miniBB: free php bulletin board and forum software
- Registracija - Forumai - Atsakė - Statistika - Paieška - Nariai   
Pokalbiai prieš  ir po medžioklės...

-- Naujienos Straipsniai -- Foto galerija -- Pokalbiai -- Orų prognozė --

Medžioklės taisyklės (naujausia redakcija)

www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po... / Indianapolis / MEDŽIOJAME NE TAM, KAD ŠAUTUME, O ŠAUNAME TAM, KAD MEDŽIOTUME

Autorius Žinutė
gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 21 Gruodis 2018 08:46


MEDŽIOJAME NE TAM, KAD ŠAUTUME, O ŠAUNAME TAM, KAD MEDŽIOTUME

Nuliūdęs, žemai palenkęs galvą, bridau iš paskos priekyje žygiuojančių kolegų, laukdamas eilės atsistoti ant linijos. Tai turėjo būti paskutinis besibaigiančių metų varymas. Priešingai nuo mane apėmusios nevilties, ore tvyrojo šventinė nuotaika, nes daugeliui tai tebuvo eilinė pertrauka prieš naująjį, pavasarį prasidedantį ir iki vėlyvo rudens besitęsiantį, palaukiminių medžioklių sezoną. Tačiau man ši diena asocijavosi su neišsipildžiusiomis svajonėmis ir žlugusiais troškimais, nes į pabaigą ėjo pirmi metai, kai pasiėmęs ginklą į rankas, įgijau lygiavertes teises stoti petys petin su kitais kolektyvo nariais.

vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 21 Gruodis 2018 08:47


Kiek džiaugsmo ir vilčių buvo pavasarį, kai gavęs medžiotojo bilietą svajojau apie vakarus bokštelyje laukiant ir sulaukiant trofėjaus. Kiek minčių, patarimų ir pamąstymų teko išgirsti ir perskaityti ruošiantis pirmajam sezonui. Deja, viskas – bergždžiai. Bėgo dienos, savaitės, mėnesiai, bet ginklas tylėjo taip ir neatradęs laimikio, į kurį būtų galima paleisti pirmąjį šūvį. Daugybę vakarų, naktų ir rytų išsėdėta tikintis rujojančių stirninų ar pasėlius ragaujančių šernų pasirodymo, tačiau likimas, lyg bandydamas kantrybę, delsė, nuvesdamas žvėris aplinkkeliais, ir tik retsykiais parodydamas tam, kad medžioklės bakterijos dar labiau apkrėstų kūną ir dar didesnis azartas užvaldytų sielą. Nei mano pastangas ir kančias matančių kolegų patarimai, nei uolus sėdėjimas nuo „skambučio iki skambučio“, nei apsilankymų dažnumas negelbėjo ištroškusio šaulio. Ištisas sezonas, tarsi bandė atbaidyti nuo šio amato ir tikrino ryžtą bei moralinį pasirengimą prieš įstojant į išrinktųjų draugiją. Greitai prabėgo karšti vasaros mėnesiai, padovanoję kelis matytus, bet nepasiektus, naktimis besisapnuojančius ir vaizduotę žadinančius stirninus. Atėjęs ruduo užtraukė tamsos uždangą ir atėmė galimybę stebėti, bet nei kiek nenumalšino troškimo sumedžioti, tad ilgėjančius vakarus leisdavau klausydamasis miško gyvenimo, tikėdamasis sulaukti aktyviau pradėjusių maitintis šernų. Tačiau ir jie, lyg jausdami nuo manęs sklindančios energijos bei nesuvaldomo noro bangas, rinkosi atokesnius kelius, versdami varvinti seiles klausantis durpynuose besimaudančių ir javus naikinančių ilgašnipių keliamo triukšmo. Šansą suteikė paukščių medžioklės atidarymas, bet ir jis, pasišaipydamas, išplėšė jau beveik rankose turėtą laimikį. Trumpai tariant, viskas klostėsi kardinaliai priešingai, nei planavau tą dieną, kai į rankas pasiėmiau dar dažais kvepiantį medžiotojo bilietą. Susidarė įspūdis, jog kuo daugiau pastangų dedi, tuo mažiau šansų pasiekti rezultatą. Tad susitaikęs su mintimi, kad pirmųjų palaukimų sezonas pasibaigs tuščiai, nekantraudamas laukiau medžioklių su varovais pradžios.
1.JPG
1.JPG


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 21 Gruodis 2018 08:48


Ir jis prasidėjo. Pirmoji diena buvo ypatinga naujomis emocijomis bei patyrimais. Medžioklės dievai net buvo suteikę šansą, tačiau kaip visada, dėl jaunatviško entuziazmo bei adrenalino, nesugebėjau jo pasiimti. Laukinis žvėris sėkmingai išgyveno, palikdamas karčius prisiminimus bei pyktį dėl skubėjimo ir nesugebėjimo susikaupti atrodytų tokiam paprastam, vos akimirką trunkančiam veiksmui, kaip šūvis. Bet tai tebuvo pirma patirtis. Sekančios medžioklės skyrėsi matytų žvėrių įvairove bei jų skaičiumi, jautresnėmis ar pasyvesnėmis emocijomis, ir tik vienas dalykas likdavo nepakitęs – aš vis dar neturėjau laimikio. Balta danga žemę užklojęs sniegas suteikė naujų vilčių, tačiau nepakeitė įvykių baigties. Keletas šautų lapių ir stirnų sėkmingai išvengė šratų, palikdamos stovėti lyg įbestą, nesusipratusį, kuo taip nusikaltau šioje Žemėje, kad esu baudžiamas ir kankinamas. Neapsakomas erzulys ir pyktis graužė sielą, skaičiuojant iki sezono pabaigos likusį, vis labiau tirpstantį medžioklių skaičių. Kilo net minčių išvis nebedalyvauti šiame nieko gero neatnešančiame užsiėmime, bet giliai įaugę medžioklinio azarto daigai, tarsi jauni bambukai, kiekvieną penktadienį prasimušdavo pro nusivylimo kiautą, versdami dėlioti šovinius bei rinktis daiktus eiliniam svajonių ir nervų išbandymui.

Štai ir atėjo mano pirmojo sezono uždarymas. Žinodamas, kad po naujųjų metų nebeturėsiu galimybių dalyvauti šioje kolektyvo veikloje, vienu metu ir liūdėjau, ir džiaugiausi. Neišvengiamai artėjant ilgai priverstinei pertraukai, širdyje naiviai tikėjausi, kad po žiemos prasidedantis šiltasis periodas su gaiva bei gamtos atsibudimu pažadins ir mane, prikeldamas naujiems nuotykiams, ir galiausiai suteiks šansą didžiuotis trofėjumi. Todėl į paskutinę medžioklę ėjau nurimęs ir susitaikęs su tuo, kad dar teks ilgokai luktelti momento, kol paleisiu pirmąjį taiklų šūvį.
2.JPG
2.JPG


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 21 Gruodis 2018 08:49


Diena buvo niekuo neišskirtinė. Taip pat šūkavo varovai, taip pat aidėjo šūviai, tik nebebuvo to beribio azarto, to noro, lyg skalikui pajutus žvėries pėdsaką, lėkti į priekį, užmiršus viską ir visus. Įvykiai klostėsi ramiai ir prognozuotai ir tik iš gilumos kylantis liūdesys, nepaisydamas visų pastangų jį numalšinti paguodomis ir pažadais, skverbėsi į paviršių. Ištraukęs numerį paskutiniajam varymui, lyg paslaugus, su likimu susitaikęs vergas, slinkau į priekį, sunkiai judindamas po dienos braidymų per sniegus išvargusias kojas. Pagaliau sulaukiau eilės atsistoti. Likęs vienas apsižvalgiau aplinkui: dešinėje ir kairėje už miško keliuko posūkių nebyliai pasislėpė kolegos, už nugaros stūksojo be jokios tankmės brandus pušynas, o už keliasdešimt metrų priešais baltavo retais medeliais apaugusi kalvelė, uždengdama vaizdą į tolumoje augantį mišką. Akivaizdu, kad jeigu ir tektų pamatyti žvėrį, tai tik besileidžiantį nuo viršaus, aiškiai sniege matomu, visai šalia pramintu taku. Žengęs kelis žingsnius atgal, atsirėmęs į pušies kamieną ir įsidėjęs šovinius pasiruošiau akimirkai, kurios sulaukti viltis turėjo užgesti su lyg paskutiniais varovų šūksniais. Aplinka šnabždėjo ramybe. Aptirpęs minkštas ir švelnus sniegas netratėjo nuo prisilietimo, lengvas vėjelis, judindamas medžių viršūnes priminė jūros ošimą ir užsimerkus buvo galima įsivaizduoti poilsį kopose, gaudant nualintų medelių šešėlį, klausantis lūžtančių, molo akmenis skalaujančių bangų šniokštimo. Nusileidus sambrėškai likę neišskridę paukščiai pasislėpė lizduose bei drevėse, mėgindami nakčiai surasti prieglobstį nuo atkeliaujančio šalčio bei aukų tykojančių plėšrūnų. Niekas netrukdė ramiai įsiklausyti, tad virtęs viena didele, garsą sugeriančia kempine, stipriai suspaudęs ginklą rankose, laukiau prasidėsiančio varymo.

Pagaliau tylą suardė netikėtai artimi varovų balsai, kurie taip pat netikėtai nutilo nusileidus į gilų slėnį. Bet ne žmonių šūksniai labiausiai glostė ausis – iki nepalyginamai aukštesnio laipsnio emocijos sukildavo mišką pažadinus skardiems skalikų balsams, kurie ir šiandien draskė tylą. Kaskart išgirdus žvėrių pėdomis amsinčius keturkojus, kraujas stipriau užkunkuliuodavo ir kvėpavimas padažnėdavo, jaučiant kaip šunys atkartoja kiekvieną mėginančio pasislėpti žvėries posūkį, perprasdami jo gudrybes slepiantis nuo persekiotojų.
3.JPG
3.JPG


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 21 Gruodis 2018 08:50


Bet netrukus ir šunų lojimas, buvęs visai prie pat, nutolo išilgai medžiotojų linijos, nusinešdamas trapius vilties likučius. Ir tuo momentu, kai jau norėjau perlaužti šautuvą ir išlindęs iš priedangos grįžti ant keliuko, ausį pasiekė visai arti, vos už kalvelės, atsargiai per sniegą žengiančio žvėries žingsniai. Vien iš klausos buvo galima atskirti, kaip paėjęs kelis metrus jis sustoja, pasiklauso ir vėl pajuda į priekį. Įsitempęs, mėgindamas nepraleisti nei vienos smulkmenos iki skausmo pirštuose suspaudžiau ginklą, slaptai tikėdamasis, bet bijodamas pagalvoti apie tai, jog nematomas svečias priartės šūvio atstumu. Iš kol kas skurdžių žinių sprendžiau, kad tai ne lapė ir ne kiškis, nes nesigirdėjo mažų trypčiojančių žingsnelių bei kailio šlamesio į sniegą ar styrančias žoles, taip pat tai nebuvo šernas, elnias ar briedis, nes per ne lyg lengva ir atsargi eisena vos juntamai judinant šakas, nebuvo būdinga stambiesiems žinduoliams. Nors ir ne kaži kuo rėmiausi, bet priėjau išvados, kad tai galėjo būti stirninių šeimos atstovas, kurio kaip tik ir svajojau sulaukti. Kaip bebūtų keista, šį kartą neklydau. Nepraėjus nei minutei po pirmo trakštelėjimo, išgirdau padažnėjusį kanopų trepsėjimą ir po akimirkos ant kalvos viršūnės pasirodė stirna. Daugeliui dažnas ir jau didelių emocijų nekeliantis vaizdinys įvairialypių jausmų lavina užgriuvo jauną sielą. Pusiau užsidengęs krūmo šakomis gyvūnas nematė netoliese sustingusio medžiotojo, leisdamas grožėtis grakščiu, žieminiu paltu aprėdytu kūnu. Iš kalvos apačios lyg užkerėtas žvelgiau į dangaus fone puikiai kontrastuojantį siluetą, primenantį daugybę kartų regėtą Šventojo Huberto ir jo sutikto elnio paveikslą, rodėsi, kad tuoj pamatysiu šviečiantį kryžių patelei ant galvos. Nors, suprantama, kryžiaus neišvydau, tačiau žvėris, vis atsisukdamas į ten, iš kur atėjo, įsitikinęs, kad keturkojai nutolo kitų pėdsakais, nedideliais žingsniais pradėjo leistis nuo kalvos tiesiai į mane. Nekvėpuodamas, stengdamasis neišleisti nė menkiausio graso, atsargiai pakėliau šautuvą ir pasidžiaugęs, kad iš anksto nuėmiau saugiklį, pridėjau ginklą prie peties, nusitaikydamas į vietą, kur turėjo pasirodyti laibakoja. Tuo tarpu stirna puslankiu apėjo mus skiriančius krūmus ir iš lėto, lyg išplaukdama iš už uždangos, susilygino su į ją nukreiptu taikikliu. Tarytum nujausdama, kad priešais stovi nepatyręs šaulys, patelė pasisuko šonu ir, akimirkai stabtelėjusi, leido nusitaikyti į krūtinę. Laukti nebuvo ko. Vos dvidešimt mus skiriančių metrų ir uždelstas mirksnis galėjo būti pražūtingi, todėl susikaupęs ir į kumštį suėmęs visas nesėkmes, žinias bei viltis, paspaudžiau nuleistuką.
4.JPG
4.JPG


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 21 Gruodis 2018 08:51


Mišką sudrebinęs šūvis tarsi iš transo pažadino kūną, o iš vamzdžio išlėkusios grankulkės, išlaisvindamos emocijas, išvalė organizmą nuo per metus susikaupusios neigiamos patirties bei nemalonių išgyvenimų. Būdamas visai prie pat mačiau, kaip išleistas švininių bičių spiečius, berdamas ant sniego pilkus plaukus pasiekė žvėrį, kuris, net nesupratęs, kas įvyko, krito vietoje, atiduodamas sielą dangui, o kūną šauliui. Ir vėl mirtina tyla užvaldė aplinką, dar labiau paryškindama atotrūkį tarp prieš sekundę buvusios būsenos ir viską apvertusios dabarties, sureikšmindama žmogaus esybę pakeisiantį momentą. Nenuleisdamas šautuvo dar ilgai taikiausi į nurimusią, sniege gulinčią stirną, ir tik po kelių minučių susivokiau, kad gamta, padovanojusi žvėrį, jo nebeatims. Džiaugsmas, atėjęs suvokus, kad pagaliau išsipildė svajonės ir paleistas šūvis pasiekė tikslą, užgožė prasiskverbusį liūdesį, tad nebegalėdamas ir nenorėdamas tramdytis pribėgau prie laimikio. Atsargiai atitempęs gyvūną ant keliuko, pakirstom kojom suklupau šalia. Jaučiant nuo žvėries dar sklindančią šilumą apėmė keistas pojūtis, prie džiaugsmo primaišantis savotišką kaltę, už matyt ne visaii su žmogaus prigimtimi koreliuojančius veiksmus, apie kurią lyg šiol nei girdėjau, nei mąsčiau, ir kuri apie save priminė tik paspaudus nuleistuką. Tačiau per amžius žmonijos ugdyti ir tobulinti maitintojo instinktai greitai užgožė iki galo neišnykusį atjautos geną. Su pagarba bei dėkingumu gyvūnui, leidusiam save sumedžioti, pakilau ant kojų, suprasdamas, kad atlikau viską teisingai ir tai neprieštarauja gamtos dėsniams. Atsistojęs vis dar blaškiausi tarp galvą užplūdusių minčių, nežinodamas, kaip tiksliai reaguoti į ką tik užgriuvusį įvykį, ir laukiau pareinančių kolegų, kurių nuoširdūs sveikinimai, padrąsinimai bei šypsenos sugrąžino į realybę. Tuomet jau ryžtingai, tvirtu žingsniu pajudėjau mašinų link, nešinas savo paties, per vargus ir nesėkmes, per klaidas ir ilgas laukimo valandas išsvajotu ir pagaliau sumedžiotu pirmuoju trofėjumi.
5.JPG
5.JPG


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 21 Gruodis 2018 08:51


Visiems gražių švenčių ir taiklių šuvių

vienas šūvis-vienas kūnas

Anonimas


# Atsiuntė: 21 Gruodis 2018 10:28




Gediminas
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 21 Gruodis 2018 13:16


Puikiai parašyta .
Ir Tau, Gerb. Andriau, gražių Švenčių, sėkmingų medžioklių bei kūrybingų Naujųjų ...

------------------------------------------------
Feci quod potui, faciant meliora potentes...

forester99
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 21 Gruodis 2018 23:08


gudas


Anonimas


# Atsiuntė: 22 Gruodis 2018 00:12


gudas

MEDŽIOJAME NE TAM, KAD ŠAUTUME, O ŠAUNAME TAM, KAD MEDŽIOTUME

Tu pats šią frazę sugalvojai ar kur nors išgirdai? Naudojantis kažkieno mintimis derėtų ir jų autorių nurodyti.

Kinikas
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 22 Gruodis 2018 00:33 - Redagavo: Kinikas


Anonimas
Tu pats šią frazę sugalvojai ar kur nors išgirdai? Naudojantis kažkieno mintimis derėtų ir jų autorių nurodyti.
Tai juk čia medžiotojų forumas o ne mokslinių darbų talpykla, kad reikėtų dėliot išnašas. Nėra nuobodesnio užsiėmimo, nei bandyt iš(si)aiškint kas, ką ir kada yra pasakęs. Tartum žmogaus minties istorjos eigoje nerastume analogiškų tos pačios minties atsikartojimų. Nereikia to snobizmo. Juk visa muzika jau sugrota, ti ne visi pinigai dar paimti O kas dėl konkrečios mintes, tai Ortega(jei jo autorystę turite omenyje), ją kiek kitaip formulavo(jei atmintis manęs neapgauna)
gudas
Šaunuolis, labai smagiai susiskaitė

medziotojas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 22 Gruodis 2018 01:27 - Redagavo: medziotojas


Anonimas
gudas

MEDŽIOJAME NE TAM, KAD ŠAUTUME, O ŠAUNAME TAM, KAD MEDŽIOTUME

Tu pats šią frazę sugalvojai ar kur nors išgirdai? Naudojantis kažkieno mintimis derėtų ir jų autorių nurodyti.


Čia irgi ne mano žodžiai: "Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Medžioklė amžina,keičiasi tik varymų kvartalai

info@medziotojas.eu
ramas.medziotojas@gmail.com

Jei randi ką įdomaus gyvenime, tegu ir saulėlydį - žiūrėk, nepraleisk, džiaukis gyvenimu, nes jis trumpas kaip akimirka.

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 27 Gruodis 2018 08:45


Anonimas
Gediminas
forester99
Kinikas

Ačiū,

Anonimas
Tu pats šią frazę sugalvojai ar kur nors išgirdai? Naudojantis kažkieno mintimis derėtų ir jų autorių nurodyti.


Gaila, kad pavyko tik pavadinimą perskaityti
p.s. asmeninis palinkėjimas:
Зри в корень, (Козьма Прутков)

vienas šūvis-vienas kūnas

Anonimas


# Atsiuntė: 29 Gruodis 2018 08:58


gudas


Jūsų atsakymas
Bold Style  Italic Style  Underlined Style  Image Link  URL Link  Insert YouTube video  Uždrausti *Kas tai yra?
:) :hunter: :up: :down: :lol: :singing: :rofl: :diablo: :sad: :hunter2: :aggressive: :crazy: Daugiau šypsenėlių... Išjungti

» Vardas  » Slaptažodis 
Iveskite savo vardą ir slaptažodį.
 

Iš viso dabar vartotojų: Svečių - 7
Narių - 1 [ volfgr ]
Daugiausia: 419 [18 Balandis 2021 19:42]
Svečių - 418 / Narių - 1

Naudojimosi taisyklės

Reklamos galimybė

Kontaktai


Powered by miniBB forum software © 2001-2024