėra mokslinių publikacijų, kuriose būtų pateikiami įrodymai, kad hibridiniai gyvūnai yra agresyvesni ar mažiau bailūs žmonių atžvilgiu (žinoma, jei šie gyvūnai nebuvo auginami nelaisvėje). Daugiausia žalos Lietuvoje patiriama vasaros pabaigoje, kai vilkų jaunikliai yra mokomi medžioti, o pamiškėje besiganantis veršelis ar avis, be abejonės, yra tinkamas objektas medžioklės pamokoms.

Tyrimo rezultatai uždavė daug klausimų ir inspiravo tęsti tyrimus. Pirma, buvo pasirinktas ilgesnis mtDNR fragmentas (~600 bp), kurį susekvenavus buvo nustatyta, kad mūsų pirminis šuns haplotipas skyrėsi tiek nuo šuns (2 bp), tiek ir nuo vilko haplotipo (1 bp). Genų banke nėra identiško atitikmens, tačiau šis haplotipas yra artimiausias vilko haplotipui W2. Tolesniuose tyrimuose numatome atlikti filogenetinę analizę, norint įvertinti ryšius ir išaiškinti galimas sąsajas tarp itin artimų vilkų ir šunų haplotipų. Antra, bendradarbiaujant su Švedijos mokslininkais, kur vilkų tyrimams skiriama ypač daug dėmesio, o genetiniai tyrimai būtini vykdant šių plėšrūnų populiacijos valdymą, buvo nuspręsta atlikti ne tik mtDNR, bet ir pradėti mikrosatelitų tyrimus. Jie atliekami su branduoline DNR, todėl gaunama informacija yra susijusi tiek su tėvine, tiek su motinine linija, leidžia įvertinti įvairius populiacinius rodiklius bei hibridizacijos buvimą. Šiuo metu medžiaga yra analizuojama, tačiau preliminarūs rezultatai rodo, kad tirti individai tikrai nėra pirmos kartos hibridai. Mes negalime tiksliai atsakyti į klausimą, kiek seniai įvyko vilko ir šuns kryžminimasis.

Išanalizavus turimus duomenis, bus galima tiksliau įvertinti Lietuvos vilkų populiacijos būklę, tačiau tyrimus būtina tęsti, reikia surinkti daugiau medžiagos. Vertingos informacijos suteiktų medžiaga, surinkta ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Tai leistų atlikti išsamią vilkų populiacijų analizę, išaiškintų galimus skirtumus ir bendras ypatybes.

Kitas visuomenei, ūkininkams, mokslininkams, gamtosaugininkams ir vilkų gynėjams labai rūpimas klausimas – kada gi vilkai Lietuvoje išnyks. Jungtinės nevyriausybinės vilkų apsaugos tarybos (pompastiškas pavadinimas, nieko sau jungtinė trijų žmonių taryba) teigimu, tai turėjo atsitikti jau 2005–2006 m. Deja, kaip tik nuo tų metų Lietuvoje vėl pradėjo didėti vilkų padaroma žala. Ypač ji skaudi kaimo gyventojams dabar, ekonominių sunkumų metu. Medžiotojų duomenimis, vilkų skaičius Lietuvoje jau artėja prie 800. Ko gero, medžiotojai suklydo, būtent dėl metodinių priežasčių. Labai didelius miškų plotus užimančios vilkų grupės neišvengiamai suskaičiuojamos keliuose būreliuose, o gal net ir po kelis kartus. Teisingiau apskaitą atlieka miškininkai – vienu metu visose girininkijose, pakartojant po trijų dienų. 2010 m. dėl gilaus sniego apskaita buvo atlikta vėliau, kovo pabaigoje, o dalis vilkų galėjo likti nepastebėti ir nesuskaičiuoti.

Išanalizavus 2010 m. miškininkų atliktos vilkų apskaitos rezultatus nustatyta, kad vilkų populiacija Lietuvoje tebegausėja. Minimalus vilkų skaičius 2010 m. kovą buvo 270 individų, o paplitimas apėmė 111 girininkijų (26,9 proc. visų girininkijų skaičiaus) ir tris valstybinius rezervatus. Taigi, iki medžioklės minimalus vilkų populiacijos dydis buvo 307 individai. Daugiausia vilkų 2010 m. apskaitos metu užregistruota tradiciškai didele vilkų gausa pasižyminčiuose Švenčionių (34) ir Varėnos (27) rajonuose. Po 10 ir daugiau vilkų apskaityta Jurbarko, Kretingos, Šakių, Šiaulių, Tauragės, Trakų rajonuose. Padaugėjo atvejų, kai registruojamos didesnės vilkų grupės. Vilkų nebuvo užregistruota Ignalinos, Kėdainių, Prienų, Skuodo ir Zarasų rajonuose. Pažymėtina, kad šis skaičius yra minimalus populiacijos įvertis, t.y., vilkų mažiau nebuvo, o daugiau būti tikrai galėjo.

Ką reiškia tokia vilkų gausos kaita? O būtent tai, kad iki šiol taikyti medžioklės apribojimai yra pernelyg dideli ir nestabilizuoja ekologiškai optimalaus vilkų populiacijos dydžio. Dėl per didelio vilkų skaičiaus Lietuvoje 2009–2010 m. padidėjo jų daroma žala gyvulių augintojams, ir tai sukėlė neigiamą visuomenės reakciją. Ypač didelį visuomenės pasipiktinimą sukėlė 2010 m. rudenį šiaurinėje Lietuvos dalyje pjaunami šunys. Tiesa, šunų pjovimas nėra kažkas ypatingo – Estijoje irgi buvo panašių problemų, kurios baigėsi tik sumedžiojus šunimis misti įpratusius vilkus.

Visiškai pritariame (tiksliau – jau kelinti metai tą siūlome) vilkų sumedžiojimo kvotos padidinimui iki 50–60 individų. Tokio masto populiacijos valdymas, laikantis dabartinių terminų ir limito kontrolės užtikrinimo, letalios kontrolės būdu tęstinas tol, kol populiacijos dydis pasieks ekologiškai optimalų, t.y., apie 200 individų. Maksimali vilkų medžioklei skirtina kvota – 15 proc. žiemos metu medžiotojų atliktos apskaitos metu įvertinto populiacijos dydžio, arba 25 proc. minimalaus populiacijos įverčio. Vilkų sumedžiojimo kvotą sumažinti būtina, kai minimalus vilkų populiacijos įvertis mažesnis negu 150 individų, o visiškai uždrausti vilkų medžioklę, jei populiacija priartėja prie minimalaus gyvybingumą užtikrinančio skaičiaus (100 individų).

Visuomenės nuomonės vilkų atžvilgiu sušvelninimui tuose rajonuose, kur vilkai vasarą ir rudenį daro didžiausią žalą gyvulių augintojams, siūloma reguliuoti vilkų populiaciją ne sezono metu. Dar kartą pabrėžiame – tai nėra kova prieš „mutantus”, „išsigimėlius” ar „hibridus”, o tik legalus, daugumoje šalių taikomas populiacijos gausos reguliavimo būdas.

Mokslininkai mano, kad būtina ir toliau tęsti miškininkų atliekamas vilkų apskaitas pagal pėdsakus sniege, duodančias patikimus duomenis apie minimalų vilkų skaičių Lietuvoje ir jų teritorinį pasiskirstymą ir suderinamas su kaimyninėje Latvijoje atliekamomis apskaitomis. Nė viena mokslinė institucija neturi tiek pajėgumų, kad apskaitą atliktų visoje Lietuvos teritorijoje vienu metu.

Naudodamiesi proga, dėkojame Lietuvos miškininkams už šį darbą. Taip pat esame dėkingi medžiotojams, pateikusiems medžiagą genetiniams tyrimams, ir tikimės bendradarbiavimo ateityje.

Dr. Laima Baltrūnaitė

Dr. (HP) Linas Balčiauskas

Gamtos tyrimų centras

šaltinis: www.miskobirza.lt

"Negalima skirstyti Gamtos
kūrinių i blogus ir gerus. Šią taisyklę
reikėtų išmokti dar mokyklos suole ir
visą gyvenimą jos laikytis. Ką Gamta
sukūrė - viskas reikalinga, tobula ir
gražu."
-J.Tauginas-

marcco
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 26 Gegužė 2011 10:51

Kaip manote kiek kartų šernų žemės ūkiui daroma žala viršija vilkų daromą žalą? Ir kas ją turėtų kompensuoti?

Ai tiesa, kompensuoja medžiotojai.

Buvau pamiršęs..

"Negalima skirstyti Gamtos
kūrinių i blogus ir gerus. Šią taisyklę
reikėtų išmokti dar mokyklos suole ir
visą gyvenimą jos laikytis. Ką Gamta
sukūrė - viskas reikalinga, tobula ir
gražu."
-J.Tauginas-

trigrasis
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 26 Gegužė 2011 11:02

na pažiūrėsim kokio lygio straipsniu atsikirs "Baltijos vilkas".
ar tik pigia demagogija, kad nepasitiki "profesoriais" ...

Kastis
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 26 Gegužė 2011 11:11

marcco
Labai įdomi informacija, ypač apie populiacijos " grynumą". Mūsų rajono atveju veiksmas vyksta rajono šiaurinėje dalyje, nors tai tikrai ne patys geriausi plotai vilkams gyventi. Pietinėje dalyje miškai tikrai nemažesni ir vilkų ten tikrai yra, ant Biržulio ež. vienu metu mačiau 5 vilkus (žiema). Mato ir tų plotų medžiotojai juos, bet tokio gyvulių pjovimo ten nėra. Tai ir kyla minčių apie kokią nors keistą anomaliją šioj rajono vietoj...

trigrasis
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 26 Gegužė 2011 11:17

"...bet tokio gyvulių pjovimo ten nėra. Tai ir kyla minčių apie kokią nors keistą anomaliją šioj rajono vietoj..."
.
ar negali būti taip, kad vilkai naminius gyvulius "provokuojami" pjauti tada, kai jiems mažokai laukinių gyvūnų arba kai pilnos pamiškės naminių gyvūnų

marcco
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 26 Gegužė 2011 11:23

trigrasis
o kodėl BV turėtų atsikirtinėti? straipsnis senas, tad tikiu, kad ir jiems tikrai nenaujiena. sakyčiau verta palyginti kaip viešinama info apie tai, kad aptikta vilkų savo genais artimų šunims (prisiminkite kiek straipsnių skaitėte apie "išsigimusius" vilkus, vilkus "mutantus", "hibridus" nebujančius žmogaus ir pan.) su tuo kiek informacijos pateikiama išaiškėjus, kad spėjimai nepagrįsti. vienu atveju reportažai per visas televizijas, lankomiausius interneto portalus, spaudą, kitu - vienas straipsnis tik miškininkų skaitomose "Mūsų giriose" ir mažai žinomame portale. ar ne taip formuojama visuomenės nuomonė? o medžiotojai su savo negudria nuomone "stirnas visas baigia ispjauti" prie to neprisideda? va ir turim ką turim.. gal imkimės formuoti neigiamą nuomonę apie šernus, kad bent perpus sumažinti jų skaičių?..

Kastis
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 26 Gegužė 2011 11:30

trigrasis
Plotai tikrai ne skurdūs, rajone vieni iš geresnių.Tačiau labai keisti vilkų įpročiai: Nevarėnuose pernai praktiškai kieme papjovė karvę, o vakar ramiausiai už 200m. nuo sodybos, tiesiog ant žvyrkelio sugriaužė pusę telyčios. nors už 10 metrų prasideda miškas ir pelkė , kur jų tikrai niekas netrukdytu užkandžiauti. O čia mašinos važiuoja , žmonės vaikšto. Keisti tie mūsų vilkai, labai civilizuoti, gal jau ir rašyti išmoko

marcco
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 26 Gegužė 2011 11:36

Kastis
ar tikrai visi vilkai turi elgtis vienodai? verta atkreipti dėmesį į trigrasis
pastabą "pilnos pamiškės naminių gyvūnų", o gal tiesiog dėl kažkokių priežasčių viena gauja atradusi tą maisto šaltinį (naminius gyvulius) nevengia jais laikas nuo laiko pasimaitinti? kaži ar verta tuo stebėtis- taip buvo per amžius ir bus, tiesiog nereikia iš to piešti tragedijos. kaži ką reiškia ūkininko patirtas nuostolis (1500lt) palyginus su tuo nuostoliu, kurį patyrė ūkininkas auginantis pamiškėj keliasdešimt ha kviečių. bet dėl nuėstų kviečių kalti nemedžiotojai - jie gi saugojo kviečius. tiesa saugo ir šernus (kiaules) jau dešimt metų. ir šeria juos masiškai visus metus (be abejo tik tam, kad šernai neitų į ūkininko kviečius)..

Kastis
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 26 Gegužė 2011 11:54

[b]marcco
Taigi tų maisto šaltinių ir dar didesnių esama ir kitose pamiškėse. Manau , kad šitie vilkai kažkaip labai jau "pažengę" yra, labiau" civilizuoti". Aišku , nesu ekspertas tuo klausimu, gal ir statistikos daugiau reikėtu... bet pamastyti yra dėl ko. Labai jau evoliucija pagreitėjo...

wilkiukstis
Medžiotojas

Narys