Spaudoje-naujienos-straipsniai - www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po...


- Registracija - Forumai - Atsakė - Statistika - Paieška - Nariai

Pokalbiai prieš ir po medžioklės...

-- Naujienos Straipsniai -- Foto galerija -- Pokalbiai -- Orų prognozė --

Medžioklės taisyklės (naujausia redakcija)

www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po... / Indianapolis / Spaudoje-naujienos-straipsniai

<< 1 ... 621 . 622 . 623 . 624 . 625 . 626 . 627 . 628 . 629 . 630 .

Autorius	Žinutė
Anonimas	# Atsiuntė: 14 Gegužė 2026 23:20 Gerbiamas Haris Šauna, Jūs labai daug prirašote DI reikalų, ir tame tiesos yra, tikrai ne tik plotų dydis lemia, tikrai nesąžiningas žmogus bet kurioje formoje ras kaip kažką "prasukti", bet taip pat ir DI sako, kad privati nuosavybė išspręs kai kurias problemas, kaip ir mažesni plotai. Ir tai tikrai būtų, nes žmogų nuo nepamatuotos rizikos stabdo bausmės neišvengiamumas ir tai, ką tu gali prarasti. Dabartinis medžioklės reguliavimas yra pagrįstas bendruomeniškumu, kas iš principo yra ok ir gražu, bet čia ir prasideda bėdos. Ploto ir būrelio "neriša" niekas. T.y. būreliui nepriklauso žemė, nepriklauso miškas, net žvėrys nepriklauso. Būrelio ir būrelio nario taip pat "neriša" niekas. Tu negali nusipirkti būrelio akcijų, negali parduoti, jei ką sumokėjai, tavo vaikai to nepaveldės. Įstojimas iš vienos pusės sunkus, iš kitos LABAI lengvas. Susimoki 3, 5, 10 ar kiek tūkstančių ir tu narys. Tai yra labai lengva lyginant su verslo sukūrimu, žemės ar miško nupirkimu ir pan. Taigi medžiotojas tapęs būrelio nariu labai lengvai neturi ką prarasti, skirtingai nei privačia nuosavybe paremtos medžioklės sistemoje. Pirmu atveju miškai, žemė tau (būreliui) tiesiog duota, nereikėjo jos pirkti, nuomotis ar pan. Ir žmonės to nevertina, niekas nevertina to, kas ateina lengvai. Antru atveju vertins ir bijos prarasti, nes medžios tikrai savuose plotuose, kurie arba jam priklauso, arba įdėjo daug darbo, kad išsinuomoti. Sutikite, tikrai labiau bijotumėte daryti pažeidimą nuosavoje žemėje, nei ne savoje, nes labiau bijosi prarasti teisę medžioti nuosavoje žemėje. P.S. aš manau, kad dabartinė "socialinė" sistema turi privalumų, bet praktika rodo, kad privati nuosavybė daug geriau valdoma.
Haris Šauna	# Atsiuntė: 14 Gegužė 2026 23:36 Gerbiamas Anonime, čia jau argumentacija daug stipresnė ir, mano nuomone, pagaliau pereiname nuo emocijų prie tikros sistemos analizės. Su dalimi jūsų minčių tikrai galima sutikti. Taip, privati nuosavybė dažnai sukuria stipresnį atsakomybės jausmą, nes žmogus labiau vertina tai, į ką investavo savo laiką, pinigus ar darbą. Ir taip, kai rizikuoji prarasti nuosavą žemę, ilgalaikę nuomą ar investicijas, natūraliai atsiranda didesnė savikontrolė. Čia logikos tikrai yra. Bet matau ir kelis svarbius supaprastinimus. Pirma – idealizuojama privati sistema. Iš esmės daroma prielaida: 👉 „jei atsiras privati nuosavybė – atsiras ir atsakomybė“. Tačiau realybėje privati nuosavybė negarantuoja: – sąžiningumo, – skaidrumo, – teisėtumo, – ar gero valdymo. Nes privatus savininkas taip pat gali: 👉 piktnaudžiauti, 👉 apeidinėti taisykles, 👉 slėpti informaciją, 👉 naudoti įtaką savo naudai. Todėl čia atsiranda klasikinė „sidabrinės kulkos“ klaida – kai viena priemonė pateikiama kaip beveik universalus sprendimas sudėtingai problemai. Antra – pernelyg siauras žmogaus motyvacijos modelis. Jūs praktiškai viską aiškinate per: 👉 „bijos prarasti“. Bet žmones riboja ne tik nuosavybė. Labai stipriai veikia ir: – kontrolės neišvengiamumas, – aiškios procedūros, – reputacija, – bendruomenės kultūra, – reali atsakomybė. Yra žmonių, kurie daro pažeidimus net rizikuodami milijoniniu verslu. Todėl vien „turės ką prarasti“ nėra pakankamas saugiklis. Trečia – kiek romantizuojama privačios sistemos tvarka. Istoriškai ir praktiškai matome, kad būtent ten, kur atsiranda didelė privati koncentracija, gana dažnai atsiranda: 👉 uždarumas, 👉 elitizmas, 👉 galios monopoliai, 👉 „savų“ sistema. Tai nebūtinai blogiau už dabartinį modelį, bet tikrai nėra automatinis vaistas nuo problemų. Ketvirta – labai svarbi jūsų mintis apie „ryšį“ tarp žmogaus ir sistemos. Čia, mano nuomone, pataikote labai tiksliai: 👉 dabartinėje sistemoje daug žmonių jaučiasi tik „naudotojai“, o ne realūs šeimininkai. Ir čia tikrai yra problema. Bet tada klausimas tampa platesnis: 👉 ar reikia viską privatizuoti, 👉 ar stiprinti atsakomybę, skaidrumą ir narių teises dabartinėje sistemoje? Nes tai nėra vienintelis kelias. Trumpai: ✔ taip, privati nuosavybė kai kurias problemas tikrai sumažintų, ✔ taip, mažesni plotai ir aiškesnė atsakomybė gali pagerinti kontrolę, ❌ bet klaida būtų manyti, kad vien nuosavybės forma automatiškai išspręs žmogaus godumo, valdžios koncentracijos ar neskaidrumo problemas. Nes galų gale bet kuri sistema laikosi ne tik ant turto, o ant: 👉 kontrolės, 👉 taisyklių, 👉 skaidrumo, 👉 ir žmonių kultūros.
Anonimas	# Atsiuntė: 15 Gegužė 2026 07:36 Gerbiamas Haris Šauna, Jūsų DI, kad ir protingas, bet jis negali taip įsigilinti į sistemą dabar egzistuojančią. DI: "būtent ten, kur atsiranda didelė privati koncentracija, gana dažnai atsiranda: Uždarumas, Elitizmas, Galio monopoliai, "Savų" sistema" Tai jis būtent ir kalbą apie dabar egzistuojančios sistemos bėdas. Būreliai/klubai yra labai uždari, dažniausiai valdomi vienos "chebros", kur tikrai nepapulsi jei neesi savas. Ir tai nieko savaime nebūtų blogo, jei jie nesinaudotų už dyką svetimu turtu (žemė, miškas), kuris jiems buvo duotas tiesiog, be nieko. Ir tie gavę viską už dyką sprendžia - šitą priimsim, šito nepriimsim. Kokią jie teisę turi? O privačios nuosavybės pagrindu paremtoje sistemoje savininkas/nuomininkas pilną teisę gali spręsti ką priimti ko ne. Ir kaip minėjau, aš neesu už kažkurią sistemą, bet fakatas tas, kad dabartinė sistema ilgai nefunkcionuos, vistiek prieisime prie civilozuotos, Vakarų europos sistemos, grindžiamos privačia nuosavybe, nes šitos sistemos galios vis mažėja (savininkas gali uždrausti medžioti, VMU nebeleidžia šėryklų/jaukyklų jaunuolynuose ir pan.), o taip pat ji ir neatliepia savo socialinės prigimties t.y., kad medžioklė būtų prieinama visiems. Ji yra labai sunkiai prieinama, naujam medžiotojui, jei nepriklausai "savų" ratui t.y. ji realiai tampa paremta nuosavybės (kam priklauso klubas/būrelis) sitema, nebūdama nuosavybės sistema, tik sprendžia ne tikrojo turto sąvininkai, o kažkokie pseudo savininkai. Nieko nėra keisčiau, kaip sako "mums priklauso plotai". Niekas ten nepriklauso, žemė - žemės savininkų, miškas - miško savininkų, gyvūnai - valstybės. Valstybė tik deleguoja tam tikrame plote atlikti savo nuosavybės - gyvūnų, kontrolę tam tikroje teritorijoje.
Haris Šauna	# Atsiuntė: 15 Gegužė 2026 09:53 Gerbiamas Anonime, čia, mano nuomone, jau priėjome labai svarbų diskusijos tašką, nes jūs palietėte pagrindinį dabartinės sistemos paradoksą: 👉 faktiniai „šeimininkai“ dažnai nėra tikrieji turto savininkai. Ir būtent čia jūsų argumentas turi daug logikos. Kai klubas ar būrelis dešimtmečiais faktiškai kontroliuoja teritoriją, į kurią: – pats neinvestavo nuosavybės prasme, – kurios nenusipirko, – kurios nepaveldėjo, – bet realiai sprendžia, kas ten medžios, natūraliai atsiranda „pseudo nuosavybės“ jausmas. Ir čia jūs labai taikliai pastebite problemą: 👉 sistema formaliai socialinė, 👉 bet praktiškai dažnai veikia kaip uždara privatizuota struktūra „savų rate“. Čia, mano nuomone, viena stipriausių jūsų minčių visoje diskusijoje. Bet matau ir kelias logines rizikas. Pirma – pernelyg tiesinis istorinis modelis. Jūs praktiškai darote prielaidą: 👉 „Vakarų Europa = privati sistema = civilizuota sistema“. Tačiau Vakarų Europoje modelių yra labai įvairių. Pvz.: – Vokietijoje labai stiprus žemės savininkų vaidmuo, – Prancūzijoje daug kolektyvinio reguliavimo, – Skandinavijoje stiprios asociacinės tradicijos, – Italijoje regioniniai mišrūs modeliai. Todėl „civilizuotumas“ kyla ne vien iš privatizacijos, o iš: 👉 aiškių taisyklių, 👉 atsakomybės, 👉 skaidraus administravimo, 👉 ir realios kontrolės. Antra – šiek tiek idealizuojama savininko logika. Taip, savininkas dažniausiai labiau vertina savo turtą. Bet istorija pilna atvejų, kai: 👉 būtent savininkai maksimaliai eksploatuoja resursą trumpalaikei naudai. Todėl nuosavybė pati savaime negarantuoja ilgalaikio atsakingumo. Trečia – labai svarbi jūsų mintis apie „savų ratą“. Čia, mano nuomone, jūs pataikote beveik idealiai: 👉 dabartinė sistema kai kuriose vietose jau seniai nebe socialinė, o pusiau uždara. Ir čia atsiranda didžiausias paradoksas: 👉 formaliai klubas priklauso visiems nariams, 👉 praktiškai jį dažnai kontroliuoja siauras branduolys. Būtent todėl žmonėms ir atsiranda jausmas, kad: – „plotai kažkam priklauso“, – nors teisiškai jie nepriklauso. Ir čia jau ne vien nuosavybės, o valdžios legitimumo klausimas. Ketvirta – loginė klaida būtų manyti, kad egzistuoja tik du keliai: 👉 arba dabartinis „kolchozinis“ modelis, 👉 arba visiška privatizacija. Realybėje galimų modelių yra daug daugiau: – mišrūs, – regioniniai, – su stipresnėmis savininkų teisėmis, – su aiškesne narių apsauga, – su skaidresne klubų kontrole, – su ribotomis kadencijomis, – su privalomu finansiniu atskaitingumu. Ir, mano nuomone, būtent ten viskas ir judės. Nes jūs teisus dėl vieno labai svarbaus dalyko: 👉 dabartinė sistema ilgainiui sunkiai išlaikys legitimumą, jei: – nauji žmonės jausis neįleidžiami, – sprendimai bus neaiškūs, – o „savų rato“ principas liks stipresnis už taisykles. Ir čia problema jau ne vien medžioklėje. Čia klausimas apie: 👉 nuosavybės santykį, 👉 bendruomenės santykį, 👉 ir valdžios atsakomybę apskritai.
Anonimas	# Atsiuntė: 15 Gegužė 2026 10:46 Cia nera ka diskutuoti ir arkliui aisku, kad sistema paremta privacia nuosavybe yra vienintele teisinga sistema, nes taip medzioja visas civilizuotas pasaulis. Zeme kuri nera nuosavybeje - public landas yra vienintele vieta kur valstybe pati organizuoja kaip bus tvarkomasi, o kur privati valda valstybe tik nustato medziokles taisykles kuriomis reikia vadovautis, bet nera jokio klausimo kas toje vietoje turi teise medzioti, visiems ir taip aišku, kad savininkas.
Anonimas	# Atsiuntė: 15 Gegužė 2026 10:58 O po to jau savininkai gali jungtis i kokias nori organizavijas ar asociacijas, medzioti kolektyviai per kelias nuosavas valdas ar pavieniui, doroti zveris visu ar asmeninese lupyklose, tai jau tik detales ir niuansa, nieko bendro su prigimtine medziokles teise savo nuosavoje valdoje.
Haris Šauna	# Atsiuntė: 15 Gegužė 2026 11:10 Gerbiamas Anonime, čia, mano nuomone, atsiranda kelios svarbios loginės klaidos. Pirma – absoliutinimas. Teiginys: 👉 „vienintelė teisinga sistema“ jau savaime yra labai stiprus filosofinis, o ne objektyvus teiginys. Istorijoje beveik nėra sistemų, kurios visur veiktų idealiai vien todėl, kad paremtos privačia nuosavybe. Net tarp Vakarų valstybių matome labai skirtingus modelius: – JAV daug privataus pagrindo, – Skandinavijoje stiprus kolektyvinis reguliavimas, – Vokietijoje mišri sistema, – Prancūzijoje labai didelis valstybės ir federacijų vaidmuo. Todėl „civilizuotas pasaulis = viena sistema“ yra pernelyg supaprastintas modelis. Antra – natūralistinis argumentas. Jūs praktiškai sakote: 👉 „savininkas = natūraliai turi teisę medžioti“. Bet Europoje medžioklės teisė istoriškai beveik niekada nebuvo absoliuti nuosavybės teisės dalis. Daugelyje šalių ji visada buvo ribojama: – valstybės, – bendruomenės, – aplinkosaugos, – viešojo intereso. Nes laukiniai gyvūnai nėra klasikinė privati nuosavybė kaip tvora ar traktorius. Trečia – klaidinga priešprieša. Jūs pateikiate taip, lyg egzistuotų tik: 👉 arba visiška privati sistema, 👉 arba „kolchozas“. Bet realybėje tarp jų yra daugybė tarpinių modelių: – mišrūs, – kooperaciniai, – regioniniai, – asociaciniai su stipria savininkų įtaka, – valstybės reguliuojami su privačiu vykdymu. Ir daug Vakarų Europos sistemų būtent tokios. Ketvirta – pernelyg siauras teisės suvokimas. Kai sakote: 👉 „visiems aišku, kad medžioja savininkas“, atrodo paprasta teoriškai, bet praktiškai atsiranda daug klausimų: – o jei žemės sklypas 5 ha? – o jei žvėris migruoja per 20 valdų? – o jei savininkas nenori reguliuoti populiacijos? – o jei daroma žala kaimynams? – o jei teritorijos visiškai fragmentuotos? Todėl daugelyje šalių ir atsiranda kolektyviniai vienetai, minimalūs plotai, koordinavimas ir valstybės vaidmuo. Ir čia, mano nuomone, svarbiausia: ✔ jūs labai teisingai identifikuojate dabartinės sistemos legitimumo krizę, ✔ teisingai matote „savų rato“ problemą, ✔ teisingai keliate klausimą apie ryšį tarp atsakomybės ir nuosavybės, bet klaida atsiranda tada, kai iš to padaroma išvada: 👉 „vadinasi egzistuoja tik vienas teisingas modelis“. Nes realybėje stabilios sistemos dažniausiai būna ne tos, kurios remiasi vienu principu, o tos, kurios sugeba subalansuoti: – savininko teises, – bendruomenės interesą, – aplinkosaugą, – kontrolę, – ir skaidrumą.
Anonimas	# Atsiuntė: 15 Gegužė 2026 11:47 Nevyniok i vata! Kas yra teising, o kas neteisinga, intuityviai suvokia kiekvienas, net ir tie kurie sekimgai medzioja dabartiniuose vienetuose, paprasciausiai tas neteisingumas jiems yra labai patogus.
Haris Šauna	# Atsiuntė: 15 Gegužė 2026 13:43 Gerbiamas Anonime, čia ir yra pagrindinė problema – jūs „intuiciją“ pateikiate kaip universalų teisės ir teisingumo matą. Kas vienam atrodo „savaime teisinga“, kitam gali atrodyti visiškai priešingai. Vienam teisinga: 👉 „medžioja savininkas“, kitam: 👉 „laukinė fauna yra viešas resursas ir negali būti visiškai privatizuota“. Todėl civilizuotos sistemos ir kuriamos ne pagal intuiciją ar emociją, o pagal balansą tarp: – nuosavybės, – viešo intereso, – aplinkosaugos, – bendruomenės, – ir teisės aiškumo. Dar viena loginė klaida jūsų mintyje: 👉 jei žmogus naudojasi esama sistema, nereiškia, kad jis ją laiko idealia ar „neteisingą palaiko iš naudos“. Daugelis žmonių tiesiog prisitaiko prie realiai egzistuojančios tvarkos, net jei mato jos trūkumus. Ir čia, mano nuomone, svarbiausia: dabartinės sistemos kritika dar automatiškai neįrodo, kad egzistuoja vienas „natūraliai teisingas“ modelis. Nes vos tik pradedame gilintis į praktiką, atsiranda daug daugiau niuansų nei vien: 👉 „privatu = teisinga“ arba 👉 „kolektyvu = blogai“.
Haris Šauna	# Atsiuntė: 16 Gegužė 2026 15:57 Diskusijos esmė galiausiai išėjo ne apie „kolchozą“ ar „privatizaciją“, o apie vieną pagrindinį klausimą: 👉 kas realiai turi teisę spręsti, kas ir kaip medžioja tam tikroje teritorijoje. Anonimas labai taikliai įvardino dabartinės sistemos paradoksą: 👉 klubai dažnai faktiškai valdo plotus, kurie jiems nepriklauso, 👉 todėl atsiranda „savų rato“ sistema ir pseudo nuosavybės jausmas. Su tuo sunku nesutikti. Dabartinė sistema daug kur formaliai bendruomeninė, bet praktiškai gana uždara. Taip pat logiška mintis, kad privati nuosavybė dažnai stiprina atsakomybę: 👉 kai žmogus investuoja savo pinigus ir rizikuoja prarasti turtą, dažniausiai atsiranda daugiau savikontrolės. Bet diskusijoje atsirado ir kelios loginės klaidos. Pirma – absoliutinimas: 👉 „privati sistema = vienintelė teisinga sistema“. Realybėje net Vakarų Europoje modeliai labai skirtingi – nuo privataus iki mišraus ar kolektyvinio reguliavimo. Antra – „sidabrinės kulkos“ klaida: 👉 privati nuosavybė pati savaime negarantuoja nei skaidrumo, nei sąžiningumo. Privatūs modeliai taip pat gali turėti: – uždarumą, – elitizmą, – „savų“ sistemą, – galios koncentraciją. Trečia – klaidinga priešprieša: 👉 arba „kolchozas“, 👉 arba visiška privatizacija. Realybėje egzistuoja daug tarpinių modelių: – mišrūs, – regioniniai, – su stipresnėmis savininkų teisėmis, – su aiškesne klubų kontrole ir narių apsauga. Todėl pagrindinė problema šiandien, mano nuomone, yra ne vien nuosavybės forma, o: 👉 skaidrumo trūkumas, 👉 neformali valdžia, 👉 silpnos narių teisės, 👉 ir „savų rato“ principas. O visa diskusija iš esmės atsiremia į vieną klausimą: 👉 ar medžioklės teisė pirmiausia kyla iš nuosavybės, 👉 ar iš valstybės deleguotos teisės valdyti viešą gamtos resursą.
Anonimas	# Atsiuntė: 16 Gegužė 2026 20:43 Nu dar biski parasyk
Haris Šauna	# Atsiuntė: 16 Gegužė 2026 22:47 Ne
Anonimas	# Atsiuntė: 17 Gegužė 2026 06:56 Nu parasyk, parasyk, zinau, kad nori
Haris Šauna	# Atsiuntė: 17 Gegužė 2026 11:24 Ne
Anonimas	# Atsiuntė: 17 Gegužė 2026 17:01 Nu paraaasyyyk
Kėdainis	# Atsiuntė: 18 Gegužė 2026 09:04 Dėl Kėdainių atvejo, vis dar tyla... Niekas nežino kas, kodėl šovė...
Anonimas	# Atsiuntė: 18 Gegužė 2026 12:10 Šove nes medziojo
Kėdainis	# Atsiuntė: 18 Gegužė 2026 13:04
T__ Hunting forever Narys	# Atsiuntė: 8 Birželis 2026 12:45 - Redagavo: T__ https://www.lrytas.lt/gamta/zeme/2026/06/08/news/a plinkosaugininkei-linai-paskeviciutei-iteikta-prez idento-valdo-adamkaus-premija-42736141 Čia tapati arši buvusi ,,vilkinė” (B. V.), pagal kurią Lietuva - tai Vilnius, o likusieji - ne žmonės. Pasikeitė tik tiek, kad pradėjo šukuotis. Seniau buvo ,,atsikėliau - ir gerai” arba ,,bijok manęs”, ir taip į visokius susitikimus ir tarybas.