miniBB: free php bulletin board and forum software
- Registracija - Forumai - Atsakė - Statistika - Paieška - Nariai   
Pokalbiai prieš  ir po medžioklės...

-- Naujienos Straipsniai -- Foto galerija -- Pokalbiai -- Orų prognozė --

Medžioklės taisyklės (naujausia redakcija)

www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po... / Indianapolis / DU METRAI BEBRO

Autorius Žinutė
gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 10 Kovas 2015 08:41


DU METRAI BEBRO

Pavasaris. Kiek daug jausmų ir emocijų kyla aistringų medžiotojų širdyse išgirdus tą žodį. Pakanka vien paminėti šį metų laiką, kai kiekvieno, per žiemą sustingusio miško klajūno sieloje atbunda noras užsimesti ant peties ilgus mėnesius seife prastovėjusį, neretai dar tėvų ir senelių laikus menantį šautuvą, išvykti į laukus, kur be jokių trukdžių bei miesto šurmulio gali pasinerti į atbundančios gamtos aromatus bei stebėti naują gyvenimo ciklą pradedančius paukščius ir žvėris. Širdis atgyja ankstyvą rytą atsidūrus miške. Atsargiai eidamas ir tyrinėdamas aplinką, gali pamatyti nuo per naktį sušalusios žolės traškesio pasibaidžiusias stirnas, kurios aukštais šuoliais kiek pabėgusios sustoja tarp medžių, mėgindamos įžiūrėti, kas sujaukė ilgus mėnesius trukusią ramybę. O kaip malonu ant atkalnėse dar neištirpusio sniego likučių aptikti neseniai praėjusio briedžio arba šerno pėdų atspaudų, ne tik džiuginančių akį ir jaudinančių vaizduotę, bet ir bylojančių, kad ir šie žvėrys sėkmingai išgyveno šaltąjį laikotarpį, išvengę mirties nuo bado, šalčio arba nedoro šaulio kulkų. Vakaro sulaukus širdies ritmą paspartina ir stipriau šautuvą suspausti verčia virš galvų praskrendantys žąsų pulkų karavanai, kurie, lyg vaiduokliai atsiradę saulei pasislėpus už horizonto, traukia tiesiai į šiaurę, savo gagenimu pranešdami dar nespėjusioms atbusti būtybėms apie atėjusį pavasarį. Ne tik žąsys bet ir pargrįžusios slankos, kvarkdamos virš miško, verčia instinktyviai primesti šautuvą prie peties nusitaikant, bet taip ir neiššovus nuleisti žemyn, eilinį kartą nebyliai „ne visai geru“ žodžiu paminėjus šią stebuklingą medžioklę uždraudusius asmenis. Netekus pavasarinės paukščių medžioklės nelieka nieko kito, kaip tik jau keletą metų iš eilės, kartu su gamta atgijus protėvių instinktui, autis kuo ilgesnius batus ir vykti prie prakiurusių kanalų ir upelių, kur žiemos atsargoms išsekus iš properšų ant ledo pradeda lįsti nenuilstantys ir amžinai darbų turintys bebrai.
1.jpg
1.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 10 Kovas 2015 08:41


Ne išimtis ir aš. Bebrai nuo pat pirmų medžiojimo dienų buvo trokštamas trofėjus, kurio ištisais vakarais laukdavau pliaupiant lietui ar siaučiant vėjams. Su dideliais sentimentais prisimenu pirmąsias medžiokles, kai dar neturėdamas jokios patirties slėpdavausi tarp kanalą apaugusių žolių, laukdamas bebro išlipant ant kranto ar užtvankos, o pasirodžius taip ir neišdrįsdavau iššauti bijodamas, kad nepavyks ištraukti iš vandens. Su malonumu prisimenu jaudinančias akimirkas, kai nekantraus laukimo kupina širdimi eidavau tikrinti spąstų, vildamasis aptikti įkliuvusių kapliadančių, kurių kailiukai buvo kruopščiai renkami garbingam, iš praeities kildinimam tikslui – aprūpinti rūbais savo moterį bei šeimą. Ir dabar, bėgant metams, šių gyvūnų medžiojimo azartas nei kiek nenublėso, tik įrankiai ir būdai, atšlifuoti karčios patirties dėka, leidžia vis dažniau ne tuščiomis grįžti namo.

Tad šį vakarą, išlipęs iš mašinos ir iki pat pažastų užsitempęs guminį kostiumą, pajudu link pelkės, kur neabejotinai manęs laukia azartas bei emocijos. Kiek paėjus ir užlipus ant kalvelės atsiveria iš visų pusių pušimis apaugusi, patvenkto upelio vandeniu užlieta, kelių futbolo aikščių dydžio teritorija, per keletą netrukdomo bebrų darbo metų išraižyta kanalų, tarpusavyje sujungtų tik jiems vieniems suprantamų urvų, labirintais. Pradėjęs spausti šaltukas vėl sukaustė dar iš žiemos ant žolių išlikusius ledo luitus, o atvirą kanalų vandenį aptraukė vos matoma plutele. Nuo kalvos puikiai matosi beveik vienodu atstumu vienas nuo kito nutolę trys bebrų nameliai, verčiantys galvoje mesti burtus, kur šį vakarą laukti laimės. Kaip būna dažniausiai, toliausias ir sunkiausiai pasiekiamas tikslas atrodo patraukliausiu ir daugiausiai žadančiu, todėl, ilgai nedvejojęs ir mintyse nubraižęs ėjimo link paskutiniojo namelio maršrutą, pasiėmęs ilgą kartį ir nusileidęs nuo kalvos, žengiu į bebrų teritoriją. Pirmieji metrai įveikiami lengvai. Neištirpęs ledas atlaiko mano svorį, tad, mėgindamas nekelti triukšmo, rinkdamasis didesnius luitus, palengva judu į priekį. Bet džiaugsmas trunka ne ilgai. Kiek paėjus nuo kranto ledas plonėja ir jau retai kada atsistodamas ant, atrodo, kieto paviršiaus neįkrentu iki kelių į po ledu telkšantį vandenį. Tačiau nelieka nieko kito, kaip priimti gamtos mestą iššūkį ir prisitaikyti prie esamų sąlygų, tad bandydamas nuspėti gylį stengiuosi kuo tyliau ištraukti koją tam, kad perkėlus ją kitam žingsniui, įkristi vėl. Priekyje pasimato šoninis kanalas, nueinantis link artimiausio namelio. Atsargiai užlipęs ant kraštinio kupsto ir laviruodamas ant vienos kojos stengiuosi surasti vietą, kur būtų galima peršokti kanalą. Pagaliu niekaip nepasiekiu dugno, kol, galiausiai, kitoje kanalo pusėje pavyksta apčiuopti kietą paviršių, tad pasiruošiu šuoliui, atsispiriu ir nepasiekęs kranto įsmunku į vandenį. Džiugina tik tai, kad išsilaikau ant kojų ir nesušlapinu šautuvo, prieš tai apdairiai pakabinto ant kaklo. Mojuodamas rankomis, lyg irklais, atsargiai stebėdamas, kad vanduo nepradėtų per kostiumo viršų sunktis į vidų, pasiekiu krantą, kur išlipęs ir šiek tiek atsipūtęs pratęsiu kelionę. Nenorėdamas pakartoti pasiplaukiojimo, prieš dėdamas kiekvieną žingsnį gerai išnagrinėju dugną ir nežengiu neįsitikinęs, kad gylis nebus virš juosmens. Tokiu būdu matuodamas kiekvieną kelio centimetrą su apmaudu stebiu tolumoje matomą tikslą. Tačiau lengvai nepasiduodu ir prisiminęs bei užjausdamas Ivaną Susaniną bei jo vedamus lenkus, atsargiai judu į priekį. Galiausiai, dar sykį vos nepanėręs, perlipu paskutinę kliūtį ir atsidūręs ant sąlyginai kietos žemės, keturių kanalų sankryžoje, pasiruošiu laukti tų, dėl kurių buvo taip sunkiai ir ilgai brautasi per ledinius labirintus.
2.jpg
2.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 10 Kovas 2015 08:42


Nesitikiu per artimiausią pusvalandį ką nors pamatyti, tad atsisėdu ant nugraužto medelio kelmo ir, stengdamasis atsikvėpti bei mėgaudamasis pavasariniu vakaru, įsiklausau į supančius grasus. Staiga, vos už poros metrų kanaliuke priešais save pamatau iškilusią bebro galvą. Šūviui dar niekas neparuošta, o atsistoti – reikštų išbaidyti žvėrį. Be to ir šis, vos akimirką pasirodęs paviršiuje, panyra dingdamas taip pat staiga, kaip ir atsirado. Greitai pašoku ir užtaisęs šautuvą žvalgausi bandydamas pamatyti, kurioje vietoje pasirodys judėjimą liudijančios bangelės. Bet aplinkui visiška ramybė. Gyvūnas dingo kaip į vandenį, tiesiogine ir perkeltine prasme. Nuleidžiu šautuvą mintyse atsisveikindamas su gyvūnu ir su galimai sėkminga medžiokle, kai netikėtai žvilgsnį prikausto tiesiai man už nugaros pusiau ant kranto išlipęs bebras, kuris nieko nenujausdamas ramiai vakarieniauja, letenomis suspaudęs iš vandens ištrauktą šakelę. Kol bandžiau tolumoje įžiūrėti panirusį gyvūną jis, tikriausiai, man nieko neįtariant, praplaukė tiesiai po kojomis po žeme esančiu urvu. Šoviniai lizde, saugiklis nuimtas, bet šauti nėra galimybių. Gyvūnas taip arti, kad pasisukus ar bent krustelėjus, jis triukšmingai supliauškėjęs uodega akimirksniu dingtų gelmėse. Dar kelias sekundes padelsęs, priimu tuo metu atrodanti vienintelį sprendimą. Nepajudėdamas iš vietos kiek įmanoma atsigręžiu atgal ir ištiesta dešine ranka laikydamas šautuvą nusitaikau į bebro pusę. Paspaudžiu nuleistuką. Šautuvo vamzdžių galai taip arti gyvūno, jog rodos, jis turėjo kristi vietoje, net nesupratęs kas atsitiko. Deja, nesupratęs lieku aš. Jau paspaudęs nuleistuką pamačiau, kaip šratai gražiu spiečiumi praskrido gyvūnui virš galvos ir subyrėjo į už jo augančias žoles. Tuo tarpu bebras liko kaip įkaltas ir tik įnirtingai sukiodamas galvą bandė išsiaiškinti pavojaus šaltinį. Vis dar negalėdamas patikėti, jog nepataikiau, iššaunu dar kartą. Tačiau ir vėl, pakankamos atramos neturintys vamzdžiai kilsteli į viršų ir šratai antrąkart praskrieja virš laimingojo bebro galvos. Labai apmaudu, tačiau šįsyk jau tenka stebėti į vandenį neriantį gyvūną, kuris, lyg šaipydamasis, iškylą į paviršių prie namelio ir, sekundę apsidairęs, dingsta garsiai supliauškėjęs uodega.
3.JPG
3.JPG


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 10 Kovas 2015 08:43


Negaliu pasakyti, kad nuliūdau. Juokdamasis dar ilgai stoviu su šypsena veide peikdamas, o tuo pačiu ir sveikindamas save su nauja patirtimi, įgyta per nepilnas penkias minutes medžioklės, kai jau buvau įsitikinęs, kad bebrai nebegali manęs kuom nors nustebinti. Surenku tūteles ir iš naujo užtaisęs šautuvą atsisėdu ant kelmo, jau nelabai tikėdamasis, jog turėsiu dar vieną šansą. Ne nuostabu, jog taip ir įvyksta. Tik visai temstant priešais namelį, kuriame pasislėpė graužikas, pamatau ant kupsto paskanauti jaunų šakelių išlipusį bebrą, kuris už kelių minučių ištirpsta tamsoje, nakčiai pilnai apgaubus pelkę. Nebelieka nieko, kaip tik vėl apsiginklavus ilga kartimi ir dar atsargiau matuojant žingsnius grįžti prie mašinos, kur jau laukė visada draugiškai pasijuokti pasiruošę kolegos.

Atkaklumas ir kantrybė – būtinos medžiotojų savybės, tad, neišsigandęs nevykusių šūvių, kitos dienos vakare aš vėl pasiruošęs nuotykiams. Šovinynas papildytas, azartas dar didesnis, tad nepraėjus ir parai laiko aš be jokių skrupulų vėl žygiuoju lūžtančiais ledais, vejamas vienos minties – šiandien reikia ištaisyti klaidą ir pagaliau sumedžioti pirmą šio sezono bebrą. Nusprendžiu tykoti prie namelio, tad prisiglaudęs prie nedidelio krūmo už 20 metrų nuo bebrų tvirtovės pasiruošiu ilgam laukimui. Tačiau istorija kartojasi. Tik užtaisius šautuvą kanale pasirodo kylantys burbuliukai ir netrukus kitoje namelio pusėje bebras iškiša galvą, bet po kelių sekundžių vėl panyra ir nuplaukia tolyn kanalu. Tačiau vakaras tik prasideda, tad nepraradęs vilties ir susikaupęs laukiu jo pargrįžtant. Saulei vos tik pradėjus kabinti medžių viršūnes, pamatau dideliu greičiu link namo besiartinantį bebrą, kuris, man nors ir pasiruošus, bet nespėjus sureaguoti, staiga, lyg kateris ant oro pagalvės, išlenda ant krato ir akimirksniu dingta už namo. Adrenalinas trenkia į galvą – trūko vos sekundės iki šūvio! Galvoje vėl viskas susijaukė. Nenuleidęs šautuvo bandau įsiklausyti ir išsiaiškinti, kur dingo gyvūnas. Bet aplink tyla – nei vandens pliauškėjimo, nei būdingo šakų graužimo, nieko, tik ausyse vis labiau girdimas širdies plakimas. Ir pagaliau jis pasirodo! Apėjęs namą bebras išlenda šūviui patogioje vietoje ir tuo momentu, kai pirštas jau pradėjo tempti nuleistuką, gyvūnas ir vėl pranyksta namo šone esančioje angoje.
4.JPG
4.JPG


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 10 Kovas 2015 08:43


Antrą kartą per vakarą bebras dingsta pačią paskutinę akimirką, palikdamas mane nežinomybėje. Viduje pradeda kilti pyktis dėl praleistų puikių progų, tačiau įsiklausyti į jausmus ir jų nuraminti nėra laiko, nes gyvūnas, vos kelias sekundes prabuvęs po vandeniu, išneria šalia manęs esančiame kanale ir kirtęs jį užlipa ant to paties kupsto, kur vakar, prieš pat temstant skanavo šakeles. Nuo bebro mane skiria viso labo 10 metrų, tad puikiai matau kaip jis, pusiau išlindęs iš vandens, letenomis suėmęs šakelę, graužia ją savo aštriais dantimis. Pykčio kaip nebūta ir skubėti nesinori. Galbūt paveikė pernelyg artimas buvimas šalia nieko nenutuokiančio žvėries, o gal kažkas kitas, bet tas kažkas verčia nespausti nuleistuko. Neiššaunu net tada, kai bebras pereina ant kito kupsto dar arčiau manęs ir iškiša galvą iš už žolių, leisdamas pasigrožėti daugumai tik per televizorių matomais vaizdais. Po kelių minučių pasisotinęs žievele jis vėl paneria į vandenį ir perplaukęs kanalą užlipa ant namo pamatus sudarančių šakų, atidengdamas visą savo kūną. Dabar jau laukti tikrai nėra ko ir šūvio garsas aidu nutolsta aplinkiniuose miškuose, o bebras, kelis kartus krūptelėjęs, nurimsta amžiams. Nors šį kartą viskas vyko planuotai ir nebuvo netikėtumo faktoriaus, tačiau kaskart po šūvio sprogstantis adrenalino burbulas verčia elgtis neprognozuojamai. Nors gyvūnas nejuda, bet bijodamas, kad nuslydęs jis nepradingtų vandenyje, užmiršęs apie bet kokį atsargumą, šoku per kanalą ir neįvertinęs pločio pajaučiu, kaip pavasarinis, dar nesenai ledu buvęs, vanduo pradeda sunktis per guminio kostiumo viršų į vis sunkėjančius batus, su lyg kiekviena akimirka traukiančius gilyn. Lyg po šalto dušo grįžtu į realybę, numetu šautuvą į žoles ir kabindamasis už gretimais augančių krūmų prisitraukiu prie kranto ir išlipu šalia namelio. Atsargiai priėjęs prie gulinčio bebro, stovėdamas ant siūbuojančių šakų, griebiu už uodegos ir staigiai peršoku ant tvirtos žemės, kur jau galima atsikvėpti ir išpilti vandenį iš batų.
5.JPG
5.JPG


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 10 Kovas 2015 08:44


Dažniausiai, po energijos sprogimo kartu su šratais išlekia ir dalis adrenalino, o atsiradusi tuštuma pakerta kojas. Atsiremiu į nugraužtais pagaliais nukrautą namą ir žvelgiu į supančią aplinką, kuri jau aprimo po šūvio ir niekas, išskyrus po kojomis gulintį bebrą, neprimena apie tai, kas įvyko. Galvoje sukasi mintys apie pastarųjų dviejų dienų medžioklę – svarstau, ar nuo mūsų valios priklauso, tai kas vyksta, ar tai yra iš anksto nubrėžta ir tik lemtis įtakoja mūsų gyvenimą? Ar tikrai vakar man buvo lemta nepataikyti tam, kad šiandien patirčiau daug malonių akimirkų, ar tai atsitiko dėl paprasčiausio žioplumo, – taip ir lieka neaišku. Tačiau koks atsakymas bebūtų, viskas buvo gera ir nepakartojama! Pasiryžęs sugrįžti atgal ir laukti kitų nuostabių ir nenuspėjamų akimirkų, užkraunu bebrą ant peties ir remdamasis pagaliu pradedu judėti link kranto tam, kad vėl sugrįžčiau ir patirčiau naujų įspūdžių tarnaujant Medeinei.
6.JPG
6.JPG


vienas šūvis-vienas kūnas

Anonimas


# Atsiuntė: 10 Kovas 2015 08:57


liuks kaip visada

asta39


# Atsiuntė: 10 Kovas 2015 09:21


Gražus pasakojimas ir medžiotojo išgyvenimai, tik kaip visada liūdesys užlieja krutinę, dėl sumedžioto žvėrelio...

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 10 Kovas 2015 09:31


asta39
Medžiotojų forume keista būtų tiketis kitokios pabaigos,
bet buna ir kitaip
http://www.hunter.lt/index.php?action=vthread&foru m=5&topic=12372&page=0#msg291493

vienas šūvis-vienas kūnas

asta39


# Atsiuntė: 10 Kovas 2015 11:52


labai gerai žinau, kad būna ir kitokia pabaiga... Visada su pagarba žiūriu į garbingus medžiotojus, nors visad suspaudžia širdį, dėl kritusio žvėrelio, kad ir kokioje garbingoj kovoj tas žvėrelis sumedžiotas... Tačiau toks jau tas dabartinis gyvenimas, kad sunku tikėtis normalios gamtos pusiausviros, be medžiotojų.

Anonimas


# Atsiuntė: 10 Kovas 2015 12:33


apsakymas puikus, dar priedo iš praktinės pusės - tokiose pelkėse bebraujant baisiai praverčia pripučiama valtelė ir trišakis rimtas kablys

Almas81
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 10 Kovas 2015 21:18


saunus aprasymas

aramas
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 10 Kovas 2015 21:23


Saunuolis Gudai grazi medziokle ir geros foto, as vakar savo bebra palydejau per optikos taikikly , pamaniau velniop gyvenk tas pludurevo per kokius 5m ir ziurejo y mane toks juokas pajime o pas tave bebrynai nemenki bebrai gerai uzsilaike kurioi cia vietoi taip bebru turit ?

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 12 Kovas 2015 08:20


Anonimas
Anonimas
Almas81
aramas
Ačiū, držiugu kad patiko.
O bebriukai žemaitijoj gyvena.

vienas šūvis-vienas kūnas

Anonimas


# Atsiuntė: 12 Kovas 2015 12:55


Labai geri kūriniai maloniai skaitosi.Turiu pasiūlyma rašybos talentui ir patalpinti jį reikėtų ne vien hunteryje
Tema: stebiu lietuvėlės laukus ,o ten ilgakojis ale Lietuvos nac.paukštis GANDRAS ................. maži silpnučiai kiškiukai................ ,o toliau suranda gausų kurapkiukų lizdą.............. ir įvairių kitų paukščių lizdus............... dejuojam kad kiškių mažai ,............ kad kurapkos nyksta........... o Lietuvos pasididžiavimas GANDRAS..............

Jūsų atsakymas
Bold Style  Italic Style  Underlined Style  Image Link  URL Link  Insert YouTube video  Uždrausti *Kas tai yra?
:) :hunter: :up: :down: :lol: :singing: :rofl: :diablo: :sad: :hunter2: :aggressive: :crazy: Daugiau šypsenėlių... Išjungti

» Vardas  » Slaptažodis 
Iveskite savo vardą ir slaptažodį.
 

Iš viso dabar vartotojų: Svečių - 2
Narių - 0
Daugiausia: 419 [18 Balandis 2021 19:42]
Svečių - 418 / Narių - 1

Naudojimosi taisyklės

Reklamos galimybė

Kontaktai


Powered by miniBB forum software © 2001-2024