JAK paruoštos naujos urvinių šunų lauko bandymų dirbtiniuose urvuose taisyklės - www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po...


- Registracija - Forumai - Atsakė - Statistika - Paieška - Nariai

Pokalbiai prieš ir po medžioklės...

-- Naujienos Straipsniai -- Foto galerija -- Pokalbiai -- Orų prognozė --

Medžioklės taisyklės (naujausia redakcija)

www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po... / Lietuvių skalikų, laikų ir urvinių šunų klubai / JAK paruoštos naujos urvinių šunų lauko bandymų dirbtiniuose urvuose taisyklės

. 1 . 2 . >>

Autorius

Žinutė

urvinis
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 11 Gegužė 2010 23:30 - Redagavo: urvinis

Sveiki, kadangi kilęs susidomėjimas naujomis taisyklėmis, įdedu Jagdterjerų augintojų klubo paruoštas naujas urvinių šunų lauko bandymų taisykles. Jos yra atiduotos patvirtinti į LKD lauko bandymų teisėjų kinologinę kolegiją, jos pirmininkui Vytautui Tamošiūnui. Ar kolegija jas patvirtins,tai kitas klausimas, nes pakol kas negautas joks atsakymas, nors taisyklės atiduotos vasario mėnesį. Seniau JAK klubas visus bandymus urvuose atlikdavo remdamasis rusiškomis RKF organizacijos paruoštomis ir FCI organizacijoje 2008m. patvirtintomis taisyklėmis. Remiantis šiomis taisyklėmis buvo pravedami ir bandymai Radviliškyje. Deja pas mus buvo priimtas gyvūnijos globos įstatymas ir šios taisyklės jo nebeatitinka. Teko jas koreguoti. Mūsų paruoštos taisyklės remiasi rusiškais ir vokiškais šuns darbo vertinimais, nes jie iš esmės labai mažai kuo skiriasi, nebent tuo, kad rusiškos šuns darbą įvertina tiksliau, nes yra penkiabalė vertinimo sistema, padauginus iš kooficento pereinanti prie šimtabalės,o pas vokiečius keturbalė. Šnekant paprasčiau rusai šuns darbą suskirstė į 5 lygius, o vokiečiai į keturis. tas penktas šuns darbo lygis išskirtas vertinant šunis žemesnio laipsnio diplomui, I, II laipsnio diplomui vertinimo kriterijai daugmaž panašūs, tik pas rusus esant pilnam kontaktui, išskiriamas šuns darbas sulaikant žvėrį mirtinu sugriebimu ir balai skiriasi nuo to,už kurios vietos šuo žvėrį sulaikė. Pas vokiečius nesant kontakto, šuo urve dirba per judančias groteles, kurių pagalba jis yra atskirtas nuo žvėries, bet spausdamas groteles šuo su jomis spaudžia ir lapę, kuri yra priversta trauktis atgal. Šuniui dirbant labai pasyviai lapė išpuolio metu gali stumtelti groteles, kurios juda labai laisvai ir tuo pačiu atstumti šunį atgal. Kad šuo neprispaustų lapės prie galinės sienos su grotelėmis, yra jas fiksuojantis kaištis, kuris neleidžia to padaryti ir lapei lieka 1/4 katilo erdvės. Praėjus taisyklėse nustatytam laikui, kurio metu šuo aploja žvėrį, jei šuo smarkiai atakuoja lapę per groteles, kaištis ištraukiamas ir atidaroma sklendė į narvą. Šuo stumdamas groteles ir atakuodamas lapę priverčia ją sprukti į narvą, kuris yra visiškai atviras. Mano pridėtuose nuotraukose ir katilas kuriame dirba šuo su lape yra atviras, bet tai padaryta tik tam, kad būtų galima padaryti nuotraukas, bandymų metu katilas yra aklinai uždaromas dangčiu ir šuo su žvėrimi dirba visiškoje tamsoje. Šis katilo modelis artimiausias šuns darbui urve natūraliomis sąlygomis, o žvėris apsaugomas nuo sužalojimų. Vokiškose taisyklėse atviras narvas yra prie pat katilo, musų paruoštose yra tarpinis katilas ir urvo atkarpa iki atviro narvo,kurie yra aklinai uždengti pakeliamais dangčiais. Tai padaryta tam, kad pravedant bandymus su barsuku, žvėris iš tamsos nė už ką nesitrauks iš apvalaus uždengto katilo į atvirą narvą, bet į uždengtą kvadratinį katilą iš apvalaus uždegto katilo, aršiai atakuojantis šuo jį išstumti sugebės. Pas vokiečius bandymai su barsuku nepravedami, nes jų skaitlingumas labai mažas ir jie nemedžiojami. Su mangutu tai pat, nes jų pas juos irgi labai mažai.Pas rusus bandymai su mangutu nepravedami, nes skaitoma, kad mangutas per silpnas žvėris pasipriešinti rimtam darbiniam šuniui ir tokius bandymus pravesti nėra tikslinga.Kas kita su šunų mokymu. Mokyti šunis galima, bet tai pradinis šuns apmokymo etapas. Pas vokiečius su lape yra atskiras mokomasis urvas jauniems šunims, bet su bandymais tai neturi nieko bendra. Jaunų šunų įgimtų savybių bandymuose bandymai pravedami kaip ir dirbantiems šunims normalios formos urve, išskyrus tai, kad jaunam šuniui dirbant katile, jo dangtis yra uždarytas, bet atidarytos katilo šonuose esančios angos, ir katilo vidus apšviečiamas, bet tai daugiau šuns mokymai, o ne rimti bandymai, jų išlaikymas tik suteikia šuniui teisę laikyti rimtus bandymus, bet nesuteikia kergimo teisės. Kad šunį kergti, pas vokiečius pradžioje jis turi išlaikyti jaunų šunų įgimtų savybių bandymus, į kuriuos įeina darbas urve, šuns įgimtas noras eiti į vandenį, sekimas su balsu šviežiu kiškio pėdsaku, baimės šūviui testas. Šiuos bandymus jagdterjeras turi išlaikyti iki trijų metų.Išlaikęs šiuos bandymus,jagdterjeras pripažįstamas atitinkantis veislės normas ir prileidžiamas prie rimtų bandymų dirbtiniuose urvuose, su šernu voljere, antimi, kraujo pėdsaku.Išlaikęs šiuos pripažįstamas tinkamu kergimui, aišku turi gauti ir eksterjero įvertinimus parodose. Elitiniu šunimi laikomas tik tas šuo, kuris apart šių bandymų išlaiko ir bandymus natūraliomis sąlygomis su šernu miške ir lape urve. Vokiečiai skaito, kad elitiniu šunimi negali vadintis tas šuo, kuris su šernu dirbdamas jo nestabdo darydamas kandimus į galinius kumpius. Iki trijų metų amžiaus elitinis jagas lapę natūraliame urve turi sulaikyti mirtinu sukandimu už gerklės. Būtent, ne išvaryti bet sulaikyti. nes vokiečiai skaito, kad iš urvo lapę greitai išvaryti gali tik tas šuo, kuris dirba labai aršiai ir su balsu. Nearšus šuo stumdysis su žvėrimi urvo gilumoje, kas privers šeimininką imtis kastuvo ir šiūfeliuot duobes, kas vokiečių manymu yra žemesnė darbo urve pakopa. Iš čia ir kilęs gandas Lietuvoje, kad pas vokiečius šuo turi išvaryti lapę iš urvo, bet ne ją padusint urve. Visiškai teisingai, išskyrus mažą niuansą, kad vokiečiai skaito, jog aršiai lapės neatakuojantis ir nelojantis šuo tam nepajėgus, lapė nuo nearšaus šuns nebėga iš urvo, o jame ginasi. Aišku yra niuansų kai šuo lapę įvaro į akligatvį, bet tokie jau jų elitinio šuns darbo vertinimo kriterijai.
Vytautui Tamošiūnui minėjau, kad reikia ir mums mastyti apie bandymus natūraliomis sąlygomis, tas liečia ir urvinukus ir laikas, jo atsakymas buvo, kad tai spręs bandymų teisėjų kolegija.Norėtųsi, kad tas sprendimas būtų greičiau priimtas, nes anksčiau juos turėjom, dabar nebeturim, nors Europoj tai normalus reiškinys medžioklinėje šunininkystėje. Tarp kitko Prancūzijoje urvuose bandymai pravedami pilnu kontaktu su žvėrimi, kaip ir pas rusus.

urvinis
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 11 Gegužė 2010 23:31 - Redagavo: urvinis

JO, norėjau kaip geriau, bet gavosi kaip visada. per mažai vietos, kad patalpinti taisykles. Įdėsiu jas kitur ir įkelsiu šitam puslapyje nuorodą.Šiai dienai teks įmesti tik urvo brėžinį ir vokiško katilo nuotraukas.

Urvo_brluinys.jpg

urvinis
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 11 Gegužė 2010 23:45 - Redagavo: urvinis

Vokiškas katilas su slankiojančiomis grotelėmis, gal reikėtų geriau sakyti su besisukančiomis grotelėmis.

img099.jpg

urvinis
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 11 Gegužė 2010 23:52

Lapė uždaryta katile iki atbėgant šuniui ir ją surandant

img100.jpg

urvinis
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 11 Gegužė 2010 23:54

Šuo dirba katile spausdamas groteles, kol jos įsirėmė į kaištį, neleidžiantį šuniui su grotelėmis lapės prispausti prie galinės sienos

img101.jpg

urvinis
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 12 Gegužė 2010 00:01

Kaištis ištraukiamas, sklendė skirianti apvalų katilą nuo atviro narvo ištraukiama vienu metu su kaiščiu ir šuo aršiai atakuodamas ir spausdamas grotas išstumia lapę iš apvalaus katilo į atvirą narvą. Lapė laikoma išvaryta iš urvo. Nearšus šuo tikrai neišstums lapės iš urvo lauk, nes ji jausdama lauke žmones ir dar šiaip turėdama polinkį, verčiau gintis, negu sprukti iš urvo, lauk nelys, bet greičiau nearšų šunį stumtels atgal į katilo gilumą.

img102.jpg

Anonimas

# Atsiuntė: 12 Gegužė 2010 08:16

Iki trijų metų amžiaus elitinis jagas lapę natūraliame urve turi sulaikyti mirtinu sukandimu už gerklės. Būtent, ne išvaryti bet sulaikyti. nes vokiečiai skaito, kad iš urvo lapę greitai išvaryti gali tik tas šuo, kuris dirba labai aršiai ir su balsu. Nearšus šuo stumdysis su žvėrimi urvo gilumoje, kas privers šeimininką imtis kastuvo ir šiūfeliuot duobes, kas vokiečių manymu yra žemesnė darbo urve pakopa.
kaškaip vienas kitamk prieštarauja ,urve turi sulaikyti mirtinu sukandimu už gerklės, Nearšus šuo stumdysis su žvėrimi urvo gilumoje ,tas pats gaunas, kastuvas į darbą.

urvinis
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 12 Gegužė 2010 10:11 - Redagavo: urvinis

Anonimas
Gal paaiškinsiu truputį kitaip,nes dirbantys urvuose manau supranta,kad griebiantis ir lapę urve pasmaugiantis šuo ją pastvers tik tada,kai ji bus įvaryta į akligatvį arba bandys aršiai priešintis šuniui ir bus už tai nubausta.Vokiečiai būtent tai ir turi omenį.Aršus šuns spaudimas nereiškia,kad jis turi kaip torpeda atėjęs be balso čiupti lapę ir nusiūst ją į dausas.Teisingai dirbantis šuo, lapei pasipriešinus, aršiai ją atakuodamas ir taikydamasis sulaikyti už gerlės ar sprando duoda stiprų ir charakteringą balsą.Lapė žvėris nėra kvailas ir ne kamikadzė,pajutusi,kad su šiuo užpuoliku prasti popieriai iškart stengiasi pasprukti,o jausdama,kad yra aršiai persekiojama palieka urvą,nes bandyti laimę antrą kart, dažniausiai nebūna nusiteikusi. Jei šuo nearšus ir užspaus ją akligatvyje, jinai bandys išrašyti šuniui malkų ir vėl marširuoti po urvo platybes prasiveržusi pro šunį. Nejausdama iš šuns realios grėsmės, palikti urvą nelabai linkusi. Dėl balso davimo urve, šunį vokiečiai ilgai ir nuopbodžiai treniruoja būtent tokiam katile su grotelėmis,kur šuo realiai lape spaudžia,bet sučiupt negali.Net balso neduodančiam ar mažai duodančiam šuniui suformuojamas refleksas priartėjus prie lapės loti.Pas mus neretas atvejas,kai aršus šuo,kuo toliau dirba,tuo mažiau duoda balso ir galų gale pradeda net be balso dusinti lapes.Bent Lietuvoj aš nesusidūriau su atveju,kad šeimininkai dar papildomai treniruotų šunį duoti balsą,kai jis pradeda dirbti urve.pradėjo dirbti,gerai dirba,kokios čia dar treniruotės.Aš pats irgi savo šunims tokių treniruočių nedarydavau.Pasirodo vokiečių nuomuone vis mažiau balso duodančiam šuniui jos reikalingos,tad ir sumastė sistemą,kaip priverst šunį duoti balsą,spausti lapę,bet jos nesužaloti ir priverst šunį loti,tuo formuodami jam refleksą.Kiek tai duoda naudos neaišku nepabandžius,bet vokiečiai teigia ,kad padeda,matyt taip ir yra.Teko matyti ir urvų nuotraukas su tokiomis judančiomis grotelėmis per visą urvą,kur šuo vejasi lapę jas stumdamas,bet pačiupt negali.Treniruočių urvas jauniems šunims yra kitokios konstrukcijos.Aprašysiu jį vėliau.

urvinis
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 12 Gegužė 2010 13:55 - Redagavo: urvinis

Nuorodą į taisykles įkels Skalis, skalikininkų puslapyje yra JAK klubo forumas, kuriame galite dalyvauti ir diskutuoti apie viską, kas liečia jagdterjerus.

Skalis
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 12 Gegužė 2010 14:30

urvinio prasymu ikeliu nuoroda

http://skalikas.lt/wp-content/2010/05/urviniu-sunu -taisikles.doc

--------------------------------------
Niekas taip negadina taikinio kaip pataikymas.

Aivars
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 12 Gegužė 2010 22:07

Kiek supratau , vokieciai jau pradeda diktuoti mums naujas taisykles

urvinis
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 13 Gegužė 2010 11:26 - Redagavo: urvinis

Aivars
Ne vokiečiai mums diktuoja naujas taisykles, bet mes patys priversti jas keisti, dėl priimto gyvunijos globos įstatymo, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė už gyvūnų pjudymą šunimis.Rusijoje,Prancūzijoje,Slovėnijoje tokio įstatymo nėra,bandymai vyksta pilno kontakto kaip ir anksčiau.Pas mus jis žaliųjų dėka priimtas,bausmė numatyta netgi iki laisvės apribojimo,tad priversti keisti taisykles.Vokiečiai jas pritaikę,kad labiausiai atitinka natūralias sąlygas, Lenkijoje tai ne taisyklės,bet kažkoks šunų šau, kur jei šuo sučiumpa lapę keliose varžybose iš eilės,jis gali būti net diskvalifikuojams visam gyvenimui ir nebeturėti teisės dalyvauti bandymuose,atsiprašant čiut ne su užpakaliu šuo turi lapę išstumti iš urvo, bet gink dieve negali paliesti dantimis.Vienu žodžiu žaliasis jagas.pasirinkom tokį taisyklių modelį,kuris mums priimtinesnis,vokiečių.

Aivars
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 13 Gegužė 2010 21:28

Reiks medzioti guminemis kulkomis ,o sunis i urvus leisti su ansnukiu ,tai bus humaniskiausia medziokle. Kai sako vilkas sotus ir avys sveikos. Reiks balonke isitaisyt

Tadas7
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 13 Gegužė 2010 21:48

urvinis
O tai kaip tada su pacia medziokle ir medziojamuju gyvunu medziojimu? Jei galima placiau apie tai papasakokit.

Skalis
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 14 Gegužė 2010 11:29

Tadas7
Medziokle ir sunu bandymai du skirtingi dalykai. Bandymuose stengiamasi ismokinti ar ivertinti suns darba kaip imanoma maziau skausmo ir streso padaran nelaisveje laikomam zveriui. Del to ir stengiamasi iki minimumo sumazinti tiesioginius kontaktus.
Medziokle visai kas kita. Kaip bebutu cia neapsieinam be zverelio sumedziojimo. Tik reikia nepamirsti, kad zveriui kancias taip pat turime sumazinti iki minimumo ir neleisti sunims treniruotis prie suzeisto zveries, taip par ir nesant sunims nepagaileti sovinio ir nelaukti kol zverelis nusibaigs. Bet jei pradesime medziokleje kankynes ir foto bei video reportazus tai zalieji ir visos kitos organizacijos tikrai susidomes tuom .

--------------------------------------
Niekas taip negadina taikinio kaip pataikymas.

Aivars
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 14 Gegužė 2010 23:28

Skalis
Kaip suneliui paaiskyt kur medziokle ,o kur pratybos.

Flintas
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 15 Gegužė 2010 22:00

urvinis
Skaiciau bandimu Klaipedoja taisykles ,jos labai artimos lenkiskom tik isimta diskvalifikacija us griebima jos tikrai artimesnes darbui urve negu grotu stumdimas .Stumdant grotas suo nepajaucia zveries pasipriesinimo ir lapes kirtimu,vargu ar lape per grotas isvarys suni is urvo.

Tadas7
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 16 Gegužė 2010 23:00

Skalis
Aisku deku uz paaiskinima.

urvinis
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 18 Gegužė 2010 17:46 - Redagavo: urvinis

Flintas
Jei pastebėjai tarp katilo ir narvo kur yra išvaroma lapė įterpėm tarpinį urvą su katilu,jei atidžiai skaitysi taisykles ir išnagrinėsi urvo schemą, manau suprasi kam jis.Klaipėdos taisyklėse nutylima kokie vertinimai bus,jei šuo pagaus lapę,išskyrus tai,jog paminėta,kad bus iškart išskiriami,turiu tų taisyklių pilnus vertinimus,atsiūstus Viktoro,bet tai ne mano, o klaipėdiečių reikalas įdėti jų pačių paruoštų taisyklių pilną variantą.Buvo esminiai ginčai būtent dėl kontaktinio darbo, nes Vytautas Tamošiūnas(LKD bandymų teisėjų kolegijos pirmininkas) pasakė tiesiai šviesiai,bet koks kontaktas bus netoleruojamas ir taisyklės LKD bus nepripažįstamos,Viktoras buvo už lenkišką variantą,mes už vokišką.Nemanome,kad lenkiškos taisyklės artimesnės darbui urve natūraliomis sąlygomis,kai lapė nuo šuns atskiriama skydais su skylutėmis,arba išvis išimama iš katilo ir pernešama į narvą žemės paviršiuje, o šuo turi susiprotėti išlįsti lauk iš urvo ir ieškoti lapės žemės paviršiuje, o ne urve.Tai kas Viktoro yra įvardijama kaip jaunų šunų įgimtų savybių bandymai,pradiniam variante buvo norima patvirtinti kaip normalius bandymus, o kas dabar įvardijama kaip bandymai,tai buvo varžybų variantas.Vertinimo atžvilgiu,jei šuo kontaktuoja,pagal lenkišką variantą,jo vertinimo balai bus mažesni, negu to kuris tik ambrijo.Lapės išėmimas iš katilo ir sodinimas į narvą žemės paviršiuje ir laukimas, kad šuo išlindęs iš urvo ją suras ant žemės, su natūraliomis sąlygom apskritai neturi nieko bendro.Pilno kontakto darbo metu, net rusai laiko,kad lapei išlindus puse korpuso iš urvo,laikoma, kad ji iš urvo buvo pilnai išvaryta.Tai daroma todėl, kad lapė šuns priversta lysti iš urvo, pamačiusi žmones prie urvo,momentaliai apsisuka ir stoja geriau su šunimi į kontaktą,negu palieka urvą.Lenkiškų taisyklių atveju, šuns darbas su lape nutraukiamas,ji nuo šuns atskiriama skydu urve, pirmame katile,tai yra ji vejama šuns atbėga į pirmą katilą ir momentaliai nuleidžiamas skydas, o šuo lieka urve.Atseit šuo ją jau išvijo,koks išvijo,kad jai dar iki įėjimo į urvą lieka geri trys metrai su gan giliu pažemėjimu.Ir durnam aišku,kad lapė tamsiu urvu bėgs kiek tas urvas tęsis,bet iš urvo į lauką tu ją pabandyk išstumti,ne taip jau šuniui paprasta.Nuo besivejančio šuns, net nepamačiusi urvo išėjimo skylės atskirta lapė, paimama iš katilo nr.1 ir sodinama į narvą ant žemės paviršiaus, metro atstumu iki įėjimo į urvą,šuo pakėlus skydą turi įbėgti į jau tuščią katilą, tada nusileisti pažemėjimu ir išlindęs iš urvo ant žemės paviršiaus ją aploti.Kur čia šuns darbas,kai lapę iš urvo į paviršių išima žmogus,o šuo skatinamas palikinėti urvą ir lapės ieškoti ant žemės paviršiaus,o ne urve?Kas liečia pačio minėtus lapės kirtimus pagal lenkišką variantą techniškai jų išvis neturėtų būti ,nes šuo lapę vejasi urve,lapė apvaliam katile urvo gale apibėga ratu trikampe vidinę pertvarą ir sugrįžusi į urvą skuodžia iki katilo numeris 1,kur nuo šuns bus atskirta skydu,šuo tuo metu irgi apibėginėja apvaliam katile trikampę pertvarą vydamasis lapę iš paskos,lapei urve laisvas kelias iki katilo nr.1,jai įbėgus į katilą nr.1 ji momentaliai atskiriama nuo šuns pertvara ir kaip minėjau išimama iš katilo ir sodinama į narvą ant žemės.Apie kokius lapės atsikirtinėjimus gali eiti kalba, kai lapei sudarytos visos sąlygos išnešt autus,o šuniui sudarytos sąlygos visalaik matyti tik lapės uodegą.Egzistuoja teorinė galimybė,kad lapė nuspręs išrašyti šuniui malkų ir tuo metu šuo pasirodys kietesnis,bet tik teorinė,ir už tokį darbą šuo bus vertinamas mažesniais balais.Pačiam matyt mažokai teko dalyvauti bandymuose dirbtiniuose urvuose su pilnu kontaktu,tad žinotum,kad jei yra galimybė lapei sprukti,ji visalaik ir spruks,o neis su šunimi į kontaktą.Darėme bandymus pilnai o raidės formos urve.Net nelabai aršus šuo priverčia lapę sprukti ir ji suka urve ratus po rato, nes lapė urve juda žymiai greičiau negu šuo,tad kurių galų jai eiti su šunimi į kontaktą, jei bėgdama ji jaučia,kad šuo jos niekada nepasivys.Lapė šuniui priešinasi tik kai yra įvaroma į akligatvį,arba jaučia ,kad šuo ant jos loja, bet pats pasirengęs nuo jos nešti kudašiu nors kiek jai pasipriešinus.Lenkiškos taisyklės taip ir sugalvotos,kad šuo vejasi lapę,ji gale apvaliame katile apsuka ratą aplink trikampį katilo centre ir grįžusi į urvą dabėga iki pirmo katilo,kuriame nuo šuns yra momentaliai atskiriama.Šuns darbas baigtas,jis laikomas kietu,nes pabėgiojo paskui lapės uodegą.Kur čia panašumas į natūralias sąlygas?Vokiškos taisyklės sumastytos taip, kad šuo pradėjęs darbą urve su lape,kol jos iš urvo neišstums,tol jo darbas nebus pilnai baigtas.Už darbo nutraukimą mažinami balai,lenkiškose šuns darbą nutraukia pats teisėjas, atskirdamas šunį nuo lapės ir iškeldamas lapę iš urvo,o šuo jau turi po to pratęsti darbą išlįsdamas iš urvo ir ieškodamas lapės žemės paviršiuje.Vokiškose lapė šuniui ją aplojant atskiriama judančiomis grotelėmis su 3 cm tarpais, lenkiškose skydu su skylutėmis.Vokiškose šuo aplodamas lapę su grotelėmis gali ją stumti ir daryti jai spaudimą,lenkiškose aplodamas prie aklinai nuleisto ir nepaslankaus skydo šuo ir tedaro tai,kad loja gulėdamas prie skydo.Lenkiškose šuniui skydas pakeliamas tada,kada lapė yra nuo jo nuvaroma per ketvirtadalį urvo ilgio į katilą nr.2,o šuo dar tupi katile nr. 1.Bet kokia lapė spruks nuo urvu atbildančio šuns toliau,o nelauks šuns ,kad išdaužyt jam snukį ir apsisukusi galiniam katile grįš ir katile nr.1 bus atskirta nuo šuns.Vokiškose šuo pradėjęs darbą jį ir pabaigs visalaik stumdamas lapę lauk iš urvo tiesiogiai ją matydamas.Įvedėm dar šiokius patobulinimus,jei dirbi su šunimis urve,suprasi kam jie.Tad jei teigi,kad lenkiškos taisyklės artimesnės natūraliom sąlygom negu vokiškos,paprasčiausiai neatidžiai perskaitei vienas ir kitas ir neišsiaiškinai kaip urve bandymų metu dirbs šuo.Jei manai, kad natūraliose sąlygose lapė nuo šuns atskiriama skydais su skylutėmis,ar šuo jos turi ieškoti ant žemės paviršiaus,pačio teisė rinktis kuriuose bandymuose dalyvauti.
Ai ir dar.Pagal lenkiškas taisykles šuo prieš dirbdamas urve dar turės praeiti dresūros bandymus, tai yra vaikščioti šalia kojos,apeidinėti su šeimininku kliūtis.Tai įtakoja ir galutinį šuns darbo įvertinimą.Vokiečiai to bandymuose urvuose nereikalauja. Bandymai su dresūros testu tai jau kompleksinis bandymas su dviem atskiromis rungtimis.Galima daryti kompleksinį, galima daryti tik bandymus urvuose.JAK klubas pakolkas nusiteikęs organizuoti ne kompleksinį bandymą,bet bandymus urvuose,kur tikrinams šuns darbas urve.Ateityje manau bandysim daryti ir kompleksinį bandymą,bet manau neapsiribosime tik dresūros patikrinimu.Tiesa,požiūris į šūvio testą irgi skirtingas.Aš, G.Žiūkas, V.Petrauskas teigiame,kad šuo po padaryto šūvio turi neparodyti baimės šūviui, bet į šuvį gali sureaguoti atsistodamas ar budriai įsitemdamas ir atsisukdamas į šūvio pusę. Taip pasielgs bet kokios veislės šuo, kuris pastoviai dalyvauja varyminėse medžioklėse ir šuvis jam yra signalas,kad šautas žvėris ir bet koks dirbantis šuo reaguoja į šūvį ir bėga į jo pusę, nes žino, kad po šūvio tikrai ras sužeistą ar nušautą žvėrį, arba bent jo pėdsaką. Po šūvio šuo neturi pademonstruoti įgimto bailumo,tai yra nepabrukti uodegos, nesisprausti šeimininkui tarp kojų ar net lipti jam į glėbį. Viktoras teigė, kad po šūvio šuo turi kaip buvo pasodintas ar paguldytas,taip ir turi išlikt neparodydamas jokios reakcijos šūviui. Čia su juo mes kardinaliai nesutinkame. Tokį elgesį demonstruos tik tas šuo, kuris nedalyvauja varyminėse medžioklėse ir yra gerai išdresiruotas, bet tai jau dresūros patikrinimas su šūviu, o ne įgimto bailumo šūviui testas.Būtent dėl šito momento konsultavausi su vokiečiais,jie su mumis pilnai sutinka,bailumas bailumu,dresūra atskira tema.
Na ir dar vertinimo sistema,pagal mūsų taisykles manau nesunku suprasti už ką šuo gaus vienokį ar kitokį balą,nes vertinimo sistema nukopijuota nuo rusiškų ir vokiškų taisyklių minimalai jas pakeičiant.Teisėjo fantazijai vietos nepaliekama.Na nors aš pats ir teisėjas, pagal lenkiško varianto taisykles duoti balus galėčiau sunkiai,,kažkoks kratinys,labai būtų sunku paaiškinti šuns šeimininkui už ką duodamas vienas ar kitas balas,nes daug vietos teisėjo fantazijai,patiko šuo,daviau daugiau, nepatiko mažiau, už tokį pat darbą.Taksai pagal lenkiškas išskiriami į atskirą grupę nuo terjerų.Mūsų manymu tai visiška nesąmonė,nes jei šunys vertinami urve kaip jie dirba ir po to lyginami ir skirstomos užimtos vietos,taisyklės ir vertinimas jiems turi būti vienodas neatsižvelgiant į veislę.Pagal lenkiškas išeina, kad atskirai dirbo sakysim nykštukiniai taksai,jie vertinami pagal bendrą jų darbo pobūdį su lape.Atskirai dirbo jagai.Vertinami atskirai pagal jagų bendrą darbo vaizdą.Galų gale lyginami du geriausi šunys.Nykštukinis taksiukas ir jagas.Nykštukinis taksiukas lojo ir įvijo lapę į pirmą katilą.Gavo pirmo laipsnio diplomą, nes dar išlindęs iš urvo aplojo ir lapę uždarytą narve žemės paviršiuje.Aukščiausi balai. Nabagas jagas pasirodė greitesnis už lapę ir pačiupo ją urve.Irgi pirmo laipsnio diplomas,bet balai mažesni,nes darbas skaitosi netaisyklingas,kur tai matyta ,pačiupo lapę,o ne aplojo ją uždarytą narve žemės paviršiuje.Varžybų čempionu tampa nykštukinis taksiukas.Na kolega kur čia panašumai į darbą natūraliomis sąlygomis?Jago šeimininkas prakeiks ir teisėjus ir bandymus,jei pasiūlys lažybas ir eis su taksiuku persimesti natūraliuose urvuose medžiojant lapes,statau už jagą ir nemažai,esu šimtu procentu įsitikinęs,kad laimėsiu.Bet tai tik teorinė galimybė,o praktiškai taksiuko šeimininkas mosuos diplomu,kad jis šių metų varžybų čempionas dirbant su lape dirbtiniuose urvuose.Natūraliuose net nebandys leisti, nes žino,kad iš taksiuko gali nieko ir nebelikti.Bet popieriai bylos,kad kiečiausias jis.Manau išvardinau pagrindinius lenkiškų taisyklių privalumus.Tai šou urvuose.Nemedžioju, bet diplomą darbinį gaunu.Platinu palikuonis, mažiau moku už šuniukų dokumentus.Medžioklė,kokia dar medžioklė,dar snukutį kas subraižys,bet va turiu popierių,diplomuotas.Ir čia ne iš piršto laužti pamąstymai, nes pirmieji kas suregavo į JAK paskelbtus bandymus urvuose, buvo nykštukinių taksų šeimininkai.Tik pagrindinis klausimas buvo,ar žvėri

Flintas
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 18 Gegužė 2010 20:52

urvinis
Del taisykliu sudalivausim pamatysim.Radviliski lape net nebande begti kol suo jos negriebe,didzioji dalis sunu nepajudino jos is vietos.Taigi jei pasitaikis arsi lape sansas sudirbti yra.Dalivausiu ir jak bandymuose ir lmzd .Per skyda lojimas bandimuose patikrina tik balsa ismokinai suni loti jis ir atlos tas pats ir su grotom .Ir kaip bandimai vyks su barsuku.

Aivars
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 18 Gegužė 2010 21:02

urvinis
Va su situo sutinku ,kad urvai tokie tik taksiukam. Paloja,aploja jie lape ir jau jis pasikeles ,kailis sveikas,o ir lapei neramumai siokie tokie.Jagui visai kitaip jam reike kovos ,nes kraujas verda. Reik parodyt kas urvu semininkas.
Jeigu jagai negaus paciupinet lapes ,tai paprasciausiai mes juos sugadysim, rialioje medziokleje jie nezinos ka suje daryti.Sugadinsim suns psikika.
Man taip atrodo, jei neteisus atsiprasau

urvinis
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 18 Gegužė 2010 21:08

ar žvėris uždarytas narve,nes dar snukutį subraižys,o taksiukas vežiojamas į parodas užsienyje.Reiškia reikalingas darbinis diplomas,nes be jo medžiokliniam šuniui interčempionas nesišviečia.Turint interčiampioną šuniukų kaina gerokai šokteli.Nemedžiojam ,bet diplomo reikia.Pagal lenkiškas taisykles nebloga galimybė jį gauti.Reiškia plaukt nemokam,bet plaukimo rungties medalio norim,reikia baseino be vandens ir viskas įmanoma.Jei tokie bandymai būtų pavadinti bandymų šou,nebūtų pikta,bet šaumenai interčiampionais netampa.Todėl mes ir už vokišką bandymų tvarką, o ne už lenkišką.Pats rimčiausias bandymų diplomas būtų diplomas gautas natūraliomis sąlygomis medžioklės metu. Pas vokiečius jis kone privalomas, pas lenkus negirdėjau apie tokius.Kas liečia varžybas,manome,kad taisyklės turi būti vienos ir visiem šunims vienodos neskirstant į grupes.Kiečiausias ir yra kiečiausias.Nesvarbu taksas jis ar jagas.Kas liečia lenkiškas taisykles negirdėjau,kad pagal jas būtų pravedinėjami bandymai su barsuku.Barsukas ne lapė,į pirmą katilą jo taip pigiai nenuvarysi,lenkiškos taisyklės daugumai klubo narių dirbant su barsuku kuo puikiausiai tiktų,nes klubo nariai laiko dirbančius šunis,na o iš nykštukinio taksiuko mažai kas liktų.Todėl bandymuose iki šiol jų ir nematėm, nes buvo pilno kontakto.Pagal JAK paruoštas taisykles gali bandymus daryti tiek su lape ,tiek su barsuku.Pagal lenkiškas klaipėdiečiai manau su barsuku daryti nesiryš.Varžybose bandymai turi būti daromi mažiausiai su dviem žvėrių rūšimis,kas belieka-mangutas.Rimtam darbiniam šuniui tai ne rodiklis.Tuo labiau,kad iš 20 tik vienas bandys pasipriešinti.JAK bandymuose tokius tyčia atrinkdavome, kad bandymai netaptų farsu.To nepadarius, tai tik tiesiog vėl plaukimas baseine be vandens.LKD kinologinėje kolegijoje iškėliau klausimą,kad bandymai urvuose turi būti pravedami tik su lape ir barsuku.Mano nuomonei pritarė ir gerbiamas kinologinės kolegijos narys Pietelis.Su mangutu urviniai šunys gali dirbti tik juos mokinant amato jauname amžiuje.Iš praeitų metų Kęsto Dikso ir Tikos jagų vados nuo, iš 8 šuniukų 4 jau 6 mėn. su mangutu urve susitvarkydavo be problemų.Kas bus kai jie užaugs?Kyla kitas klausimas,pagal lenkiškas taisykles šuo į šūvį turi reaguot kaip numiręs, o Lietuvoje visi varymuose dalyvaujantys šunys reaguos kaip minėjau.Tai ko siekiam,ar dresūros ar darbinių savybių patikrinimo?Dresūra turi būti ir kuo šuo paklusnesis ir moka daugiau,tuo geriau.Bet manau neturi būti prasilenkta su protu ir dresūra neturi stovėti auksčiau už šuns darbines savybes,mūsų šunys medžiokliniai,ne tarnybiniai.Pagal pas mus nusistovėjusias tradicijas kiekvienas šuns šeimininkas kiek įmanoma skatina įgimtas šuns darbines savybęs,manu joms ir turėtų būti teikiamas prioritetas.Bet jei bandymų metu palei kojas gražiau vaiksčiojęs šuo ir į šūvį reagavęs mirtina mimika gaus didesnį galutinį įvertinimą,negu tas kuris geriau sudirbo urve,bet į šūvį reagavo pašokdamas ir šeimininkui tarp kojų truputį pynėsi,skaitau,kad tai bus nenormalu.Yra bandymai urvuose.Laimi tas kuris ir sudirbo geriau urve.Yra kompleksiniai bandymai,urve,dresūra,pėdsakas,vandens testas,pirmas tas, kurio bendras rezultatas geresnis.Dabar kas liečia bandymų sąlygas.Temperatūra.Pagal JAK -15 iki plius 20.Nes jei oro temperatūra aukštesnė ,nei 20, urve ji aukštesnė dar 15 laipsnių.Plius 25 oro temperatūra,tai jau gyvūnų ir šunų kankinimas ir mažesni šunų darbo rodikliai.Radviliškio bandymai tą akivaizdžiai parodė,kas dalyvavo žino.Sniegas.Pagal lenkiškas yra sniego, bandymai negalimi.Kuo čia dėtas sniegas.Natūraliai ir medžiojam tokiu sezono metu kai yra sniego.Kraujo pėdsako bandymui tai viskas, po bandymų, bet kuo čia dėti bandymai urvuose.Ar ne dėl to,kad dresūros elementai nukentės esant sniegui?Tai kompleksinių bandymų ir nedarykim tokiomis sąlygomis.Tad bendrai tariant lenkiškom taisyklėm nepritariam,nes jos žymiai mažiau atitinka natūralias nei sakysim vokiškos ar rusiškos,ar mūsų paruoštos pagal jas.Bet žmonėm rinktis,kur nori ten tegul dalyvauja,tik tegu daugiau tų bandymų būna.Bet bandymai ir turi būti bandymais ,o šou turėtų ir būti įvardijama kaip šou.

urvinis
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 18 Gegužė 2010 21:21 - Redagavo: urvinis

Flintas
Kas liečia grotas sakiau įsigilink į pavyzdžius,jos juda,skydai deja ne.Ir šiaip panagrinėk urvų chemas ir jų skirtumus.O dabar dėl ko čia tas visas triukšmas,o dėl to,kad taisyklės pagal LKD turi būti vieningos visiems.Mūsiškes ruošiem tie,kas visalaik dirbom su urvais ir bandymais,tiek Kaune,tiek Radviliškyje,bet mums nori primesti lenkiškas, kurios mums nepriimtinos,o kieno ruoštos jos,autoriai nesiafišuoja,bet primesti mums jas nori.Jei patvirtintų vienas mūsų,kitas lenkiškas,jokių problemų,dirbam kiekvienas pagal savas,žmonės patys atsirinks kur dalyvauti.Dabar gaunasi mūsų teisėjų, tiek metų dirbusių su urviniais nuomonė nesvarbi,o brukamos taisyklės paruoštos žmonių,kurie net bandymuose urvuose Lietuvoje net kaip žiūrovai nedalyvavo.Kas liečia šansą sudirbti,darbo prioritetus išdėsčiau.Mes už dirbančius šunis,o ne už imituojančiuis darbą.

aurimas
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 18 Gegužė 2010 23:10

Nezinau kaip jums,bet man geriausias irodimas ,yra ant suns snukio.Ten labjausiai man ir matosi kelinto laipsnio diplomui jis galetu sudyrbti.Tai ka cia besigynciti.Jei suns nagai grazesni uz pacios moters ir snukelis kaip is pieno plaukes,tai apie koki dar diploma galima sneketi.Ir tegul jis mojuoja tuom poperiu kiek nori,to kuris medzioja su suniuku urvuose,niekada neapgaus.

Aš vadinu didvyriais ne tuos, kurie laimedavo mintimi arba jega.Aš vadinu didvyriu tik ta, kuris buvo didis širdimi. R.Rolanas

Jagas
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 19 Gegužė 2010 12:10

aurimas
Kaip pirstu i aki

ViktorasF
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 19 Gegužė 2010 16:46

Ir šiaip panagrinėk urvų chemas ir jų skirtumus.O dabar dėl ko čia tas visas triukšmas
Siulau visiems panagrineti vokieciu,ukrainos, serbijos, rusijos jagdterjeru ir kitu urviniu sunu bandymu taisykles http://www.jagdterjeras.lt/taisykles.php
Šiai dienai teks įmesti tik urvo brėžinį ir vokiško katilo nuotraukas.
imetant i interneta JAK urvo briezini "URVINIS" galetu bent "autoriaus" atsiklausti....

Apokalipse
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 19 Gegužė 2010 19:00

vyrukai

mano manymu reiktu baigti tuos bandymus, ir tikrus bandymus organizuoti realioje medziokle... tada butu tiesu tiesa...

Visi medžioklinių laikų mylėtojai dalinasi Facebook: LAIKA LT

LinaL

# Atsiuntė: 19 Gegužė 2010 21:30

Apokalipse gerai sako.
Pavyzdžiui, Suomijoje šuo, praėjęs dirbtiniame urve C, B ir aukščiausią A lygį, daugiau tokiuose bandymuose nebeturi teisės dalyvauti, leidžiama tik natūraliuose urvuose.
Palikite dirbtinius urvus naujokams ir nemedžiojantiems šunims, kad ir tiems vargšams taksiukams, kodėl jie turi vien ant sofos gyventi

Aivars
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 19 Gegužė 2010 21:58

LinaL
Rimtiem sunim rimti uzsiemimai

Flintas
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 30 Gegužė 2010 20:50

urvinis
Sudalivavom lauko bandimuose Klaipedoja urvai dengti su stogu puikus.Taisykles tobulesnes uz rusiskas ,paklusnuma praejo visi dalivave sunys.Organizacija auksto lygio .Taip kad buvote neteisus patarciau paciam sudalivauti ir ivertinti.

. 1 . 2 . >>

Iš viso dabar vartotojų: Svečių - 1
Narių - 0

Daugiausia: 419 [18 Balandis 2021 19:42]
Svečių - 418 / Narių - 1

Naudojimosi taisyklės

Reklamos galimybė

Kontaktai