miniBB: free php bulletin board and forum software
- Sign Up - Forums - Reply - Statistics - Search - Nariai   
Pokalbiai prieš  ir po medžioklės...

-- Naujienos Straipsniai -- Foto galerija -- Pokalbiai -- Orų prognozė --

Medžioklės taisyklės (naujausia redakcija)

www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po... / Indianapolis / MEDŽIOKLĖ SU PRIVALUMAIS

Author Message
gudas
Hunting for living

Member

# Posted: 22 Dec 2017 13:06


Šiuolaikiniam medžiotojui, neretai mėgstamam užsiėmimui galinčiam skirti didelę dalį resursų, atviri visi keliai į naujausius technikos atradimus. Jau nieko nestebina kuprinėje gulintys naktinio matymo žiūronai, tolimačiai arba kelias paras veikiantys prožektoriai. Protingiausios pasaulio galvos susivienija, kad patenkintų išradingiausius bei įmantriausius šaulių poreikius, kurdami ar civilinei apyvartai pritaikydami karo pramonės „know how“. Jau retai jaunas medžiotojas įsivaizduoja save išeinantį į mišką su per petį permestu dvivamzdžiu ir nešinas vien kuprine su pora papildomų šovinių bei termosu arbatos. Susiruošę į paprastą, daug jėgų nereikalaujančią medžioklę tykojant, apsikarstę prietaisais, vos sugebame juos nusinešti iki už poros šimtų metrų stovinčio, neretai mažą namelį primenančio bokštelio. Paradoksalu, kad pasitelkę tas „būtiniausias“ priemones stebime lygiai tokius, kaip prieš kelis tūkstantmečius, nė kiek nepasikeitusius gyvūnus. Jie lig šiol pasikliauna tik pojūčiais ir net nenutuokia, kad gali būti susekti dar net neišėję iš miško vien todėl, kad jų venomis teka kraujas. Palaipsniui pereiname prie to, kad net nebūtina ilgai laukti ir sekti žvėries, nes jie mums prisistato patys telefoniniu pranešimu su nuotraukomis – belieka tik nustatytu laiku nuvažiuoti ir, tikėtina, išdidžiai parsivežti grobį iš miško.

vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Member

# Posted: 22 Dec 2017 13:07


Jokiu būdu nepasisakau už stagnaciją ir medžiojimą su ietimi ar kirviu, nes progresas nestovi vietoje ir, esant paklausai, nuolat atsiranda vis naujesnių ir įmantresnių technologijų. Tačiau kartais darosi baisu suvokus, kad prarandamas (jeigu dar neprarastas) ryšys su protėvių vykdyta medžiokle, kai tam, kad parsineštum laimikį, reikėjo išmanyti žvėrių gyvenseną, mokėti skaityti jų pėdsakus, gebėti išdresuoti gerą keturkojį pagalbininką bei sunkiai ir atkakliai dirbti. Patys atitoldami nuo senovinių medžiojimo būdų ir tradicijų, jauniems šauliams net nesuteikiame šansų pasinerti į tikrų jausmų bei patyrimų sūkurį, kurdami iliuziją, kad geras medžiotojas tas, kuris geba įsigyti naujausią įtaisą, ir pagal tai vertinamas jo profesionalumas bei meistriškumas. Nesudarydami galimybių per klaidas ir vargus pažinti mišką ir žvėrių gyvenimą, judame link naujoviško medžiotojo įvaizdžio formavimo, neleisdami gabumais neapdalintai kartai atskleisti ir tobulinti iš protėvių paveldėtas savybes.
1.JPG
1.JPG


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Member

# Posted: 22 Dec 2017 13:08


Tačiau yra būdas, kuris nepasiduodamas naujiems išradimams, liko ištikimas tradicijoms ir tvirtai užima garbingą vietą medžioklinėje hierarchijoje, išlaikydamas ir puoselėdamas nuo seno kurtas taisykles – medžiojimas varant. Nepaisant brukamų šunų sekimo įrenginių, naujausių pozicionavimo prietaisų bei telekomunikacijų naujovių, minėtas būdas pakankamai greitai iš brolijos atsijoja tik per bokštelio langą žvėris matančius narius. Neįpratę miške orientuotis medžiotojai, pakliuvę į varymą, pasiklysta tarp „trijų pušų“, nemokėdami nustatyti krypties, išlaikyti linijos, nesusigaudydami kaip išeiti prie išsirikiavusių šaulių. Gavę vos kelis šimtus metrų nuo automobilio nutolusią laukimo vietą, nešasi fotelius primenančias kėdes, kad kuo mažiau laiko praleistų ant pagrindinio savo ginklo – dviejų kojų. Ir apskritai, į gamtą jie susiruošia tik išnaršę visus orų prognozių puslapius ir būdami užtikrinti, kad nesušals ar neperšlaps batų. Tačiau ir tai neša savotišką naudą, nes kelis sykius paklaidžioję speigo sukaustytame miške, gavę progos porą valandų pastovėti vėjo taršomoje pamiškėje, apsimetinėjantys, tikra aistra neužsikrėtę individai, dažniausiai atsisveikina su tokiu medžioklės būdu, o kartais ir apskritai su visu užsiėmimu, neerzindami šventę sieloje išgyvenančių medžiotojų.

vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Member

# Posted: 22 Dec 2017 13:09


Nepriklausomai nuo žmonių nusitiekimo, gabumų ir patirties, egzistuoja prieš tūkstantmečius atrasta priemonė, kurią tinkamai naudojant, gali persikelti į kitą patyrimų lygmenį ir be kurios medžiojimas varant būtų pilkas ir neįdomus. Tai – medžioklinis šuo. Tik jis, nė kiek nenutolęs nuo instinktais vedamų protėvių, suteikia galimybę pajusti daug turiningesnius ir įvairesnius įspūdžius, tikrą archajiškos medžioklės skonį. Pasinaudodamas nepaprastai jautria uosle ir įgimta orientacija, savo skalijimu pripildydamas orą ypatingos energijos, jis pakelia net ir geriausiai užsimaskavusius gyvūnus, o išginęs juos iš tankaus miško suteikia mums progą džiaugtis laimikiu. Tačiau tam, kad šuo, kaip ir bet kokia kita „priemonė“ leistų gauti visą teikiamą naudą, jis turi būti paruoštas ir veikti kaip tikslus mechanizmas, o pareiga tuo pasirūpinti atitenka garbę auginti prisiėmusiam savininkui. Priešingu atveju, sugadinama net geriausia medžioklė, kai padrikai po kojomis besipainiojantys keturkojai sukelia papildomą, niekam nereikalingą chaosą, negebėdami susikaupti ir pasiruošti pagrindiniam darbui. Tačiau motina gamta, kurdama mums pagalbininkus, iš anksto užtikrino didžiąją dalį sėkmės, įskiepydama šunims galingą instinktą, kuris, tik dėl nemokšiškų žmogaus veiksmų ar abejingumo, gali būti užgožtas arba sugadintas.
2.JPG
2.JPG


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Member

# Posted: 22 Dec 2017 13:10


Tokių medžioklių kasmet laukiu ir aš, pradedant nuo momento, kai nuskamba paskutiniojo, besibaigiančio varymo garsai. Tais metais užsitęsęs ruduo, neketindamas pasiduoti užtrukusiai žiemai, buvo visiškai užvaldęs gamtą. Apsinuoginę medžiai atvėrė puikų vaizdą į paprastai po tankia krūmų ir žolių raizgalyne pasislėpusį mišką, o upeliai ir kanalai buvo sklidini bet kokios gyvybės palaikymui būtino vandens. Žvėrys, aprūpinti viskuo, ko reikia išgyvenimui, nespaudžiami kraują stingdančio speigo, ramiai jautėsi jaunuolynuose ar krūmynuose, neturėdami nei tikslo, nei noro trauktis į didesnius masyvus. Toks žvėrių elgesys bei nusistovėjęs gražus oras puikiai derėjo su daug žadančia zuikių medžiokle, įprastai organizuojama retais krūmais apaugusiuose laukuose bei nedideliuose miškeliuose. Nors numatomas veiksmas ir vadinosi „zuikinė,“ tačiau puikiai suvokėm, kad po ilgaausių kiekio sumažėjimo, pagrinde medžiosim laibakojas stirnas ir galbūt tik atsitiktinai pasiseks sutikti vieną, o gal net ir kelis žvairiuosius.

Tačiau ankstų rytą prabudę ir pažvelgę pro langą, nemaža dalis susiruošusių taip ir liko gulėti po šiltais patalais, kadangi stiprus vėjas bei smulkus, erzinantis lietus, nepranašavo sėkmingos išvykos. Tuo tarpu mes, priešingai nuo daugelio pasidavusiųjų, turėjom milžinišką privalumą, kuris, amsėdamas po langais, aiškiai nurodė, kad yra pasiruošęs ryžtingai pulti į kovą. Apsitaisę ne šiam sezonui būdingomis šiltomis pirštinėmis ar storomis kepurėmis, o aukštais guminiais batais ir neperšlampamais lietpalčiais, pajudėjome link rūke paskendusio miško, kur mūsų jau laukė saujelė kitų, apatijai ir blogo oro įtaikai nepasidavusių medžiotojų. Juos atlydėję keturkojai pagalbininkai savo elgesiu bei azartu liudijo, kad medžioklei jokios kliūtys neegzistuoja ir šiandien jie pasiryžę atlikti tai, kam yra sutverti.
3.JPG
3.JPG


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Member

# Posted: 22 Dec 2017 13:11


Nepraradę vilties sutikti ilgaausius, pirmą varymą pradėjome apstoję želmenų laukais apsuptą pailgą miškelį, tikėdamiesi, kad jame bus susirinkę sultingų žolių mėgėjai ir, skalikų pagalba, pavyks pakelti bei išvaryti žvairiuosius į laukus. Ir tik einant užstoti paaiškėjo, kad miškelį juosiantis bebrų patvenktas kanalas tapo neįveikiama kliūtis zuikiams, todėl čia jų ieškoti būtų bergždžias reikalas. Tačiau ir trauktis jau buvo per vėlu, nes tuo metu, kai paskutinis medžiotojas baiginėjo žygiuoti link numatytos vietos, pasigirdo pirmieji varymo balsai. Iš miško išlėkė kelios stirnos, kurios vos nenuvertė šovinių nespėjusio įsidėti kolegos ir prisidengdamos siaura krūmų juosta nudūmė į gretimą miškelį, iš paskos viliodamos ant kulnų lipantį šunį. Girdint, kaip pagalbininkas skalija ir suka ratus vaikomiems žvėrims iš paskos, buvo apmaudu dėl veltui eikvojamos jo energijos, bet ir prisišaukti azarto užvaldytą šunį nebuvo šansų. Beliko susikaupti ir laukti, galbūt dar miške užsilikusių žvėrių. Tačiau nei aršūs žmonių šūksniai, nei kito šuns skalijimas, rezultatų nedavė.

vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Member

# Posted: 22 Dec 2017 13:11


Paskutiniams varovams „perplaukus“ kanalą, ruošėmės ieškoti stirnas nusivijusio keturkojo, kuris visiškai netikėtai grįžo pats. Nutilus skalijimui nebeturėjom vilčių, kad stirnos pasitrauks iš išganingo krūmo, juolab, kad puikiai matė miškelį supančius žmones, bet, matyt, skaliko įkalbėtos, pakeitė planus. Stovėdamas ant kalvelės ir stebėdamas į liniją išsirikiavusius ir jau šovinius išėmusius medžiotojus, pamačiau, kaip tolumoje nuo krūmo atsiskyrė du taškai, kurie priartėję virto dailiomis stirnomis. Tarytum vejamos juodo velnio, jos lėkė atviru lauku, nesižvalgydamos į šonus. Tik priartėjusios prie nakčiai prieglobstį suteikusio miško, užfiksavo oranžiniais rūbais pasipuošusius varovus ir šaulius, ir padidinusios greitį kirto medžiotojų liniją, vedamos vienintelio noro – kuo skubiau pasiekti saugią vietą. Tačiau stirnas stebėjau ne tik aš, tad netrukus pasigirdus dviem šūviams, viena iš jų krito, o antroji, išbaidyta netikėto garso, pakeitė kryptį ir nulėkė išilgai medžiotojų linijos, neleisdama saugiai iššauti. Žaibiškai artėdama ji beveik dingo iš akiračio, tačiau šalia stovintis kolega, išlaukęs saugaus momento, spėjo paspausti nuleistuką ir, sutratėję krūmai prabilo apie dar vieną laimikį. Šuns dėka netikėtai vėl atgijęs medžioklės azartas, pranykęs stebint tolumoje tolstančius baltus gyvūnų veidrodėlius, sukėlė emocijų laviną, ir tik nutilus paskutiniojo šūvio aidui, atslūgo jaudulys ir nustojo pulsuoti smilkiniai. Tik dabar buvo galima ramiai nuleisti prie peties laikomą ginklą ir išimti automatiškai sudėtus šovinius. Keturkojai, nors ir praradę pirminį irzulį, tačiau vis dar nepasotinti azarto, blaškėsi tarp triukšmingai besišnekučiuojančių medžiotojų, rodos, kviesdami tolimesniam veiksmui, nesuprasdami, kodėl šeimininkai džiaugsmingai dėkoja ir glosto už, atrodytų, niekinį darbą.
4.jpg
4.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Member

# Posted: 22 Dec 2017 13:12


Atėjo laikas antrajam varymui. Stovėdamas prieš krūmais apaugusį upelį, džiaugiausi pasitaikiusia proga pasivaikščioti su pagalbininku po gerai žinoma slėnį, ieškant kantriai pasislėpusių, kartais per porą žingsnių prisileidžiančių žvėrių. Pasigirdo signalas ir atkabinęs pavadėlį paleidau keturkojį į priekį. Tačiau klampodamas po beveik kelius siekiantį vandenį suvokiau, kad net ir tobula šuns uoslė – bejėgė aptikti pėdas bebrų užtvenktame miške. Rodėsi, kad jeigu ir pavyktų ką sugauti, tai nebent iš upelio atplaukusią, užsimiegojusią žuvį. Bet laimei, kapliadančiai pasisavino ne visą miško plotą ir po kelių minučių jau žygiavome sausa žeme, kas skalijimu, o kas šūksniais bei delnų pliauškėjimais, ragindami kilti neabejotinai girdinčius, bet nejudančius žvėris. Tačiau ginklai tylėjo. Net ir zigzagais lakstantiems šunims nepavyko aptikti šviežių pėdsakų. Jau ėmiau abejoti dažniausiai „derlingai“ pasibaigiančio varymo sėkme, kai buvau priverstas sustoti sulaikytas tankiai šakomis susipynusių krūmų. Mėgindamas surasti bent kokią prošvaistę, kad galėčiau prasibrauti, beveik po kojomis, priešais pamačiau pilką kailį. Prisišliejusi prie šakų krūvos į mane spoksojo stirna, kuri, nepaisydama keliamo triukšmo, neketino kilti, lyg suprasdama, kad šiandien bėgti – ne pats geriausias sprendimas. Porą kartų švilptelėjęs parbėgančiam šuniui, rankos mostu nurodžiau paieškos kryptį. Tačiau ir be mano pagalbos jis žinojo, ką daryti – pajutus visiškai šalia tūnančio žvėries kvapą, azartas plūstelėjo į kraują ir miškas prisipildė varančio šuns skalijimo. Netrukus palaukėje nuaidėjo šūviai ir po kelių minučių išlindęs iš vietinių džiunglių tankmės pamačiau Medeinos malonės sulaukusį kolegą. Nors šį kartą laimė sumedžioti ir patirti azartą nusišypsojo ne man, bet pasitenkinimas už sunkiai, bet rezultatyviai atliktą darbą, širdį glostė taip, lyg pats bučiau laimingas šaulys. Juk neretai tik nuo išmanančių, gerai besiorientuojančių varovų priklauso ant linijos stovinčio, tik už tikslų šūvį atsakingo medžiotojo sėkmė. Be to, eilinį kartą pasitvirtino akivaizdi tiesa, kad koks geras ir mišką pažįstantis bebūtų varovas, be keturkojų pagalbininkų jam nepavyktų tinkamai atlikti darbo bei iš tvirtovių išvyti atsargių, iki paskutinio momento slėptuvėse išlaukiančių gyvūnų.
5.JPG
5.JPG


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Member

# Posted: 22 Dec 2017 13:12


Vis dėl to, besiruošdamas trečiajam varymui tikėjausi sėkmės ir sau. Apstojom niekada nejudinamą krūmą, todėl neįsivaizduodamas galimų žvėrių praėjimo takų, blaškiausi, į kurią pusę sukoncentruoti dėmesį. Tačiau daug laiko skirti apmastymams nebuvo kada, nes tik spėję užsitaisyti, išgirdom į krūmus įlindusių varovų balsus. Nuo kalvos matėsi, kaip žmonės ir šunys sunkiai braunasi per kirvio ir pjūklo nemačiusį, šaukšto formos miškelį. Tik priėję praplatėjimą ir įgavę daugiau erdvės, varovai dingo iš akiračio, keldami tarp medžių galimai pasislėpusius gyvūnus. Priešingai nei varovai, pats miškas tylėjo, neduodamas jokio papildomo gyvybės ženklo. Tuo metu, kai atrodė, kad naujai sugalvotas varymas pasibaigs tuščiai, kai jau beveik matėsi oranžinės liemenės, išgirdau tylų šlamesį ir pasukęs galvą pastebėjau pro miško kampą bandančią pasprukti lapę. Paskubomis pridėjęs ginklą užvedžiau taikiklį ant šio seniai matyto gyvūno ir paspaudęs nuleistuką pabėriau šratų į už lapės uodegos styrančias žoles. Azartas bei pirmo šūvio adrenalinas sužaidė mano nenaudai ir rudoji, padidindama greitį, spruko link jau beveik per uodegos atstumą pasiekiamų krūmų. Man buvo likęs dar vienas (paskutinis) šansas, tad mėgindamas ištaisyti klaidą, vesdamas vamzdžius lapei prieš nosį, paspaudžiau antrą nuleistuką. Ir – stebuklas! Pavijusios bėglę už penkiasdešimties metrų, švininės bitės pasiekė gyvūną. Instinktyviai pakeitęs šovinius dar kurį laiką taikiausi į vos tarp žolių matomą rudą kailį, bet supratęs, kad šauti nebeprireiks, dėkodamas už pirmąjį dienos laimikį, fortūnos nebeprašiau nieko kito, kaip tik galimybės greičiau apžiūrėti trofėjų.

vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Member

# Posted: 22 Dec 2017 13:13


Žmonių balsai artėjo. Padrąsinti šūvių varovai dar aršiau šukãvo likusius krūmus ir jų pastangos neliko bevaisės – netikėtai suskalijus šunims, tuo pačiu taku, kur pasirodė lapė, išlėkė stirna. Šį kartą jau žymiai ramiau, apgalvojęs visas aplinkybių sudedamąsias, užvedžiau taikiklį ir iššoviau. Žvėris, sulėtino tempą ir žengęs kelis žingsnius pasislėpė už krūmų, tačiau ten taikliu šūvių jį sustabdė greta manęs stovintis šaulys. Varymas tęsėsi toliau. Nors jau matėsi išėję, šalia medžiotojų atsistoję varovai, bet šunys dar nebuvo grįžę ir krūmuose girdėjosi po jų kojomis lūžtančių šakų garsai. Laukėme užsilikusių keturkojų, kai vėl skalijimas sprogimu sudrebino mišką. Dar viena aptikta stirna, lyg kulka išlėkė į palaukę, tačiau ir ją sustabdė taiklūs šūviai. Atrodė, kad dabar jau tikrai pabaiga, tačiau skalikai nerimavo ir, atsiskyrę, lojimu žadino skirtingose krūmo pusėse laukiančių medžiotojų aistras. Beveik vienu metu nuskambėję keturi šūviai pranešė apie dar vieną sėkmingą skalikų darbą. Tas pats scenarijus klostėsi ir priešingoje miškelio pusėje. Negalėdami patikėti, kad tokiame nedideliame „kuškyje“ pavyks aptikti penkis žvėris, bijojome trauktis iš vietų, nežinodami, ko dar laukti iš mūsų pagalbininkų, ir tik po kelių minučių, pasirodžius nuo persekiojimų pavargusiems, bet patenkintiems skalikams, tapo aišku, kad laikas keliauti toliau. Susirinkę stebėjomės gyvūnų gausa bei šunų darbu, spėliodami, kiek ir ko būtume sumedžioję, jei neturėtume tokių pagalbininkų. Ir jei dėl skaičiaus dar buvo galima diskutuoti, nenuginčijamas buvo faktas, kad neturėdami šunų, be jų uoslės ir gebėjimų surasti ir išvyti žvėrį, medžioklė taptų nepalyginamai nuobodesnė
6.JPG
6.JPG


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Member

# Posted: 22 Dec 2017 13:13


Diena buvo tik įpusėjusi, o mes jau turėjome daug puikių trofėjų bei neišdildomų įspūdžių. Niūrius lietaus debesis praskleidė tas pats, visus ryte įbauginęs vėjas, tad mėgaudamiesi saulės spindulių šviesa bei šiluma, su puikia nuotaika ruošėmės eiliniam varymui. Išsidėstę ant kelio palei kelis tarpusavyje nesijungiančius krūmus, tikėjomės, kad varovams, o pagrinde – šunims, pavyks pakelti permatomuose miškeliuose galimai besislepiančius gyvūnus, kurie turėtų mestis į didesnį masyvą, už kurio ir buvome sustoję. Išsitraukęs pirmą numerį likau stovėti pačiame pakraštyje, tad puikiai mačiau numatomus pravaryti krūmus bei tarp jų įsiterpusias palaukes. Šį karta skalikų lojimas aplenkė žmonių šūksnius ir po akimirkos jau mėgavomės, greičiausiai stirną, klasikiniu būdu – ratais – varančio skaliko daina. Aptikęs pačiame pirmajame krūmyne, sprendžiant iš balso, šuo vijosi matydamas laibakoją, kuri po kelių didelių ratų kirtusi laukymę, nukūrė į gretimą miškelį. Atviroje vietoje įgijusi greičio pranašumą, stirnelė atitolo nuo persekiotojo, kuris išbėgo į lauką tuo metu, kai žvėris jau buvo pasislėpęs. Šviežio oro gūsis privertė stabtelėti skaliką, kuris jau daug lėčiau, uostydamas neataušusias pėdas, nusekė iš paskos. Tačiau stirna, matyt suvokdama, kad mažame krūme nepavyks ilgam pasislėpti nuo įkyraus persekiotojo, išbėgusi į palaukę pasuko link tokią įvykių seką apskaičiavusių medžiotojų. Puikiai mačiau, kaip gyvūnas įlindo į mus skiriantį šabakštyną, todėl numanydamas judėjimo kryptį, nuėmęs saugiklį laukiau jos pasirodant. Skubėdama, bet jau nelėkdama kaip pašėlusi, stirna artėjo, braudamasi pro susipynusias šakas, vis atsisukdama įsitikinti, ar pavyko atsikratyti ramybės neduodančio, kažkur toli lojančio skaliko. Likus vos dvidešimčiai metrų iki pavojų slepiančio keliuko, gyvūnas stabtelėjo ir sukiodamas galvą pradėjo žvalgytis įtartinų ženklų. Ir tuo momentu jos žvilgsnis sustojo ties manimi. Net nespėjau pamatyti, kaip ji apsisuko, tačiau šratai buvo dar greitesni... Dėkojau už šią dovaną, džiaugiausi dar vienu taikliu šūviu, džiaugiausi visa šia diena bei sėkminga ir įdomia medžiokle. Pagerbti ir apžiūrėti trofėjų buvo dar ne laikas, nes, kaip rodė patirtis, tikėtina, kad tai ne pabaiga. Varovai, priešingai nei šunys, pasimetė, kokia kryptimi judėti, ir nepriėję medžiotojų linijos pasuko link automobilių, palikdami darbą užbaigti keturkojams. Pastarieji pareigingai atliko, kas buvo pavesta, ir atvarę jau sumedžiotos stirnos pėdomis prašukavo likusį nepaliestą miškelį. Visgi, varymui pasibaigus, buvau vienintelis laimingasis.
7.jpg
7.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Member

# Posted: 22 Dec 2017 13:14


Medžioklę jau buvo galima užbaigti, tačiau niekas neskubėjo grįžti namo taip ir nepamatę to, dėl kurio visi susirinkom ir kieno garbei dedikuotas visas renginys. Sutarę dėl paskutiniojo varymo, apstoję stačiakampio formos, neretai zuikį dovanojantį mišką, viltingai laukėme, kuom viskas pasibaigs. Per reljefą, nusėtą tankiai apaugusiomis kalvomis ir pelkėtomis daubomis, nesimatė veiksmo, tad tik iš varovų balsų bei juntamo judesio buvo galima spėlioti įvykių seką. Ir lauktasis stebuklas įvyko – pirmuoju šūviu atgulė ilgai ieškotas ilgaūsis, kuris, priešingai nei stirnos, tą dieną buvo nekantrus ir nelaukdamas, kol jį suseks gero nepranašaujantys šunys, po pirmų šūktelėjimų išbėgo kolegai tiesiai prie kojų. Tikslas buvo pasiektas, tačiau varovų nebesustabdysi, juolab, kad padrąsinti balsų vėl suamsėjo gerokai pavargę šunys. Nepabūgusi pirmųjų šūvių, persekiojama stirna išlėkė vėl prie to paties, vos persitaisyti spėjusio medžiotojo, kuris nesuvaldęs džiaugsmo dėl karališkojo laimikio, nebuvo tinkamai pasiruošęs, todėl du, vienas po kito paspausti nuleistukai negarantavo trofėjaus. Tačiau į gamtą atvykusių svečių pareiga – pasirūpinti, kad kiekvienas sužeistas žvėris būtų surastas. Į pagalbą ir vėl pasitelkėme šios dienos medžioklės privalumus, kurie, vos apuostę žemę aplink šūvio vietą, akimirksniu nustatė kryptį ir pasiviję žeistą gyvūną aršiu lojimu nurodė, kur jis slepiasi, suteikdami galimybę kuo skubiau nutraukti jo kančias.
Miško gilumoje nuaidėjęs vienišas šūvis, tarsi paskutinis rago akordas pranešė apie medžioklės pabaigą. Dabar, stebint besileidžią saulę, buvo galima sudėlioti mintis bei apmastyti puikios dienos įvykių rezultatus bei subtilybes.
8.JPG
8.JPG


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Member

# Posted: 22 Dec 2017 13:15


Išsidalinę Medeinos dovanas, važiuodami namo ilgai diskutavom apie tai, kas ir kaip būtų įvykę, jeigu šiandien neturėtume gamtos sukurtų, visada laukiančių, medžioklei atsidavusių pagalbininkų. Idealiai dirbę šunys nusipelnė nuoširdžiausios padėkos, savo garbei galėdami užrašyti didžiausią dalį laimikių. Tik jų dėka galėjome patirti tiek emocijų bei įspūdžių, tik dėl jų sunkaus darbo Šv. Kalėdų stalą papuošėme šventiniu kepsniu ir tik jų pagalba pasinėrėme į tokią medžioklę, kuria mėgavosi dar mūsų protėviai. Buvo aišku, kad šuo ¬– tai vienintelis tikras, nepakeičiamas ir būtinas medžiojimo su varovais privalumas. Tik pasitelkus šunis, galima pajusti visus įvairialypės medžioklės puokštės kvapus, kurie būtų skurdūs ir „neskanūs“ šalia nesant keturkojų pagalbininkų. Jų darbas bei besąlyginis atsidavimas aistrai dar katą leido įsitikinti, kad svajojant ir kuriant planus apie naują įrangą, verta pamastyti ir apsispręsti dėl tikrojo pagalbininko įgijimo, kuris ne tik suteiks daugiau privalumų medžiojant, bet ir pripildys sielą pilnatvės ir švelnumo, neapleisdamas ir likdamas ištikimas iki paskutinio atodūsio.
9.jpg
9.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Member

# Posted: 22 Dec 2017 13:16


Visiems gražių Šv. Kalėdų bei įsimintinų akimirkų naujais 2018 Šuns metais

vienas šūvis-vienas kūnas

Gintaras S
Medžiotojas

Member

# Posted: 22 Dec 2017 14:02




Anonimas


# Posted: 22 Dec 2017 22:03


gudas
Tikrai nuosirdziai be jokio sarkazko kitiem ir pavydo
Aciugudas uz grazu pasakojima.
Mokinkites paviduoliai klubieciai

Mauzazzz
Medžiotojas

Member

# Posted: 23 Dec 2017 12:09


Bravo!!

forester99
Hunting forever

Member

# Posted: 23 Dec 2017 18:18


gudas

Ačiū už gražius rašinius bei emocijas.Gražių bei kūrybingų ateinančių!

silven
Hunting for living

Member

# Posted: 23 Dec 2017 22:17


gudas



su pagarba

bezde
Medžiotojas

Member

# Posted: 23 Dec 2017 23:18


SUPER,GUDAS,GERU SVENCIU

Anonimas


# Posted: 24 Dec 2017 01:09


Kalban realiai. Ar tu "gudas" supranti kad iečiu laikais pats naujausias ginklas buvo ietis????? Nes kitaip niekas butu nedaauges iki načnyko.....
..

gudas
Hunting for living

Member

# Posted: 27 Dec 2017 08:24


Gintaras S
Anonimas
Mauzazzz
forester99
silven
bezde
Ačiū už gerus žodžius.

vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Member

# Posted: 27 Dec 2017 08:30


Anonimas

Kalban realiai. Ar tu "gudas" supranti kad iečiu laikais pats naujausias ginklas buvo ietis????? Nes kitaip niekas butu nedaauges iki načnyko.....

Suprantu bet kaip rašėt, matyt nebepribresiu iki "načnyko".
Tik gaila kad iš viso apsakymo įsiminėt tik šią mintį.

vienas šūvis-vienas kūnas

Vytautasn


# Posted: 27 Dec 2017 12:37


GUDAS,Jūs puikus žmogus,gamtos mylėtojas ir medžiotojas, pačių didžiausių švenčių proga linkiu stiprios sveikatos ir ištvermės.Aš kaip ir Jūs nebepribresiu iki načnyko,nes su medžiokle jisai visiškai nesiderina.

Your answer
Bold Style  Italic Style  Underlined Style  Image Link  URL Link  Insert YouTube video  Disable BB codes *What's that?
:) :hunter: :up: :down: :lol: :singing: :rofl: :diablo: :sad: :hunter2: :aggressive: :crazy: Daugiau šypsenėlių... Disable smilies

» Name  » Password 
You can post anonymously, entering just a nickname without password, if username is not taken by another member; or leaving both fields empty.
 

Iš viso dabar vartotojų: Svečių - 2
Narių - 0
Daugiausia: 419 [18 Apr 2021 19:42]
Svečių - 418 / Narių - 1

Naudojimosi taisyklės

Reklamos galimybė

Kontaktai


Powered by miniBB forum software © 2001-2024