Vėl tragedija medziokleje - www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po...


- Registracija - Forumai - Atsakė - Statistika - Paieška - Nariai

Pokalbiai prieš ir po medžioklės...

-- Naujienos Straipsniai -- Foto galerija -- Pokalbiai -- Orų prognozė --

Medžioklės taisyklės (naujausia redakcija)

www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po... / Indianapolis / Vėl tragedija medziokleje

<< 1 ... 27 . 28 . 29 . 30 . 31 . 32 . 33 . 34 . >>

Autorius	Žinutė
Anonimas	# Atsiuntė: 26 Sausis 2026 15:12 Ar sakot buvo tiesus lygus laukas ir šovė zemyn i zeme, bet nepaise, kad fone juda masinos tolumoje ir vistiek leido ta kryptimi suvi?
T__ Hunting forever Narys	# Atsiuntė: 26 Sausis 2026 16:16 - Redagavo: T__ Nu, kad ne specialiai į mašiną šovė, tai, manau, net neverta ginčytis. Nelabai galiu komentuot, kas buvo, nes nei pats šoviau nei mačiau to. Galimi spėliojimo variantai - rikošetas, ,,aukštas'' šūvis į raguotą į kelio pusę, gal dar kaipnors. Šiaip tas ,,Via Baltika'' kelias eina lygiais laukais, kalniukų nėra, tai kaži ar galėjo būti šauta virš horizonto. Bendrai paėmus, labai nemaloni situacija mums visiems, tai tokiu atveju nesinori nei baisiai gudraus vaidinti, nei kažkokių moralų kitiems skaityti, nes niekada nesi garantuotas, kad pačiam taip nenutiks. Nusispjaunu 3 kartus, jei padės...
Makronas	# Atsiuntė: 26 Sausis 2026 16:31 T__ Yra vienas bet, sovus labai aukštyn virs horizonto, kulka kyla aukstyn, praradinėja greitį, ir realiai nuožulnia trajektorija krenta žemyn... Ji būtų išdaužiusi stikla, ir kur leptelėjusi šalia greičių dėžės... Čia gi smigo į tą statramstį, vadinasi skriejo tiesiai... Mano versija - Lapė šauta gulint ant žemės, kuri buvo gan toli, ir ant lengvo kalniuko.... Kas gulėjęs ant žemės žino, kad net lygioje vietoje, yra 2-3 m aukštesnėss vietos, ir gulint ant žemės, žemiau, jei taip šauni į Lapę, kaip tik gaunasi, kad galvoji, kad šauni tiesiai, o iš tiesų čia tokia užslėpta šūvio virš horizonto vieta, ir teoriškai gali, kad kulką kažkur už 400-500 m pataikė į auto... Artimesnį šūvį atmetu, nes kulka nesugebėjo skardos pramušti, ir neatsiskleidė, nesusiplojo į blyną... Vadinasi greitis buvo max koks 300-400 m/s
T__ Hunting forever Narys	# Atsiuntė: 26 Sausis 2026 16:50 24 diena - šeštadienis, varyminės. Koks dar gali būti lapių šaudymas gulom tokią dieną?
albert Hunting forever Narys	# Atsiuntė: 26 Sausis 2026 16:59 Kol kas niekas čia neaišku. Jau iškart medžiotojai kalti. Gal tiesa slypi kažur kitur?
Makronas	# Atsiuntė: 26 Sausis 2026 17:33 Va ir atgarsiai, šio (galimai) šūvio.... : https://alkas.lt/2026/01/26/medziokle-salia-gyvenv ieciu-ruosiamasi-perziureti/
Makronas	# Atsiuntė: 26 Sausis 2026 17:47 24 diena - šeštadienis, varyminės. Koks dar gali būti lapių šaudymas gulom tokią dieną? Tiesa, kad laukai ten lygūs, jei šauta buvo stovint, tai: dabar galima briedžio jauniklis/elnio patinas, sakysime nuo medžiotojo buvo už 250-300 m... Tokiame atstume kulka krenta vos ne po 60-70 cm kas šimtą metrų... ant 500 m būtų į žemę sulindusi... Vienintelis atvejis, kad bėgo elnio patinas, atstumas neaišku koks, ale 300-400 m, koks veikėjas nusprendė, aj, pabandysiu, o gal... Pakėlė metrą virš Elnio galvos, čia koks apie 3 m., tai kulka krito, ir ant kokių 600 m pasiekė tą 1,5 m aukštį, kuriame ir pataikė į stiklą... Kaip tiek sniego, rikošeto tikimybę aš atmesčiau... Nuo rikošeto, kulka būtų išsiskleidusi, o ji per ilgį nesusiplojusi, vadinasi pataikiusi į taikinį jau nelabai turėjo energijos...
Makronas	# Atsiuntė: 26 Sausis 2026 20:31 Pasak LNK žinių, pirminiais teisėsaugos duomenimis, netoliese esančiame miške incidento metu vyko keturių medžiotojų medžioklė. Jų ginklai paimti ekspertizei siekiant nustatyti, kas paleido šūvį. Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/kriminalai/nusika ltimai/policija-aiskinasi-kas-medziokle-kedainiu-r ajone-paleido-vairuotojo-langa-sutrupinusi-suvi-17 39311
Makronas	# Atsiuntė: 26 Sausis 2026 20:54 „Tai pirmas toks atvejis Lietuvos istorijoje. Tai tikrai neeilinė situacija. Jei paaiškės, kad tai įvyko dėl medžiotojo kaltės, galiu pasakyti, kad mūsų bendruomenė to tikrai netoleruos. Mūsų bendruomenė yra sunerimusi. Prašome visuomenės sulaukti atsakingų institucijų tyrimo pabaigos“, – neskubėti daryti išvadų ragina L.Daukša. Vat kaip suprasti - Jei paaiškės, kad tai įvyko dėl medžiotojo kaltės, galiu pasakyti, kad mūsų bendruomenė to tikrai netoleruos. LMŽD neišduoda, neatima, netgi neatlieka saugaus elgesio egzaminų, tai Aplinkos Aosaugos Departamento prioregatyva... Su didele pagarba L.Dukšai, bet išmetimas iš LMŽD, šiai dienai kol kas, dar kol kas, nėra nieko baisaus...
Anonimas	# Atsiuntė: 27 Sausis 2026 10:56 O jei gautum privetstiniu buciuku is saldzialupio uz nusizemgimus medziokleje, tai nebutum toks drasus, kalbant apie LMZD nereiksminguma
Anonimas	# Atsiuntė: 27 Sausis 2026 11:46 O jei gautum privetstiniu buciuku is saldzialupio uz nusizemgimus medziokleje, tai nebutum toks drasus, kalbant apie LMZD nereiksminguma Mes neturime nei gerosios medžioklės praktikos, nei etikos kodekso, kuris turėtų bent minimalią juridinę galią. Deja, įvykiai rodo, kad toks dokumentas yra būtinas. Būtent tai galėtų tapti LMŽD instrumentu, leidžiančiu žaboti tam tikrų prasižengusių asmenų elgesį.
Anonimas	# Atsiuntė: 27 Sausis 2026 14:27 tuoj ir plotų nebeturėsim...
Anonimas	# Atsiuntė: 27 Sausis 2026 14:52 Tai ir dabar neturite jus jokiu plotu, tik buraforines ribas paimtas is lempos ir nuleistas ant zemelapio. O yra kas turi ir jau kelis desimtmecius medzioja savo nuosavoja individualioje medziokles valdoje.
Gediminas Hunting forever Narys	# Atsiuntė: 27 Sausis 2026 15:52 Makronas Problema dar gilesnė. Praktikoje labai dažnai tie žmonės, kurie klubuose kelia saugumo klausimus, susiduria su stipriu pasipriešinimu. Ne todėl, kad jie neteisūs, o todėl, kad kai kuriuose klubuose reali įtaka sutelkta kelių asmenų rankose. Šie žmonės dažnai turi balsų daugumą, formaliai kontroliuoja sprendimus ir leidžia sau daugiau, nei leidžia taisyklės, tuo galimai piktnaudžiaudami. Gal galite pateikti pavyzdžių, iš savo praktikos, KURIUOSE klubuose ar būreliuose, keletas asmenų, ignoruoja bei NEIGIA tai, kas yra rašoma MT ir priverčia kitus klubo narius to (Saugaus elgesio medžioklės metu REIKALAVIMŲ!) nesilaikyti ? Kadangi mėgstate rašyti (tikiuosi ir skaityti!) daug - viską Jums PRIMINSIU (cituoju MT): V SKYRIUS MEDŽIOKLĖS EIGA <...> 24. <...> Medžioklės vadovas privalo: <...> 24.5. priminti visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus, <...> X SKYRIUS SAUGAUS ELGESIO MEDŽIOKLĖS METU REIKALAVIMAI 59. Kas treji kalendoriniai metai medžiotojų asociacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, valdymo organų sudarytos komisijos organizuoja savo narių saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą (toliau – Patikrinimas); Saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimas atliekamas testuojant raštu. Testų klausimų programa ir turinys atitinka Medžiotojų mokymų kursų ir stažuotės programos medžioklės saugumo ir pirmosios medicininės pagalbos temų turinį. Testo klausimus tvirtina aplinkos ministras. Testą sudaro 9 klausimai iš saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų ir 1 saugaus elgesio medžioklėje šaudymo situacija (schema). Testui spręsti skiriama 10 minučių. Testas yra išlaikytas, jei per nustatytą laiką teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 90 procentų testo klausimų. Neišlaikius testo, neleidžiama atlikti praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo. Praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliekamas pagal Medžioklės egzamino tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Medžioklės egzamino tvarkos ir programos ir Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programos patvirtinimo“, nuostatas. 60. Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioti reikalingus dokumentus, užtaisomas – tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine ar katilu – pradėjus medžioti. B ir C kategorijos trumpieji šaunamieji ginklai užtaisomi, kai, siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas. Jeigu medžiojant einant su užtaisytu ginklu tenka įveikti kliūtį (peršokti upelį ar kanalą, perlipti tvorą, pereiti slidų lieptą ir visais atvejais, kai kyla pavojus parkristi), prieš ją įveikiant būtina išimti šovinius iš ginklo vamzdžių. Medžioklės varant metu medžioklės plotų vienete judant iš vienos medžiojimo vietos į kitą, medžioklinis ginklas nešamas arba vežamas be šovinio lizde, jeigu šautuvas atlaužiamas – atlaužtas. Pasibaigus medžioklei, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami, medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą. 61. Prieš užtaisant medžioklinį ginklą įsitikinama, kad jo vamzdžiai neužsikimšę. 62. NETEKO GALIOS: 63. NETEKO GALIOS: 64. Medžioklinis ginklas prišaudomas šaudykloje ar kitoje tam skirtoje vietoje, įsitikinus, kad nėra pavojaus žmonėms ar gyvūnams. Jei ginklas prišaudomas medžioklės plotuose, būtina užpildyti medžioklės lapą. 65. Šaudamas medžiotojas privalo įsitikinti, kad šūvis nepavojingas kitiems asmenims, naminiams gyvuliams, nemedžiojamiems laukiniams gyvūnams, nepadarys žalos pastatams ar kitiems žmogaus ūkinės veiklos objektams. 66. Įtartino (silpno ar užsitęsusio) šūvio atveju būtina patikrinti ginklo vamzdį, ar nėra likusių kamščių. 67. Parkritus su medžiokliniu ginklu, būtina tuojau pat patikrinti, ar neužsikimšo ginklo vamzdžiai. Jeigu medžioklinis ginklas buvo užtaisytas, prieš tikrinant būtina išimti šovinius. 68. Jeigu paspaudus nuleistuką medžioklinis ginklas neiššauna, jį atidaryti leidžiama ne anksčiau kaip po 10 sekundžių. 69. Draudžiama per jėgą stumti šovinį į lizdą, įstrigusį šovinį būtina atsargiai išimti. Kai šovinio išimti nepavyksta, įspėjus aplinkinius, šaunama į viršų. 70. Medžioti iš bokštelių leidžiama tik tada, kai jų kopėčios, grindys, sėdynės ir kitos dalys yra tvirtos. Šaudant iš bokštelio turi būti gerai matomas šaudymo sektorius ir taikinys. Medžiotojas privalo žinoti, kur ir kokiu atstumu išdėstyti kiti bokšteliai, įvertinti, ar paleistas šūvis nebus pavojingas. Prieš išlipant iš bokštelio, būtina išimti šovinius iš ginklo vamzdžių ir užmegzti kontaktą su medžiotojais, esančiais gretimuose bokšteliuose. 71. Kai medžiojama varant ir kitais medžioklės būdais, kai medžioja daugiau negu vienas medžiotojas: 71.1. kiekvienas medžiotojas turi atsistoti į medžioklės vadovo jam nurodytą vietą medžiotojų linijoje. Pasitraukti iš vietos leidžiama iki 5 metrų į kairę ar į dešinę tik išilgai medžiotojų linijos; 71.2. draudžiama pasitraukti iš medžioklės vadovo nurodytos vietos, kol nepasibaigė varymas. Varymo pabaigos ženklus prieš medžioklę arba prieš kiekvieną varymą privalo nustatyti ir visiems medžioklės dalyviams paskelbti medžioklės vadovas; 71.3. leidžiama šauti į medžiojamąjį gyvūną, pasirodžiusį iki varymo pradžios. Šaunama tik įsitikinus, kad visi greta esantys medžiotojai yra savo šaudymo vietose, o nueinantys medžiotojai – gerai matomi ir yra saugūs. Draudžiama į medžiojamuosius gyvūnus šaudyti pasibaigus varymui, išskyrus atvejį, kai pribaigiamas rastas sužeistas gyvūnas; 71.4. laukti pasirodančių medžiojamųjų gyvūnų medžiotojų linijoje leidžiama stovint arba sėdint, o šaudyti – tik stovint, išskyrus atvejį, kai šaunama iš medžioklės bokštelio, kurio kraštai, skirti ginklui atremti, yra ne žemiau nuo žemės paviršiaus kaip žmogaus ūgis; 71.5. kai medžiojama grandine, medžiotojai privalo gerai matyti greta esančius medžiotojus ir išlaikyti grandinę kuo tiesesnę, o šauti leidžiama ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu grandinės atžvilgiu; 71.6. pagrindinėje medžiotojų linijoje stovintis medžiotojas turi teisę šauti ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo jos (Medžioklės taisyklių 6 priedas). Jeigu medžiotojai statomi medžiotojų linijos flanguose, pirmasis medžiotojas linijoje ir pirmasis flange turi stovėti ne arčiau kaip 50 metrų nuo pagrindinės ir flanginės linijų susikirtimo vietos, o pagrindinės linijos galuose stovintys medžiotojai gali šaudyti tik tiesiai prieš save (lygiagrečiai su flangine linija, jeigu kampas tarp pagrindinės linijos ir flango nėra status) ir į priešingą pusę nuo gretimo flango, taip pat už medžiotojų linijos, laikydamiesi 30 laipsnių kampo taisyklės. Pirmas medžiotojas, stovintis dešiniajame flange, gali šaudyti tik lygiagrečiai su pagrindine linija ir į dešinę nuo jos, o pirmas stovintis kairiajame flange – tik lygiagrečiai su pagrindine linija ir į kairę nuo jos. Abiejuose flanguose stovintys medžiotojai gali šaudyti ir už flangų linijos. Jeigu flangų linijoje stovi daugiau kaip vienas medžiotojas, jie gali šaudyti tik laikydamiesi 30 laipsnių kampo taisyklės (Medžioklės taisyklių 7 priedas); 71.7. šauti į varovų pusėje esantį žvėrį ar paukštį leidžiama tik įsitikinus, kad šūvis bus nepavojingas varovams. Kiekvienu atveju į varovų pusę leidžiama šauti tik taip, kad kulka ar šratai įsmigtų į žemę gerai matomoje vietoje ir nekeltų pavojaus varovams; 71.8. ieškoti sužeisto medžiojamojo gyvūno leidžiama tik gavus medžioklės vadovo leidimą ir pranešus apie tai kitiems medžiotojams. Sužeisto medžiojamojo gyvūno ieškantys medžiotojai privalo žinoti, kur yra kiti medžioklėje dalyvaujantys asmenys, o prieš šūviu pribaigiant sužeistą gyvūną, būtina įsitikinti, kad prie šio gyvūno nesiartina kiti asmenys; 71.9. draudžiama varantiems medžiojamuosius gyvūnus medžiotojams neštis užtaisytus ginklus ir šaudyti į žvėris ir paukščius; 71.10. prie vingiuotų kelių ar miške be kvartalinių linijų medžioklės vadovas privalo sustatyti medžiotojus kuo tiesesne linija, kad greta stovintieji matytų arba žinotų, kur stovi kiti medžiotojai, o statomiems į šaudymo vietas medžiotojams būtina nurodyti galimas šaudymo kryptis. Medžiotojas turi užtikrinti, kad jo šūvis nepavojingas kitiems; 71.11. varovai privalo griežtai vykdyti medžioklės vadovo ir varovų vadovo nurodymus; 71.12. artėjant prie vietos, kur yra tykojantis medžiotojas, arba įtariant, kad jis gali ten būti, privalu įvairiais įmanomais būdais signalizuoti apie savo artėjimą; 71.13. medžiojant varant, grandine ar katilu ir sėlinant medžiotojai privalo dėvėti ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos viršutinius drabužius arba galvos apdangalus ar liemenes, varovai – liemenes. Medžioklėje varant dalyvaujantis šuo apvelkamas ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemene arba jam uždedamas ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos antkaklis, arba šuo pažymimas kitu ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos elementu; 72. Draudžiama: 72.1. NETEKO GALIOS: 72.2. naudoti lygiavamzdžių medžioklinių ginklų apvaliąsias kulkas ir didesnius kaip 9 milimetrų skersmens šratus, kai medžiojama varant arba sėlinant; 72.3. neįsitikinus, kad medžioklinis ginklas neužtaisytas perduoti jį kitam medžiotojui ar jį imti iš kito medžiotojo, sunarstyto medžioklinio ginklo vamzdžius atgręžti į žmogų ar gyvūną (laukiant medžiojamųjų gyvūnų, medžioklinio ginklo vamzdžiai turi būti nukreipti į viršų arba žemyn, o medžioklės bokštelyje – tik į viršų); 72.4. NETEKO GALIOS: 72.5. remtis medžiokliniu ginklu einant per kliūtis, dėti rankas ant medžioklinio ginklo vamzdžio angos, ieškant laimikio, medžioklinio ginklo vamzdž ------------------------------------------------ Feci quod potui, faciant meliora potentes...
Gediminas Hunting forever Narys	# Atsiuntė: 27 Sausis 2026 16:01 - Redagavo: Gediminas Makronas Tęsinys... io angos, ieškant laimikio, medžioklinio ginklo vamzdžiu ar buože sklaidyti šakas, krūmokšnius ar žolę; 72.6. smogti medžioklinio ginklo buože ar vamzdžiais pribaigiant sužeistą žvėrį ar paukštį, traukti juos medžiokliniu ginklu iš vandens; 72.7. taikytis medžiotojų link išilgai jų stovėjimo linijos ir visais kitais atvejais į žmones, gyvulius, nemedžiojamus gyvūnus, pastatus, transporto priemones; 72.8. šaudyti, kai dėl rūko, pūgos, gausaus sniego ar lietaus, prietemos, akinančios saulės ir kitų veiksnių taikinys yra neaiškus ar nematyti, kas yra už taikinio pavojingu šūvio atstumu; 72.9. šaudyti į neatpažintą taikinį ar vietą, kurioje girdėti šlamesys; 72.10. šaudyti iš graižtvinio medžioklinio ginklo virš horizonto linijos ir kitais atvejais, kai negalima nustatyti, kur lėks kulka; 72.11. šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, išskyrus atvejį, kai jų savininkai ar valdytojai tam neprieštarauja; 72.12. šauti išsyk iš kelių vamzdžių; 72.13. grandine medžioti miške ir krūmuose, taip pat kai neįmanoma išlaikyti tiesios grandinės ir užtikrinti šūvio saugumo; 72.14. medžiojant katilu, šaudyti į katilo vidų, kai šūvis kelia grėsmę medžiotojų saugumui; 72.15. medžioti iš valties, kurioje nėra gelbėjimosi priemonių; 72.16. šaudyti iš valties joje stovint ar irkluotojo kryptimi; 72.17. šaudyti iš irklinės valties dviem medžiotojams, išskyrus atvejį, kai, išmetus iš valties du inkarus, iš jos medžioja du nusisukę vienas nuo kito medžiotojai; 72.18. šaudyti į plaukiojančius paukščius, išskyrus laukius, antis (tik medžiojant 11.3 punkte nurodytu būdu) ir nukritusius į vandenį sužeistus paukščius. Šaudamas į medžiojamąjį gyvūną, esantį vandens paviršiuje, medžiotojas turi užtikrinti, kad nuo vandens paviršiaus atšokę šratai nebus kam nors pavojingi; 72.19. šauti į vandens telkinio pakrantės pusę ar išilgai jos į paukščius, skrendančius žmogaus ūgio aukštyje; 72.20. lipti į valtį ar iš jos su užtaisytu medžiokliniu ginklu; 72.21. šaudyti šoviniais, užtaisytais didesne parako norma už nurodytąją gamintojo instrukcijoje, maišyti įvairių rūšių paraką, kamščiams naudoti degiąsias medžiagas. Dar noriu Tamstai priminti, kad taisyklės ir reikalavimai galioja ne klubams, būreliams etc, o PERSONALIAI, kiekvienam medžiotojui, tad kokie keli klubo "vierchai" gali priversti (!?) mane jų nesilaikyti, nes ir atsakomybė už šūvų yra mano, personalinė, o ne jų ... ------------------------------------------------ Feci quod potui, faciant meliora potentes...
Makronas	# Atsiuntė: 27 Sausis 2026 16:14 Gediminas Su visa pagarba Jūsų nuoseklumui ir principingam Medžioklės taisyklių laikymuisi. Su tuo iš esmės ginčo nėra – taisyklės galioja personaliai, o atsakomybė už šūvį visada yra individuali. Tai fundamentalu. Tačiau leiskite labai ramiai atkreipti dėmesį į vieną momentą. Šiai dienai realiai nėra teisinių instrumentų, leidžiančių prevenciškai – prieš įvykius – įsikišti į medžiotojų asociacijos ar klubo veiklą, net jei viduje akivaizdžiai formuojasi ydinga praktika. Reaguoti galima tik po fakto: kai jau įvyko pažeidimas, nelaimė ar incidentas. Asociacija pati savaime nėra nei kontrolės, nei drausminimo institucija su realia juridine galia. Ji negali nei atimti teisės medžioti, nei taikyti sankcijų, kurios turėtų teisinį svorį valstybės mastu. Todėl tikėtis, kad vien asociacinė struktūra savaime užtikrins saugą visose situacijose, mano supratimu, yra per optimistiška. Svarbu ir tai, kad problema nėra vien „klubų“ ar „blogų vadovų“ klausimas. Tai sisteminė sąveika tarp: – valstybės ir jos kontrolės institucijų, – trečiųjų šalių (policijos, AAD), – žemės savininkų, – medžiotojų, – ir medžioklės plotų vienetų kaip teisinės konstrukcijos. Todėl, nors taisyklės yra aiškios ir teisingos, jų buvimas dar negarantuoja, kad praktikoje visur susiformuos vienodai saugi kultūra. Ne todėl, kad medžiotojai to nenorėtų, o todėl, kad prevencinės grandies sistemoje praktiškai nėra. Tai nėra priekaištas nei konkretiems žmonėms, nei taisyklėms. Greičiau konstatavimas, kad dabartinė struktūra labiau orientuota į atsakomybę po įvykio, o ne į realų užkardymą iki jo. Mano galva, būtent čia ir slypi pagrindinė diskusijos vieta.
Makronas	# Atsiuntė: 27 Sausis 2026 16:21 Ir dar: Vokietijos modelis šioje vietoje iš esmės skiriasi tuo, kad saugaus elgesio laikymasis nėra paliekamas vien klubų ar asociacijų vidaus reikalas. Pagrindinis teisinis pagrindas yra Vokietija taikomas Federalinis medžioklės įstatymas (Bundesjagdgesetz), kurį įgyvendina žemių lygmens institucijos. Medžiotojas ten nėra „savarankiškas vienetas klube“ – jis yra tiesiogiai pavaldus valstybinei kontrolei per leidimų sistemą. Jeigu klube ar plotų vienete formuojasi bloga ar nesaugi praktika, klubo narys gali kreiptis į vietinę medžioklės priežiūros instituciją – Jagdbehörde. Ši institucija turi realius prevencinius instrumentus: gali inicijuoti patikrinimą, vertinti medžiotojo patikimumą ir, esant pagrindui, sustabdyti ar panaikinti Jagdschein, nepriklausomai nuo klubo ar asociacijos sprendimų. Svarbu ir tai, kad Vokietijoje egzistuoja gerąją praktiką ir etiką reglamentuojantys dokumentai, kurie nėra vien deklaratyvūs. Medžioklės etikos ir elgesio principai yra integruoti į: – medžiotojų mokymo programas, – egzaminų turinį, – ir vadinamąjį Zuverlässigkeit (patikimumo) vertinimą, nuo kurio tiesiogiai priklauso leidimo medžioti galiojimas. Tokios organizacijos kaip Deutscher Jagdschutz-Verband rengia etikos kodeksus ir gerosios praktikos gaires, tačiau esminis skirtumas tas, kad jų nesilaikymas gali turėti realių teisinių pasekmių, nes valstybė vertina medžiotojo elgesį kompleksiškai, o ne tik pagal vieną konkretų pažeidimą. Todėl Vokietijos modelyje sauga ir etika nėra atskirtos nuo teisės. Tai viena sistema, kurioje bloga praktika gali būti stabdoma prevenciškai, per leidimų ir patikimumo mechanizmą, o ne tik konstatuojama jau po įvykusio incidento.
Anonimas	# Atsiuntė: 27 Sausis 2026 17:40 Apie koki etikos kodeksa eina kalba, jei pas mus du trecdaliai medziojanciu normaliai saudyti nemoka...
Makronas	# Atsiuntė: 27 Sausis 2026 18:59 Jeigu svarstytume judėjimą vokiško modelio kryptimi, svarbiausias pokytis būtų ne klubų naikinimas, o aiškus teisės medžioti atskyrimas nuo asociacinės daugumos sprendimų. Kitaip tariant, teisė medžioti būtų siejama pirmiausia su konkrečiu fiziniu asmeniu, o ne su klubu kaip organizacija. Tokiu atveju medžioklės klubai išliktų kaip organizacinė ir bendruomeninė forma – žmonės galėtų jiems priklausyti, kartu medžioti, puoselėti tradicijas. Tačiau klubas nebetaptų „filtru“ tarp medžiotojo ir valstybės. Tai leistų išvengti situacijų, kai asmens elgesys realiai lieka neįvertintas dėl to, kad „klubo dauguma taip nusprendė“ arba „viduje susitarta“. Šis modelis nereikalautų iš esmės keisti Asociacijų įstatymo. Greičiau būtų tikslinga atskirai reglamentuoti medžioklės klubus kaip specialią veiklos formą, kur asociacinė veikla aiškiai atskirta nuo teisės medžioti. Teisė medžioti būtų siejama su individualiu leidimu, patikimumu ir atsakomybe, o ne su naryste. Valstybės vaidmuo čia būtų aiškesnis. Aplinkos ministerija formuotų politiką ir nustatytų kriterijus, kas laikoma saugiu ir patikimu medžiotoju. Aplinkos apsaugos departamentas taptų pagrindine institucija, galinčia prevenciškai reaguoti į blogą praktiką, vertinti individualų elgesį ir, esant pagrindui, taikyti apribojimus dar iki nelaimių. Savivaldybės liktų plotų administravimo ir koordinavimo su žemės savininkais grandyje, bet ne sprendimų dėl asmens tinkamumo lygmenyje. Tuo tarpu LMŽD ir kitos asociacijos galėtų atlikti tai, ką jos iš tikrųjų daro geriausiai – atstovauti bendruomenę, formuoti gerosios praktikos ir etikos standartus, vykdyti švietimą. Jų parengti dokumentai turėtų reikšmę ne per narystės ar „išmetimo“ mechanizmą, o per valstybės atliekamą medžiotojo patikimumo vertinimą. Esminė šio modelio nauda – atsirastų prevencinė grandis. Šiandien sistema dažniausiai reaguoja po įvykio. Vokiško tipo modelis leistų reaguoti anksčiau, negriaunant klubų, bet nuimant nuo jų naštą spręsti tai, kam jie realiai neturi juridinių instrumentų. Trumpai – ne klubai yra problema. Problema ta, kad šiandien teisė medžioti per daug susieta su asociacine forma, o per mažai – su individualia atsakomybe ir valstybės prevencine kontrole.
Anonimas	# Atsiuntė: 27 Sausis 2026 19:08 Vadinasi tam, kad medzioti medziokles vienete nereikia jokio klubo, medziokles vienetas, kaip valstybinis darinys gali likti, bet jame medzioti turetu asmenys susieti su tame vienete esancia valda, o ar jie jungsis i bemdruomenine struktura to vieneto pagrindu visiskai neasvarbu
Makronas	# Atsiuntė: 27 Sausis 2026 19:25 Jeigu kalbėtume apie prancūzišką modelį, tai jis skiriasi nuo vokiško tuo, kad akcentas dedamas ne tiek į individualų „patikimumo leidimą“, kiek į stiprią, centralizuotą ir valstybės pripažintą medžiotojų savivaldą, kuri turi realius drausminius instrumentus. Prancūzija medžioklės sistema remiasi tuo, kad visi medžiotojai privalomai priklauso departamentinėms federacijoms (Fédération Départementale des Chasseurs), kurios yra sujungtos į nacionalinę struktūrą – Fédération Nationale des Chasseurs. Tai nėra „paprasta asociacija“ – tai viešojo intereso funkcijas atliekanti organizacija, veikianti pagal įstatymą. Esminis skirtumas tas, kad Prancūzijoje federacijos turi realią juridinę galią. Jos: organizuoja privalomus mokymus ir egzaminus, kontroliuoja saugaus elgesio laikymąsi, gali taikyti drausmines priemones, ir, svarbiausia, jų sprendimai turi teisinę reikšmę, nes yra integruoti į valstybės sistemą. Jeigu medžiotojas ar klubas sistemingai nesilaiko saugumo taisyklių, klausimas sprendžiamas ne klubo viduje. Klubo narys gali kreiptis į departamentinę federaciją, kuri inicijuoja patikrinimą. Prireikus informacija perduodama prefektūrai – valstybės atstovui regione, kuris gali sustabdyti ar panaikinti teisę medžioti. Taigi egzistuoja aiški grandinė: klubas → federacija → valstybė. Jeigu Lietuva eitų prancūzišku keliu, tai reikštų ne teisės medžioti atskyrimą nuo klubų (kaip vokiškame modelyje), o medžiotojų savivaldos stiprinimą ir įteisinimą. LMŽD ar kita centrinė struktūra turėtų tapti ne tik atstovaujančia organizacija, bet ir įstatymu įgaliota institucija, galinčia vykdyti prevencinę kontrolę, taikyti sankcijas ir veikti ne vien po fakto. Tokiu atveju: Aplinkos ministerija nustatytų bendrą politiką ir rėmus, Aplinkos apsaugos departamentas liktų kontrolės ir tyrimų grandyje, o centrinė medžiotojų federacija taptų aktyviu prevenciniu filtru, o ne tik bendruomenine organizacija. Trumpai tariant, prancūziškas modelis remiasi ne individualia licencijų logika, o stipria, valstybės pripažinta medžiotojų savivalda. Tai veikia tik tada, kai federacija turi realią galią ir atsakomybę, o ne vien moralinį autoritetą.
Makronas	# Atsiuntė: 27 Sausis 2026 19:27 Jeigu žiūrėtume lenkiško modelio link, jis iš esmės reiškia stipriai centralizuotą, įstatymu įtvirtintą medžiotojų savivaldą, kur reali galia sutelkta vienoje organizacijoje. Lenkija čia turi labai aiškų pavyzdį – Polski Związek Łowiecki (PZŁ). Lenkijoje PZŁ nėra paprasta asociacija. Tai įstatymu apibrėžta, privaloma narystės organizacija, be kurios neįmanoma teisėtai medžioti. Teisė medžioti praktiškai eina per narystę PZŁ, o klubai (rateliai) veikia šios struktūros viduje ir jai yra pavaldūs. Svarbiausia – drausmė ir prevencija. Jei klube ar tarp medžiotojų formuojasi bloga ar nesaugi praktika, klausimas nėra sprendžiamas vien klubo viduje. Bet kuris narys gali kreiptis į PZŁ drausmines institucijas. PZŁ turi: drausmės teismus, aiškią nuobaudų sistemą (įspėjimai, laikini apribojimai, pašalinimas), realią galimybę sustabdyti ar faktiškai panaikinti teisę medžioti, nes be narystės medžioti negalima. Valstybė čia veikia labiau per delegavimą, o ne per kasdienę kontrolę. Aplinkos apsaugos funkcijos ir teisėsauga įsijungia rimtų pažeidimų atveju, bet kasdienė tvarka, etika ir sauga daugiausia palaikoma per PZŁ hierarchiją. Jeigu Lietuva eitų šiuo keliu, tai reikštų ne tiek keisti klubų statusą, kiek sukurti vieną privalomą, įstatymu įgaliotą medžiotojų organizaciją, turinčią drausminę, prevencinę ir sankcionavimo galią. LMŽD tokiu atveju turėtų būti ne paprasta asociacija, o viešosios teisės subjektas, kurio sprendimai turėtų tiesiogines teisines pasekmes. Trumpai tariant, lenkiškas modelis remiasi principu: 👉 viena organizacija – viena sistema – viena drausmė. Tai suteikia aiškius instrumentus prevencijai, bet kartu reiškia didelę centralizaciją ir mažesnį klubų savarankiškumą. Tai visiškai kitoks kelias nei vokiškas individualios atsakomybės modelis ar prancūziška federacinė savivalda – jis veikia tik tada, kai bendruomenė sutinka su stipria „viršutine“ struktūra.
Makronas	# Atsiuntė: 27 Sausis 2026 19:29 Jeigu svarstytume švediško modelio kryptį, tai jo esmė būtų ne klubų ar asociacijų vaidmens stiprinimas, o aiškus akcentas į individualią atsakomybę, kompetenciją ir valstybės kontrolę per leidimų sistemą. Šiame modelyje medžioklė laikoma asmenine teise, kuri tiesiogiai susieta su žmogaus patikimumu, o ne su jo naryste organizacijoje. Švedijoje teisė medžioti grindžiama privalomu valstybiniu medžioklės egzaminu (jägarexamen) ir galiojančia ginklo licencija. Abu šie elementai yra ne formalumas, o realus filtras: netinkamas elgesys, saugumo taisyklių pažeidimai ar neatsakinga praktika gali lemti ne tik sankcijas medžioklėje, bet ir ginklo licencijos peržiūrą ar sustabdymą. Kitaip tariant, sauga yra tiesiogiai susieta su teise turėti ir naudoti ginklą. Svarbu tai, kad problemos sprendžiamos ne klubo viduje. Jei kyla klausimų dėl medžiotojo elgesio, įsijungia policija ir valstybinės institucijos, kurios vertina asmens patikimumą. Klubai ar asociacijos šioje vietoje netampa drausminėmis instancijomis. Jos neturi spręsti, kas gali ar negali medžioti – tai laikoma valstybės funkcija. Medžiotojų organizacijos Švedijoje atlieka kitą, bet ne mažiau svarbų vaidmenį: jos rengia gerosios praktikos gaires, vykdo mokymus, konsultuoja, padeda kelti kultūrą ir kompetenciją. Tačiau šios gairės neturi savarankiškos juridinės galios – jos veikia per švietimą ir per valstybės taikomą patikimumo vertinimą. Jeigu Lietuva eitų švedišku keliu, tai reikštų mažiau vidinių konfliktų klubuose ir mažiau „daugumos sprendimų“ klausimų, bet kartu – didesnį reikalavimą valstybei. Reikėtų stipresnio egzaminavimo, periodinio kompetencijų tikrinimo ir aiškaus ryšio tarp medžioklės saugos ir ginklų licencijų. Tokiu atveju prevencija vyktų ne per asociacijas, o per asmeninę atsakomybę ir valstybės sprendimus. Trumpai tariant, švediškas modelis remiasi paprasta logika: teisė medžioti nėra kolektyvinė – ji yra individuali, o jos išsaugojimas priklauso nuo to, kaip atsakingai žmogus elgiasi su ginklu.
Makronas	# Atsiuntė: 27 Sausis 2026 19:37 Anonimas Vadinasi tam, kad medzioti medziokles vienete nereikia jokio klubo, medziokles vienetas, kaip valstybinis darinys gali likti, bet jame medzioti turetu asmenys susieti su tame vienete esancia valda, o ar jie jungsis i bemdruomenine struktura to vieneto pagrindu visiskai neasvarbu Jeigu bandytume blaiviai atsakyti, kokiu keliu Lietuva turėtų eiti, realiausias sprendimas nebūtų aklai kopijuoti vienos šalies modelį. Logiškiausia būtų suformuoti hibridinį modelį, pasiimant tai, kas kitur veikia, bet pritaikant prie mūsų realijų. Lietuvai labiausiai tiktų vokiško–švediško tipo ašis, papildyta estišku aiškumu. Tai reiškia, kad teisė medžioti turėtų būti aiškiai siejama su konkrečiu asmeniu, jo patikimumu ir atsakomybe, o ne su klubo ar asociacijos daugumos sprendimais. Klubai išliktų kaip bendruomenės ir organizacinė forma, bet jie nebetaptų nei „skydu“, nei vieninteliu filtru tarp medžiotojo ir valstybės. Pagrindinis pokytis – prevencija prieš įvykius, o ne vien reagavimas po nelaimės. Šiandien sistema iš esmės pradeda veikti tada, kai jau kažkas atsitiko. Jei judame pirmyn, valstybė turi turėti teisinių instrumentų įsikišti anksčiau, kai matoma pasikartojanti bloga ar nesaugi praktika. Nuo ko pradėti praktiškai? Pirmas žingsnis – įteisinti aiškią „medžiotojo patikimumo“ sąvoką, kuri būtų vertinama valstybės lygmeniu. Pakartotiniai ar grubūs saugaus elgesio pažeidimai turėtų leisti taikyti prevencines priemones: laikinius apribojimus, papildomus mokymus, dalyvavimo tam tikrose medžioklėse ribojimą. Tai turi būti daroma iki nelaimės, o ne po jos. Antras žingsnis – tiesiogiai susieti medžioklės saugą su ginklo leidimu, kaip tai daroma Švedijoje. Jei asmuo elgiasi nesaugiai medžioklėje, tai turi pasekmių ne tik medžioklės kontekste, bet ir vertinant jo teisę laikyti ir naudoti ginklą. Tai labai stiprus ir veikiantis svertas. Trečias žingsnis – aiškiai apibrėžti klubų atsakomybę, bet jos neperkrauti. Klubas turi atsakyti už tvarką plotuose, organizavimą, santykius su žemės savininkais. Tačiau jis neturi spręsti, kas „vertas“ ar „nevertas“ medžioti – tai valstybės funkcija. Čia verta pasiimti estišką modelį, kur klubas atsakingas, bet ne visagalis. Kalbant apie teisę, tai reikštų korekcijas Medžioklės įstatyme, kad atsirastų prevencinės priemonės ir individualaus patikimumo mechanizmas, Medžioklės taisyklėse, kad saugos reikalavimai būtų ne tik deklaratyvūs, bet ir valdomi, ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, kad nesaugus elgesys medžioklėje aiškiai turėtų pasekmes leidimams. Instituciškai viskas gana aišku. Aplinkos ministerija formuoja politiką ir teisės aktus. Aplinkos apsaugos departamentas tampa realiu prevencijos vykdytoju, o ne tik pažeidimų fiksuotoju. Policija lieka ginklų leidimų ir patikimumo grandyje. Savivaldybės – teritorijų ir vietos interesų derinime. LMŽD ir kitos asociacijos koncentruojasi į mokymus, etiką ir gerąją praktiką, bet nevaidina pseudo-drausmės institucijų. Apibendrinant – Lietuvai nereikia nei „vienos superorganizacijos“, nei klubų griovimo. Reikia atsieti teisę medžioti nuo asociacinės daugumos, sustiprinti valstybinę prevenciją ir aiškiai pasakyti: medžioklė yra kolektyvinė veikla, bet atsakomybė už saugą visada yra individuali, o valstybė turi įrankius tai užtikrinti dar prieš nelaimes, o ne po jų.
Anonimas	# Atsiuntė: 28 Sausis 2026 00:26 Estijos modelio medziokles klubai nuo pirmos nepriklausomybes dienos buvo formuojami privacios nuosavybes pagrindu, del to siandieninis leidimas savininkams medzioti smulkia fauna savo zemeje jiems yra visiskai neskausmingas ir naturalus, nes pas juos klubuose praktiskai nera zmoniu neturinciu valdos medziokles ploto vienete.
Anonimas	# Atsiuntė: 28 Sausis 2026 00:33 Visa zemes, sodybu, ukininku ar kitu savinku trintis su medziotojais yra del to, kad ne tie zmones medzioja, ne toje vietoje, o kur medzioja asmenys kuriems priklauso medzioti toje teritorijoje - jokios trinties nera.
Gediminas Hunting forever Narys	# Atsiuntė: 28 Sausis 2026 00:46 Makronas Dėkingas Jums už pastangas ir vertingus pasakojimus . Skaičiau, skaičiau, skaičiau... ir pavargau... , todėl, trumpai susiformavau sau Jūsų milžiniškų pastangų ciklo išvadą: Visiems medžiotojams ir/ar bent klubams, Jūsų požiūriu, reikalingi, atsakingi ir Valstybės paskirti, jų saugaus elgesio ir etikos prižiūrėtojai. Bent po vieną, pastovų, AAD inspektorių ir/ar Valstybės kontrolierių klubui, o geriausiai - kiekvienam medžiotojui. Ar teisingai supratau ? ------------------------------------------------ Feci quod potui, faciant meliora potentes...
Anonimas	# Atsiuntė: 28 Sausis 2026 01:31 pirma reiktų paklausti ar jis LR pasą jau turi
T__ Hunting forever Narys	# Atsiuntė: 28 Sausis 2026 07:48 00:33 Nešnekėk apie visų trintį su visais. Pasitaiko tik pavienių savininkų trinčių su visais. Dauguma savininkų - normalūs žmonės.
Makronas	# Atsiuntė: 28 Sausis 2026 09:22 Gediminas Gediminai, ačiū už kantrybę ir už atvirą klausimą. Pabandysiu atsakyti tiesiai, trumpiau ir tik apie esmę. Ne, Jūs supratote ne taip. Mano mintis tikrai nėra apie pastovius AAD inspektorius klubuose ar „valstybės prižiūrėtoją“ prie kiekvieno medžiotojo. Tai būtų ir perteklinė kontrolė, ir praktiškai neįmanoma. Kalba eina apie visai kitą dalyką. Šiandien sistema veikia beveik vien po fakto – kai jau įvyko pažeidimas ar nelaimė. Mano siūlomas požiūris reiškia, kad valstybė turėtų turėti ribotą, aiškiai apibrėžtą galimybę įsikišti prevenciškai, tik tada, kai matoma pasikartojanti bloga praktika, kurios pats klubas nebesusitvarko arba nenori spręsti. Tai būtų ne nuolatinė priežiūra, o „avarinis mechanizmas“. Ne inspektorius, sėdintis klube, o galimybė faktų pagrindu kreiptis į valstybės instituciją, kuri galėtų įvertinti situaciją ir, jei reikia, pareikalauti susitvarkyti procedūras, taikyti laikinas priemones ar nukreipti į papildomus mokymus – dar iki nelaimių. Svarbiausia – atsakomybė ir toliau lieka asmeninė. Klubas netampa „atsakingu už šūvį“, o medžiotojas netampa „globojamu“. Tiesiog atsiranda aiškus kelias spręsti sistemines problemas, kai vien klubo vidaus demokratija realiai nebeveikia. Kad būtų visiškai aišku ir praktine prasme: – Teisinis pagrindas būtų Medžioklės įstatymas ir jo pagrindu patvirtintos Medžioklės taisyklės, kuriose galėtų atsirasti prevencinės priemonės ir minimalūs reikalavimai plotų naudotojams; – Aplinkos apsaugos departamentas reaguotų į tokius atvejus kaip kompetentinga institucija, prižiūrinti medžioklės taisyklių laikymąsi plotuose; – Policija įsijungtų tik tada, kai klausimas paliestų asmens patikimumą ar ginklo leidimus pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą; – Aplinkos ministerija nustatytų bendrą politiką ir teisines ribas, bet nevykdytų kasdienės kontrolės. Trumpai tariant, tai būtų ne nauja kontrolės sistema, o aiškiai apibrėžtas prevencinis kelias, veikiantis per jau esamas institucijas ir galiojusius įstatymus, tik šiek tiek papildytus ten, kur šiandien realiai yra spraga.