Zizania palustris- Laukiniai ryžiai skanėstas antims - www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po...


- Registracija - Forumai - Atsakė - Statistika - Paieška - Nariai

Pokalbiai prieš ir po medžioklės...

-- Naujienos Straipsniai -- Foto galerija -- Pokalbiai -- Orų prognozė --

Medžioklės taisyklės (naujausia redakcija)

www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po... / Indianapolis / Zizania palustris- Laukiniai ryžiai skanėstas antims

Autorius	Žinutė
FALCON Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 6 Balandis 2012 21:30 Sveiki, Įdomu būtų sužinoti ,ar kas kas bandėte įsiveisti pas save plotuose laukinių ryžių (Zizania palustris/aquatica) ? Šie laukiniai ryžiai yra mėgstami vandens paukščių ,todėl norint papildyti jų mitybos bazę būtų įdomu šių ryžių įsiveisti. Šiuo metu laukiniai ryžiai yra įveisti tik nedaugeli Lietuvos vandens telkinių . Plačiau apie tai: http://www.grant.lt/ltsr/2009/09/22/zizaniju-persp ektyvos-lietuvoje-1981/ Dėkui visiems už nuomones
Toz63 Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 6 Balandis 2012 21:38 FALCON O jus paieska pasinaudokit Sarunas jau seniai apie zizanijas rase. Pasivaikščiojimai, pasivažinėjimai, jodinėjimai tyrame ore, vasarą plaukimas valtimi, žiemą čiuožykla, linksmi pašnekesiai, juokai muzika, medžioklė - visa tai yra naudingos ir doros linksmybės. Šv. Pranciškus Salezas
Anonimas	# Atsiuntė: 6 Balandis 2012 21:41 FALCON Jei neklystu Sarunas kazka panasaus dare.
FALCON Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 6 Balandis 2012 21:51 Ačiū ,bet jau skaičiau šioje temoje: http://www.hunter.lt/index.php?action=vthread&foru m=5&topic=9773&page=0#msg226142 tačiau informacijos apie tai yra nepakankamai .
hunter Hunting forever Adm	# Atsiuntė: 6 Balandis 2012 21:57 FALCON taiJus vystikite senaja tema. argi manote, kad sukurus dar viena tokia tema, taps aiskiau? _________________________ www.hunter.lt
Anonimas	# Atsiuntė: 6 Balandis 2012 22:07 Dėkui už pastabas,bet senosios temos nenorėjau tęsti,kadangi joje yra nedaug pastebėjimų apie šį augalą ,o ir pats temos pavadinimas yra netaisytas ir neteisingas " www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po... / Indianapolis / ziznija " turėtų būti "Zizania"
seras Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 7 Balandis 2012 09:49 FALCON GAl ira duomenu kur galima gaut sieklu? Aciu.
Anonimas	# Atsiuntė: 17 Balandis 2012 22:25 Nesuprantu as jusu truputi.Ar jus manote, kad prisejus griovi zizaniju, anciu padauges dvygubai ? Visiska nesamone. Anties maisto racijona sudaro ne vien tik sie augalai.Taip kad kazin ar kazka pestum daugiau, nei turi dabar.
Carbon Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 17 Balandis 2012 22:43 - Redagavo: Carbon Labai susidomėjau zizanija ir aš. Buvau atidaręs temą apie jas, tačiau jos pabaiga labiau priminė santykių aiškinimąsį, o ne diskusija, kai kurių žinučių autorių teigimu - tai gamtos vertimas "gėlių darželiu", o pagrindiniai "lapiautojų" ir Lietuvos krašto snaiperiautojų argumentai klasika - "ar nušovei bet vieną lapę". Lietuvos biologų, dar 8-9 dešimtmečių bandymai ir praktika parodė, kad zizanija ekosistemai kenksmingo poveikio nedaro ir yra naudinga - čia faktas ir galim net nebediskutuoti. Vieni mėgsta lapiauti. Kita vertus, ar iš čia esančių daug medžioja varninius paukščius ??? Labai įdomios ir sportiškos medžioklės. Dvigubai ančių zizanija nepagausins, tačiau bus kur kas naudingiau ja užsėti užrūgusius raistynus ar bebrynus, nei nieko nedaryti.
Anonimas	# Atsiuntė: 17 Balandis 2012 22:49 kad zizanija ekosistemai kenksmingo poveikio nedaro ir yra naudinga - čia faktas ir galim net nebediskutuoti. Carbon Naudinga kam, pauksciams, paciam vandens telkiniui,zuvims ? Cia sakyk tiesiog ,jeigu patinka krapstytis gamtoje, tai jas ir seji.O ar gauna kazkas is to naudos, tai dar labai dydelis klausimas.
wilkiukstis Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 17 Balandis 2012 22:50 Carbon Lietuvos biologų, dar 8-9 dešimtmečių bandymai ir praktika parodė, kad zizanija ekosistemai kenksmingo poveikio nedaro ir yra naudinga Galima konkrecius saltinius ar nuorodas apie tai gauti?
Carbon Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 17 Balandis 2012 22:52 Internete yra berods 86m.mokslinis straipsniukas apie zizaniją ir jos naudą (tingiu knistis nete dabar) - jei įdomu, susiraskite. Beje, profesoriaus Tado Ivanausko kompetencija ir jo darbais biologijos mokslui, o taip pat medžioklės - abejot neverta, profesorius ir pats labai propagavo šį augalą.
Carbon Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 17 Balandis 2012 22:55 Ryžius visi valgome ir vertiname. Yra nemažai pasaulio šalių, kur ryžiai – pagrindinis kasdienis maisto produktas. Tačiau be sėjamojo ryžio (Oryza sativa), yra ir kitų šių augalų rūšių, kurios tinka valgyti. Tai zizanija, dar vadinama vandeniniu ryžiu. Tikrasis ir vandeninis ryžiai yra tos pačios varpinių šeimos augalai. Zizanijos žiedai vienalyčiai, jų varputės vienažiedės. Jos susitelkusios į stambią, viršūnėje susiglaudusią, apačioje prasiskleidusią šluotelę. Zizanijos genčiai priklauso dvi rūšys. Viena iš jų – vandeninė zizanija (Zizania aquafica) – paplitusi Siaurės Amerikos rytinėje dalyje, daugiausia Kanadoje, antroji – plačialapė zizanija (Z. latilolia) – auga šiaurės rytų Azijoje – Kinijoje, Japonijoje, Rytų Sibire, Usūrio krašte. Vandeninė zizanija – vienametis augalas, užaugantis iki 1,50-2,00 m aukščio. Ji tarpsta ežerų ir lėtai tekančių vandenų pakrantėse, tvenkiniuose. Dumblingame grunte jis būna pasinėręs į vandenį iki 1 m. gilumo. Šaknys – stambios, kuokštinės. Iš apatinių, pasinėrusių vandenyje, stiebo bamblių dažnai išauga pridėtinės šaknys. Stiebas apie 1 cm skersmens, plikas. Lapai pliki, šiurkščiais kraštais, linijiškai lancetiški, 5-15 mm. pločio. Šluotelė – iki 40 cm. ilgio. Žydi liepos-rugpjūčio mėn. Grūdas – 15 mm. ilgio ir 1 mm. storio. Plačialapė zizanija – daugiametis augalas. Jos šakniastiebis apie 60 cm ilgio. Stiebai kartais išauga iki 3 m. ilgio, jų skersmuo – iki 2 cm. Lapai 1,5-2,4 cm. pločio. Žiedyno ilgis – apie 55 cm. Zizanijos yra vertingi augalai. Jos tinka pašarui. Ypač laukiniams gyvuliams. Iš žalios masės gaminamas silosas. Vandens paukščiai lesa ne tik grūdus, bet ir vegetatyvines augalo dalis. Grūdais minta ir žuvys. Zizanijų grūdai maistingi ir gero skonio: juose yra apie 75% angliavandenių, daugiausia krakmolo, 12-13% proteino, 1% riebalų, 1,4% pelenų. Iš šių grūdų galima gaminti geros kokybės kruopas. Ūgliai vartojami kaip daržovės. Vandeninę zizaniją maistui vartojo ir vartoja indėnai, ypač kurie gyvena Didžiųjų ežerų bei Misisipės aukštupio rajonuose. Kinai plačialapės zizanijos grūdus, jaunus ūglius ir apatines stiebų dalis vartojo maistui. Tinka zizanijos ir pašarui, ypač arkliams; jas noriai ėda ondatros. Be to, Kinijoje šiuo augalu gydomos širdies, inkstų, kepenų ligos, nušalimo ir nudegimo žaizdos. Iš jų šiaudų gaminamas popierius, o iš lapų ir stiebų daromi . dekoratyviniai dembliai. Abiejų rūšių zizanijos yra bandytos įveisti ir už savo natūralaus paplitimo ribų. Vandeninė zizanija introdukuota Vakarų Europoje, Tarybų Sąjungoje, JAV. Kai įveistos zizanijos užauga, jų sėklos pasisėja savaime, tačiau ne visuomet jos subręsta ir tuomet augalas išnyksta. Pavyzdžiui, Tarybų Sąjungoje vandeninė zizanija gerai tarpsta prie Leningrado Vjalio ežere. Įveista plačialapė zizanija, kaip daugiametė rūšis, gerai išsilaiko Vakarų Sibire, Ukrainoje ir Baltarusijoje. Pirmuosius bandymus įveisti vandeninę zizanija Lietuvos vandenyse pradėjo prof. T. Ivanauskas. Jis šio augalo sėklas, gautas 1936 m. iš Šiaurės Amerikos, pasėjo Žuvinto ežere, nedideliame tvenkinyje Obelijoje ir Kauno botanikos sodo tvenkinyje. Žuvinto ežere zizanija neblogai laikėsi septynerius metus, bet 1947 m. visiškai išnyko. Obelijos kaimo tvenkinyje ji taip pat gerai tarpo daugelį metų, tačiau 1956 m., nusausinus tą tvenkinį, irgi išnyko. Išnyko ji ir Kauno botanikos sodo tvenkinyje. Plačialapė zizanija pirmą kartą į Lietuvą pateko 1972 m. iš Baltarusijos Zaslavikio vandens saugyklos. Jos šakniastiebio gabaliukų atvežė Lietuvos hidromelioracijos mokslinio tyrimo instituto moksliniai bendradarbiai ir pasodino Kėdainių rajono Keleriškių tvenkinyje. Dabar ji ten gerai auga ir plinta. Keleriškių drėkinimo tvenkinys įrengtas 1971 m. ant Smilgaičio upelio; jo plotas – 11,5 ha, vidutinis gylis – 1,63 m, didžiausias – 3,90 metro. 1979 m. duomenimis, šio tvenkinio plotas tebuvo tik 7,68 ha. arba 66,8% buvusio, nes tvenkinys užžėlė. Tvenkinyje aptikta 28 aukštesniųjų augalų rūšių; vyravo varpinė plunksnalapė. 1979 m. jos sąžalynai užėmė 40,9% viso užžėlusio ploto. Iš kitų, dažniau pasitaikančių, paminėtinos įvairios plūdžių rūšys, lūgnė, šakuotasis šiurpis, plačialapis švendras ir kt. Plačialapės zizanijos sąžalynai Keleriškių tvenkinyje plečiasi. Iki 1979 m. susiformavo atskiri sąžalynai nuo 27 m² iki 810 m² ploto, kurie sudarė apie 0,26 ha. arba 3,4% viso užžėlusio aukštesniaisiais augalais ploto. Stiebai užauga iki 2,4 m. Sėklos nesubręsta. Plačialapės zizanijos sąžalynai sukaupia didelius biomasės kiekius. 1979 m. nupjovus sąžalynus, gauta 59 t/ha žaliosios masės ir 13,2 t. orasausės masės. Tiek žolės gaunama iš geros, vešlios pievos. Verta pažymėti, kad plačialapė zizanija gerai atželia. 1978 m. buvo bandyta ją pjauti 3 kartus tame pačiame plote ir visus tris kartus ji greitai atžėlė. Iš turimų duomenų galima padaryti išvadą, kad daugiametę plačialapę zizaniją verta veisti mūsų vandenyse. Jos sąžalynai negiliose ir dumblingose vandens baseinų vietose galėtų būti papildomas maisto šaltinis laukiniams gyvūnams. Be to, galima ją panaudoti silosui gaminti. Neigiamų atsiliepimų apie plačialapės zizanijos įveisimo vandenyse rezultatus neteko aptikti. Kaip žinome, kadaise Europos vandenų pakraščiuose labai išplito iš Azijos atvežtas ajeras, o vidaus vandenų dugne – Šiaurės Amerikos rūšis – Kanadinė elodėja. Pastaroji rūšis daug kur užteršė vandenis, tačiau ajeras čia pritiko, nors dabar dėl sausinimo jų gerokai sumažėjo. Įveista plačialapė zizanija praturtintų vandenų pašarinę bazę. Taigi Lietuvos vandenyse reikėtų toliau veisti zizanijas, parenkant joms tinkamas vietas ir tikriausiai ilgainiui labiau išryškėtų šių augalų vertė. Doc. Irena Šarkinienė, biol. k. Joana Gaižauskienė „Mokslas ir gyvenimas“ 1981, Nr. 8 Kolegos jau įmestas straipsniukas. Paskutinė pastraipa, apie panaudojimą ir "draugiškumą" ekosistemoms - nepatingėkite pastudijuoti plačiau. Atsiprašau, ne 86m., o 81metų.
Anonimas	# Atsiuntė: 17 Balandis 2012 22:57 Cia su jom, kaip ir su topinambais.Ale sernai eis kuliais.Bet realiai nieks ten taip stipriai nereguoja i jas.
Carbon Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 17 Balandis 2012 23:00 - Redagavo: Carbon O ar intensyviai gilinomės į tą virtuvę ? Nes pagrinde tai yra paremta daugiau " pabandžiau kartą - nieko gero" patirtimi. Čia, irgi, savaime suprantama, užsėti užrūgusio raisto ja nepakaks. Čia jau rimtas darbas, domėjimasis, žinių kaupimas ir analizavimas. Bet perspektyva tikrai yra. Docentas Baleišis yra rašęs, kad pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo metais rudeniop zizanijų sėklų prisirinkdavo tvenkinėlyj Ozo g-vėj. Ar jos ten neišnykusios - negaliu patvirtinti. Gal kas patikrins šį faktą, ar jos ten dar auga, ar ne.
wilkiukstis Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 17 Balandis 2012 23:15 Carbon Antys gyveno tukstancius metu be vandeninio ryzio ir ka? Plaukioja, renka natyvini augala is vandens telkinio ir juokiasi is netaiklaus O ka propagavo sviesaus atminimo profesorius, tai anaiptol ne viskas buvo gerai. Kazkaip nuojauta sako, kad su svetimzemem rusim reik elgtis atsargiai, labai atsargiai. Siuo atveju vertetu ne tik antis turet minty, bet visa ekosistema
wilkiukstis Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 17 Balandis 2012 23:18 Carbon Docentas Baleišis yra rašęs, kad pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo metais rudeniop zizanijų sėklų prisirinkdavo tvenkinėlyj Ozo g-vėj o kur cia taip rase? (Atleiskit uz ikiruma). Beje, ne docentas o daktaras
Carbon Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 17 Balandis 2012 23:22 - Redagavo: Carbon Persiprašau - daktaras, vėl klaidingai prirašiau,. Numerio tiksliai nepasakysiu, bet tai buvo rašyta skurdžiame straipsniuke, publikuotame žurnale "Medžiotojas ir medžioklė". jeigu labai domina, savaitgalį pasikelsiu, pasakysiu konkretų numerį.
Carbon Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 17 Balandis 2012 23:43 - Redagavo: Carbon Antys gyveno tukstancius metu be vandeninio ryzio ir ka? Plaukioja, renka natyvini augala is vandens telkinio ir juokiasi is netaiklaus Puikiai suprantu, ką jūs norėjote pasakyti ir jūs esate teisus. Šiuo klausimu, kiekvienas bus savotiškai teisus. Esmė ta, kad per tūkstančius metus daug kas keitėsi. Rūšys evoliucionavo, kai kurios išvis išnyko. Medžioklė buvo, ko gero, seniausias išlikimo garantas žmogui. Kartu evoliucionavo ir medžioklė, samprata apie ją. Prieš tūkstančius metų, žmogus buvo tiesiog paprasčiausias vartotojas, jis eidavo į gamtą pasiimti to, kas užtikrintų tolesnį jo egzistavimą ir išlikimą. Tuomet atėjo laikai, kuomet medžioklė pasidarė savotiškas fizinis išbandymas savo pavojais žygiams į karą, bet tu opačiu ir racionalus naudojimas - juk kare reikėjo ir maisto atsargų. Tarkim, Vytauto laikų Lietuvoje, maisto atsargoms apsirūpinti, buvo rengiamos netgi specialios medžioklės. Dar vėliauv-višskirtinė didikų privilegija ir pramoga. Racionalumas, kaip čia pasakius, nelabai buvo diskutuotinas. Atėjus demokratijai, medžioklė tapo labiau demokratiška (plius-minus), norint pamedžioti nebereikia būti didiku ar kilminguoju, pakanka turėti lėšų tam, nuo kurių ir priklausys, ką tu medžiosi, kiek medžiosi. Deja, su demokratija šiuolaikinė medžioklė neapsiriboja. Žmogaus vaidmuo evoliucijos eigoje irgi keičiasi. Jis nebėra išskirtinai tik vartotojas. Šiuolaikinė medžioklė yra, tarsi savotiška ūkio tvarkymo šaka. Šiuolaikinis žmogus puikiai supranta, kad ateiti ir pasiimti išteklį iš gamtos, nebepakanka - jis jau pradeda galvoti, kaip tai, ką jis paėmė atstatyti, o gal net dvigubai, yra ieškoma įvairiausių alternatyvų. Panašiai ir su alternatyviais ištekliais, jų panaudojimu. Gėliu darželio natūralios gamtos versti nereikia ir visai netikslinga, tačiau kodėl nepabandžius paieškoti tam tikrų alternatyvų ir darniai, nekontrastuojančiai bandyti jas sujungti, kartu su selekcija, gausos reguliavimu ir kita ???
marcco Hunting for living Narys	# Atsiuntė: 18 Balandis 2012 01:05 Carbon galime tęsti diskusiją iki nukritimo, bet tai viso labo tebus beletristika.. Tiesa ką botanikai pasakytų apie tokius troškimus "praturtinti" lietuviškas pelkes labai įdomu. O šiaip gamtoje dažniausiai geriau kažko "nedadaryti", negu padaryti kvailystę, ypač kai kalbama apie svetimžemių rūšių įveisimą- pasaulyje tam pavyzdžių yra daugiau, negu pakankamai. o ir aklai pasitikėti vienu sakiniu, ar viena pastraipa senam straipsny kažin, ar verta, juolab kai jokie išsamūs tyrimai ta tema atlikti ir nebuvo.. p.s. įtariu, kad ten, kur tamstai "užrūgęs raistas", man - pati nuostabiausia pelkė.. "Negalima skirstyti Gamtos kūrinių i blogus ir gerus. Šią taisyklę reikėtų išmokti dar mokyklos suole ir visą gyvenimą jos laikytis. Ką Gamta sukūrė - viskas reikalinga, tobula ir gražu." -J.Tauginas-
Sarunas Hunting forever Narys	# Atsiuntė: 18 Balandis 2012 10:30 Carbon as gavau kelis grudus ir pasejau pas save i pelke. jau buvo ir pirmas derlius, kuri visa irgi pasejau ten pat. tiesa ta, kad dar prof. T.Ivanauskas rase, kad jos eme ir isnyko vienais metais del niekam nezinomu priezasciu... Rasyti ir diskutuoti kas ko nepadare, ar kas ka padare ne taip galima daug. Klausimas - ka pats konkreciai nuveikei besidomedamas sia rusimi? As nesikabineju, tik kazkaip neradau, kad kazka butum uzsimines...marcco tavo pasisakyme yra tiesos, bet sis augalas isties labai vertingas. jo maistine verte labai didele... "Kiekvienas kvailys gali kritikuoti, smerkti ir reikšti nepasitenkinimą - dauguma kvailių taip ir daro. O norint suprasti ir pateisinti - reikia charakterio ir savikontrolės."
gvazdys Hunting for living Narys	# Atsiuntė: 18 Balandis 2012 15:42 svarbiausia , o kur ju isigyti Lietuvoje?
Sarunas Hunting forever Narys	# Atsiuntė: 18 Balandis 2012 19:36 gvazdys pirkti nerasi...nebent vaziuoti ten, kur ju dar gali buti ir prisirinkti... "Kiekvienas kvailys gali kritikuoti, smerkti ir reikšti nepasitenkinimą - dauguma kvailių taip ir daro. O norint suprasti ir pateisinti - reikia charakterio ir savikontrolės."
Evaldass Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 11 Rugsėjis 2015 12:57 Sveiki. Noreciau pabandyt pasodint zizaniju plotuose esanciose balose. Gal kas turit zizaniju seklu arba zino vietu kur jos auga (dominta Vilniaus, Alytaus, Moletu regionai)? p.s. Ir siaip, paskutiniai susirasinejimai buvo pries 3 metus, gal kas turi pastebejimu del siu augalu (ne)naudingumo?

Iš viso dabar vartotojų: Svečių - 1
Narių - 0

Daugiausia: 419 [18 Balandis 2021 19:42]
Svečių - 418 / Narių - 1

Naudojimosi taisyklės

Reklamos galimybė

Kontaktai