KAS NUKELS MEDŽIOTOJUI SKRYBĖLĘ... - www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po...


- Registracija - Forumai - Atsakė - Statistika - Paieška - Nariai

Pokalbiai prieš ir po medžioklės...

-- Naujienos Straipsniai -- Foto galerija -- Pokalbiai -- Orų prognozė --

Medžioklės taisyklės (naujausia redakcija)

www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po... / Indianapolis / KAS NUKELS MEDŽIOTOJUI SKRYBĖLĘ...

Autorius	Žinutė
Vilnietis Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 24 Sausis 2021 19:03 Kas nukels medžiotojui skrybelę... Sausio pabaiga, o medžioti nesigauna. Karantinas, saviizoliacija, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai... Ką veikti medžiotojui? Diskutuoti! Apie ką? Viskas jau šimtą kartų apkalbėta, išnagrinėta, tarpusavyje persipykta ir vėl sutarta. Apie ką dar diskutuoti? Nėra apie ką? Tada apie mūsų, medžiotojų kultūrą. Taip sakant, tema be galo. O čia apie ką? Juk mes ir taip be galo kultūringi... Bet kviečiu būti stipriems. Kartu nurysim rūgščios tiesos šaukštą. Pradėsiu iš toli. Kaip mes rodome pagarbą ir kaip atrodome patys? Tūlas kolega atsakys: - puikiai! Gal būt, gal būt... o gal ir ne... Šiais laikais atstumai išnyko. Visagalio interneto pagalba stebime kolegas - medžiotojus Europoje, nepraslysta pro akis plačioji Rusija, Ukraina. Mus vienija medžioklės alkis, baltą pavydą kelia kolegų laimikiai, trofėjai. Bet kažkuo ir skiriasi medžioklės Rytuose ir Vakaruose. Be abejo: kalba, kraštovaizdžiu... Kartais automobiliais, apranga. Nors apranga lėtai, bet vienodėja. Pasiturintys medžiotojai lengvai įperka pasaulinių prekės ženklų medžioklinius drabužius. Žinomas brendas suvienodina medžiotoją iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Ukrainos ar Rusijos. Taip, ne visi, bet bent jau tie, kurie kuria filmus apie medžioklę, seniai nesirėdo treningais. Facebook‘e gali pamatyti visko, bet nenorėkite iš skurdesnių šalių, kad jos akimirksniu „persirengtų“. Noriu pasakyti, kad drabužis neapibrėžia medžiotojo kultūros visu šimtu procentu, bet kartu atspindi ir to medžiotojo šalies ekonominį lygį. O kas mus skiria? Kodėl įsijungęs atsitiktinį filmą apie medžioklę iš karto, net be garso, suprasi kur vyksta medžioklė. Rytuose ar Vakaruose? Mus skiria elgesys medžioklėje ir šalia jos. Ir jei medžiotojai Rusijoje dažniausiai sukelia mūsų atlaidžią šypseną, Ukrainos medžiotojai juda septynmyliais žingsniais link Europos. Ir nuoširdžiai bijau, kad mūsų neaplenktų... Ne paslaptis, jaučiamės (mažų mažiausiai) visa galva aukštesni už medžiotojus Rusijoje. O kaip mes atrodome statistiniam vokiečių, švedų ar anglų medžiotojui? Kaip mes atrodome jiems? Kaip lygiaverčiai, ar sukeliam jiems tokią pačią „atlaidžią šypseną“, kokią mums kelia, pavyzdžiui rusai? Manau, verta panagrinėti. „Keliu kepurę prieš...“ Kas tai per žodžių junginys? Ką jis reiškia? Visi suprantame vienodai: tai reiškia PAGARBĄ. Pagarbą asmeniui, minčiai ar veiklai, prieš ką ta kepurė nukeliama. Logiškai mąstant: nenukeldamas kepurės, rodai nepagarbą ar bent jau ignoruoji tą asmenį. Trumpai tariant: tai judesio kalba, kuria pasakai daugiau nei tardamas žodžius.
Vilnietis Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 24 Sausis 2021 19:05 Mano asmenine nuomone, tai yra be galo svarbi kalba, gal būt net (dalinai) lėmusi atskirų pasaulio tautų likimus. Nesu diplomuotas istorikas, psichologas ar teisininkas, bet mane jau senai domina klausimas: kas kaltas dėl antisemitizmo? Taip, žinau: Hitleris, naciai ir t.t. Smerkiu antisemitizmą ir užjaučiu dėl holokausto. Klausiu ko kito: kas kaltas dėl neapykantos žydų tautai visoje Europoje nuo pat viduramžių? Kaip galėjo atsitikti, kad tauta, davusi pasauliui (tur būt) santykinai daugiausiai mokslininkų, menininkų, bankininkų buvo tuo pačiu metu ir labiausiai nekenčiama? Iš kur toks disonansas? Tai tik mano versija. Bet gal būt joje yra dalelė tiesos. Žydai niekuomet nenukelia kepurės. Ir neskubėkit įsižeisti kaip viduramžių pilietis. Jie nenukelia kepurės netgi melsdamiesi savo Dievui. Ir tai nėra nei blogai, nei gerai. Tiesiog jų tokia tvarka. Manau, dalis problemos slypėjo tame, kad visa krikščioniškoji Europa, tame tarpe ir Rusija, toli gražu nebuvo bent kiek tolerantiškos kitai kultūrai ir kepurės nenukėlimą tiesmukiškai siejo su nepagarba sau. O nepagarba sau kelia priešiškumą, lengvai peraugantį į neapykantą kitam. Gerbiamas oponentas suabejos mano versija ir pasiųlys musulmonų pavyzdį. Taip, jie irgi net melsdamiesi nenusiima galvos apdangalo, bet gal pagarbos demonstravimą kompensuodavo rytietiškas lankstymasis iki žemės? Nežinau, nesu specialistas, nesiginčysiu. Tai tik mano mėgėjiški pamąstymai... Aš apie kitką. Apie mūsų, medžiotojų, elgesį ir įvaizdį. Žinot, medžiotojų klube kuriame aš medžioju kartais svečio teisėmis dalyvauja vienas mūsų Seimo narys, Lenkų partijos atstovas. Ir su visa nemeile tai partijai, žiūriu ir gėriuosi, kaip šis medžiotojas sveikinasi su mano kolegomis. Kiekvienam, net ir varovui, paduodamas ranką jis nukelia savo skrybėlę. Smulkmena? Smulkmena! Bet žvelgiant į du besisveikinančius medžiotojus, vienas kurių tiesia ranką nukėlęs skrybėlę, o kitas užsimaukšlinęs kepurę, supranti: prieš tave du skirtingi žmonės: kultūringas medžiotojas ir chamas. Ir nei daugiau, nei mažiau... Ir Lenkų partija mano paminėta buvo ne veltui. Lenkija yra artimiausia mūsų kaimynė vakaruose, iš jos ir per ją nuo viduramžių ateina kultūra į Lietuvą. Turėtumėm būti dėkingi jai, jei iš jos ir vėl išmoktumėm kultūringai sveikintis. Šventės, gražūs straipsniai spaudoje, šventos Mišios bažnyčiose, medžioklės ragai, laužai ir „paskutinis kąsnis“... Visa tai yra labai gerai keliant mūsų įvaizdį. Bet dauguma bendrapiliečių džiaugdamiesi medžiotojų viešųjų ryšių akcijomis, supranta, kad tai yra tik viešųjų ryšių akcijos. O tikrieji mes čia, kasdieniniame gyvenime, eilinėje medžioklėje. Ir atrodome mes taip, kaip atrodom. Ar galim atrodyti geriau? Pasirodo, galim... Ar tai daug kainuoja? Nieko! Tereikia gerbti save,vienas kitą ir tą pagarbą laiku demonstruoti. Sau, kolegai medžiotojui, kaimynui ir net nepažįstamam žmogui, sutiktam miške. Ir dar lašelis rūgšties, pabaigai. Net sovietiniuose medžioklės vadovėliuose buvo paminėta: „sumedžioti žvėrys pagerbiami tylos minute nenusiimant kepurės“. Visiems buvo aišku, kepurė nusiimamama tylos minute pagerbiant tik žmogų, išėjusį anapilin. Bet jau mes, lietuviai, jei puolam į „kultūrą“, tai puolam visa galva. Jei jau gerbti sumedžiotą žvėrį, tai gerbti... Ir stovi rimti vyrai prieš suguldytus šernus (liaudiškai - kiaules) nusivožę kepures. O kolegą su taikliu šūviu pasveikinti, ar sveikinimą priimti galima ir šiaip, chamiškai... Ne kiaulė gi, kad skrybėlę prieš jį nusiimtum... „Kas pakels šuniui koją, jei ne jisai pats...“ - sakydavo mano senelė. Ir nors šios liaudies patarlės kontekstas kiek kitoks, „kas nukels medžiotojui skrybėlę?“ - klausiu aš. Pagarbiai, Linas Valentinas (Vilnietis)
Anonimas	# Atsiuntė: 24 Sausis 2021 20:04 Dar viena to paties autorio eilinė tema apie padėtį Lietuvoje: ale kaip viskas blogai... Lietuvių liaudyje toks veikėjas buvo vadinamas verksniu, raudaliu, rėksniu, ašarium, žliumba, bliuvu, virkšna, rauduoliu, virkūnu, šniukšliu, kriokla, zyzekliu, birbalu, cypliu, zirzekliu, bambekliu, zurzalu, gargalu, spiegaliu, klykalu, žviegliu... Lenkijoje dažniausiai toks asmuo buvo vadinamas beksa, gadula... Pagarbiai, Nusiėmęs veltinę sermėga, Jonelis Kvailelis.
Anonimas	# Atsiuntė: 24 Sausis 2021 20:35 O gal geriau Belmonte is AK pasaudyti... tai ir auksta kultura, ir kepure del to negeda nusikelti...
W	# Atsiuntė: 24 Sausis 2021 21:55 Stebint (ekrane) medziokles visame pasaulyje as pastebejau tokias tendencijas: - šalyse/vietovėse kur medziojama reciau, santykinai mazesniame plote, medziokleje dalyvauja keliolikos ar didesnes zmoniu grupes, bus skiriamas didesnis demesys tradicijoms, akcentuojamas bendravimas, apranga, renginys turės šventės įvaizdį, viskas bus gerai organizuota, daugiau pompastikos ir formalumo. - visai kitaip atrodo medžiokles tradicijos ten kur medziokle yra tarsi savaime suprantama kasdienė veikla, kur medziojama daug, dažnai individualiai ar mazomis (kelių žmonių) grupėmis dideliame plote, jos dažnai būna ekspedicinio pobūdžio ir tesiasi kelias paras, judama pesčiomis, gyvūnas dorojamas šūvio vietoje, laimikis nešamas kuprinėje ir t.t. ir pan. Ten retai kas nešioja skrybėlę, o jei ir nešioja tai nekilnoja jos kiekviename žingsnyje, tan jos paskirtis ne ivaizdiui palaikyti, o kad pliaupiantis lietus uz kalieriaus nebėgtų. Gražios tos savaitgalinės medzioklės ir grazus tie savaitgaliniai medziotojai, bet man tikresnės - tos, kur žmogus eina į gamtą išgyventi, prasimaitinti ir pasitikrinti ar dar sugeba.
Zigmant Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 25 Sausis 2021 17:46 Einu gatve, sustabdo moteriškė ir klausia : kokia šiandien šventė? -Nežinau, - Tai kodėl pasipuošęs su skrybėle? - Aš taip kasdien vaikštau. Geros dienos Jums GZZJ

Iš viso dabar vartotojų: Svečių - 1
Narių - 0

Daugiausia: 419 [18 Balandis 2021 19:42]
Svečių - 418 / Narių - 1

Naudojimosi taisyklės

Reklamos galimybė

Kontaktai