miniBB: free php bulletin board and forum software
- Registracija - Forumai - Atsakė - Statistika - Paieška - Nariai   
Pokalbiai prieš  ir po medžioklės...

-- Naujienos Straipsniai -- Foto galerija -- Pokalbiai -- Orų prognozė --

Medžioklės taisyklės (naujausia redakcija)


www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po... / Indianapolis / ATSISVEIKINIMAS

Autorius Žinutė
gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 7 Vasaris 2012 08:41


Skiriu savo Mokytojui, Draugui ir tiesiog geram Žmogui.

Tai buvo paskutinė medžioklė. Paskutinė medžioklė miške, kuris mane supo nuo pat gimimo, kuriame aš, dar būdamas visai mažu vaiku, turėjau galimybę pažinti supančią aplinką, miške gyvenančius gyvūnus bei visai šalia tekančioje upėje ir telkšančiuose ežeruose plaukiojančias žuvis. Mišką pažinau net anksčiau, nei savo tėvus, nes stribams suėmus ir išvežus visą šeimą į Sibirą, aš likau gyventi su seneliais. Su mišku mane siejo labai daug šiltų ir gražių prisiminimų – pamenu, kai ilgais žiemos vakarais, užsiropštęs ant spintelės, žiūrėdavau pro langą į už kelių šimtų metrų nusidriekusią medžių sieną, tikėdamasis išvysti iš tamsos išnyrančias ir tik mano galvoje egzistuojančias įsivaizduojamas būtybes. Man ūgtelėjus ir tėvams sugrįžus, miške praleisdavau vis daugiau laiko, iš vyresnio brolio gavau pirmas medžioklės pamokas, o ir tėvas niekada manęs nepalikdavo namuose, kai susiruošdavo plaukti valtele statyti tinklų ar eidavo į mišką gaudyti kailinių žvėrelių. Taip aš ir augau miško apsuptyje, kiekvieną dieną dėkodamas už dovanas, kurių čia niekad netrūko, reikėjo tik noro ir sugebėjimo jas rasti. Miškas tapo mano artimu draugu ir pagalbininku. Aš jau nebebijojau, kaip vaikystėje, jo amžinai tamsių eglynų, stipraus ūžesio per audrą ar neaiškių nakties garsų. Pažinojau kiekvieną medį ir kalvelę, kiekviena žvėrelio ola buvo apžiūrėta ir kiekvienas per mišką tekančios upės posūkis buvo išplaukiotas, tad ne tik dieną, bet ir naktį, aš drąsiai galėjau eiti per mišką nebijodamas pasiklysti.
1a.jpg
1a.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 7 Vasaris 2012 08:42


Tapus medžiotoju požiūris į mišką nepasikeitė. Kaskart apsilankę jame su būriu bendraminčių stengiamės elgtis taip, lyg būtume atvykę pas gerą draugą. Valdžios nubrėžtas sumedžiojimo planas, be abejo, koregavo mūsų elgesį, bet ir anais laikais pagarba gamtai ir gyvūnams buvo ne vien tušti žodžiai mūsų kolektyve. Labai gaila, bet tai galiojo ne visiems. Atvažiavus į tėviškę ir išėjus pasivaikščioti po mišką ne kartą teko rasti nužudytą vieną, o kartais net kelis briedžius, kurie pririšti virve už kojos prie medžio būdavo paliekami pūti tiesiog tam, kad vietinis brakonierius galėtų užlipęs ant medžio patykoti į puotą susirinkusių lapių, kurių kailio kaina tais laikais buvo gero mėnesio algos dydžio. Pardavus vieną kailiuką buvo galima nusipirkti pakankamai mėsos, kad nereiktų vargintis dorojant subrakonieriautą briedį ir tempiant jį iš miško. Tačiau nepaisant tokio sveiku protu nesuvokiamo šių žvėrių naikinimo briedžių buvo tikrai daug. Beveik nepasitaikydavo atvejo, kad nebūčiau pakėlęs kelių šių didingų gyvūnų eidamas grybauti arba tiesiog miško takeliais keliaudamas iš vieno kaimo į kitą, o žiemą nemaži jų būriai matydavosi pamiškėse, kur augantys krūmokšniai juos masindavo saldžiomis šakelėmis.

Tačiau laikai keitėsi, baigėsi planinės ekonomikos laikotarpis, ir kad ir kaip gaila, bet Lietuvai tapus laisva briedžių pradėjo mažėti. Neretai išėjęs vakare iš namų įkvėpti gryno oro išgirsdavau šūvius, kurių tuo metu tikrai neturėjo būti, o ryte miške rasdavom kruvinas pėdas ir sunkvežimio vėžias. Bandėm kovoti su brakonieriais kaip galėjom, bet dažniausiai pastangos likdavo bevaisės, nes jie ne vieną dešimtmetį prasigyvenantys iš savo amato ne blogiau už mus pažinojo mišką, o ir briedis nebuvo sunkiai randamas ir sumedžiojamas gyvūnas.
2a.jpg
2a.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 7 Vasaris 2012 08:42


Bet štai atėjo momentas, kai aš turėjau atsisveikinti su mišku. 1990-ųjų viduryje buvo nuspręsta paskelbti mūsų mišką rezervatu. Liko paskutinė savaitė, kuriai praėjus aš, gimęs ir augęs šitam miške, negalėsiu net įžengti į jį be valdininko, kuris apie mišką išmano tik tiek, kiek skaitė vadovėliuose, raštiško leidimo. Į paskutinę medžioklę išvykau su kompanija ištikimų ir gerų draugų. Buvom sutarę važiuoti ne vien pasigrožėti gamta, bet priimti sprendimą, ką konkrečiai tą vakarą medžiosim, buvau palikęs kiekvienam asmeniškai. Kelionė, kuri paprastai būdavo viena iš linksmiausių medžioklės dalių, šį kartą vyko be įprastų juokelių ir anekdotų, kiekvienas sėdėjome paniręs į savus apmastymus ir žiūrėjome pro automobilio langus į besileidžiančią saulę.
2.1.jpg
2.1.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 7 Vasaris 2012 08:43 - Redagavo: gudas


Palikęs mašiną pamiškėje ir žvilgsniu palydėjęs į bokštelius nueinančius kolegas, užmečiau šautuvą ant peties ir neskubėdamas pajudėjau link miško. Sėdėti vienoje vietoje tą vakarą nesinorėjo. Siela troško aplankyti kuo daugiau pažįstamų vietų, su kuriom buvo susiję tiek daug malonių prisiminimų, norėjosi atsisveikinti su kiekvienu nuo vaikystės kartu augusiu medžiu. Gerai žinojau, kur paprastai laikosi briedžiai, ir kada galima tikėtis jų pasirodymo, tad žvilgtelėjęs į laikrodį pamačiau, kad turiu gerą valandą laisvo laiko. Nusileidęs nuo kalniuko priėjau nedidelį beržyną, kuriame nuo seno laikėsi nemažas tetervinų būrys. Daugelį valandų teko praleisti šioje vietoje pavasariais tykojant šių gražių paukščių pasislėpus iš elgės šakų įrengtoje slėptuvėje. Neapsakomas jaudulys apimdavo stebint, kaip juodi, tarytum anglis, paukščiai įskleidę savo lyros formos uodegas šoka meilės šokį kartkartėmis kirsdami snapu savo oponentams tik tam, kad įtiktų ant greta augančių beržų šakų tupinčioms vištelėms. Smagu būdavo ankstyvais pavasario rytais vos prašvitus klausytis jų burbuliavimo, ramiu oru girdimo net nuo tėvų namų slenksčio. Neapsirikau aš ir šį kartą. Likus keliems žingsniams iki jų buveinės staiga pasigirdo kylančių paukščių triukšmas ir išvydau, kaip keliasdešimties sparnuotųjų būrys pakilo virš beržyno ir patraukė nuo manęs upės link. Praskridę porą šimtų metrų tetervinai, tarsi atsisveikindami, padarė lanką virš medžių ir nusileido į kitapus upės augančius krūmus.
3a.jpg
3a.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 7 Vasaris 2012 08:44


Palydėjęs paukščius, stengdamasis nesusilaužyti kojų einant per šernų išraustą arimą, pasukau link upės. Pradėjo temti, lengvas rūkas pakilo virš upės ir visa jos vaga atrodė lyg užklota lengva šilkine paklode. Upės nešamas vanduo čia tekėjo jau šimtmečius maitindamas kiekvieną aplinkui egzistuojančią gyvybę. Be tos upės nebūtų nei miško, nei gyvūnų, nei manęs, tad aš, nusiėmęs nuo peties šautuvą, pasilenkiau ir įmerkiau į vandenį rankas. Prisėmęs pilnus delnus apsipyliau sukaitusį veidą ir sudrėkinau plaukus. Vėsi gaiva tarsi užliejo visą mano kūną. Tą gyvo vandens pojūtį atsimenu lygi šiol! Jaučiau kaip kiekviena gysla prisipildo energijos, kaip gaivos antplūdis užkrauna organizmą ir suteikia jėgų ir sveikatos. Tačiau mintis nuo veidu varvančių vandens lašų atitraukė menulio apšviestame vandenyje pasirodžiusios nedidelės bangelės. Stengdamasis nedaryti staigių judesių pakėliau galvą ir klūpėdamas ant kelių stebėjau jas artėjant. Dar neįžiūrėdamas plaukiančio gyvūno aš jau žinojau, kas tai bus. Upėje nuo seno gyveno nemažai ūdrų, dar vaikystėje teko rasti šių gyvūnėlių, įkliuvusių į tinklus, o jų kailiukai neretai padėdavo mūsų iš tremties grįžusiai šeimai išgyventi sunkius laikus. Stebėjau žvėrelį nejudėdamas, ūdra pakėlusi galvą neskubėdama plaukė prieš srovę. Priplaukusi ištiestos rankos atstumu staiga sustojo, lyg būtų kažką pajutusi, ir pasisukusi į mane tarytum bandė suprasti, kas tas keistas juodulys, parpuolęs ant kelių upės krante. Po kelių akimirkų, pajutusi grėsmę, paniro ir dingo tamsiame vandenyje.
4a.jpg
4a.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 7 Vasaris 2012 08:44


Atsistojau, užsimečiau šautuvą ant peties ir žvilgtelėjau į dangų. Jis visas spindėjo nusėtas žvaigždėmis, o išsisklaidę debesys nebetrukdė menuliui tiekti savo šviesą žemei. Buvo pakankamai šviesu, kad matytųsi kiekvienas kupstelis ar didesnis akmuo, todėl nieko nebelaukdamas ir nebijodamas įgriūti į kokį bebrų išraustą griovį, greitu žingsniu pajudėjau link tos vietos, kur tikėjausi sutikti briedžių. Šiek tiek paėjėjęs palei upę, užlipau ant vos už kelių metrų nuo kranto esančios nedidelės kalvelės ir įsiklausiau. Vakarinis paukščių čiulbėjimas buvo seniai nutilęs ir tik tekančio vandens čiurlenimas ir retsykiais supliauškėjusi žuvis drumstė vidurnakčio ramybę. Kažkur toli miške pasigirdo stirnino „lojimas“. Buvo girdėti kaip jis toldamas kažką „aploja“, lyg išreikšdamas savo nepasitenkinimą dėl sutrukdytų nakties planų. Tačiau, priešingai nei pačiam žvėreliui, man jo susirūpinimas buvo geras ženklas. Tai, kad stirninas kažko išsigando, teikė viltį, jog mano paskaičiavimai teisingi ir, greičiausiai, jo „lojimo“ priežastimi bus briedis arba kitas stambus žvėris. Už poros akimirkų viskas nutilo ir mišką vėl apgaubė tyla.
5.jpg
5.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 7 Vasaris 2012 08:45


Praėjo kelėtas minučių, bet neišgirdęs daugiau jokių įtartinų garsų, susiradau cigaretę ir pradėjau traukti dūmą. Tokiais momentais gera pabūti vienam, kai aplinkui nėra nieko kito, apart laukinės gamtos, niekada neprieštaraujančios ir nedarančios nieko blogo, jeigu ir tu atsakai tuo pačiu. Smagu pasinerti į prisiminimus arba kurti ateities planus, ar tiesiog mąstyti apie nieką, visiškai susiliejus su gamta. Tą vakarą mano mintis nutraukė lūžusios šakos trekštelėjimas, pasigirdęs kažkur miške. Garsas pasikarotojo ir po kelių akimirkų jau buvau tikras, kad link manęs artėja briedis. Po jo nerangiomis kojomis lūžtančių medelių ir šakų keliamas triukšmas buvo kaip niekada įspūdingas. Greitai ištraukiau du šovinius su kulkomis, įdėjau juos į šautuvą ir pasiruošiau pasitikti žvėrį. Laukti teko neilgai, vos spėjau užsitaisyti ginklą, kai miško fone pamačiau pasirodžiusį didžiulį juodulį. Išlindęs iš krūmų jis sustojo ir lėtai sukiodamas galvą į šonus uostė orą. Luktelėjęs ir nepajutęs nieko įtartino žengė keletą žingsnių ir atsidūrė mėnulio apsviestoje kalvelės papėdėje, vos už 30 metrų nuo manęs. Tokio milžiniško briedžio aš nebuvau matęs per visą savo gyvenimą. Vaizdas, kai iš lėto juda stambus kuprotas žvėries kūnas, ilgos kojos ir galingi pečiai su storu kaklu, gniaužė kvapą, matėsi kaip po kailiu tvirti raumenys tai atsipalaiduoja, tai vėl įsitempia, o beveik žolę siekianti barzda rodė garbų gyvūno amžių. Bet pagrindinė puošmena, žinoma, buvo galvą puošiantys įspūdingi mentiniai ragai, matyti tik knygose apie Aliaskos briedžius. Nebuvo jokių abejonių, kad tai didžiausias ir stipriausias to miško galiūnas – jokie kiti iki šiol matyti briedžiukai nebūtų atsilaikę prieš tokia karūna pasipuošusį karalių. Ir jis, žinodamas apie savo galybę, spindėjo pasitikėjimu ir ramybe, nes nebuvo miške žvėries, galinčio pastoti jam kelią.
6a.jpg
6a.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 7 Vasaris 2012 08:46


Žiūrėjau sustingęs iš nuostabos ir pagarbos šiam galiūnui. Negalėjau patikėti savo sėkme – man, tiek metų išgyvenus šiose vietose ir sumedžiojus daugybę briedžių, miškas sugebėjo pateikti tokią nuostabią dovaną atsisveikinimo proga. Briedis stovėjo menulio šviesoje nieko nenujausdamas ir žiūrėjo kažkur į upės pusę. Reikėjo veikti, ir gretai, nes iš už nugaros pradėjęs pūsti vėjelis bet kuriuo momentu galėjo nunešti iki žvėries įtartiną kvapą. Atsargiai paėmiau šautuvą į rankas, pridėjau prie peties ir nuėmiau saugiklį. Briedis pasuko galvą ir lyg kažką užmatęs juodos kalvos fone nejudančiu žvilgsiu įsistebeilijo į mane. Aš delsiau, kažkoks neaiškus jausmas pradėjo kirbėti galvoje, abejonės dėl šūvio perpildė mano širdį, ir tuo metu, kai briedis vėl pajudėjo, aš žinojau, kad negalėsiu iššauti. Tuo tarpu galiūnas visiškai ramiai keliais žingsniais priėjo prie upės, perbrido ją ir išlipęs į kitą krantą nutolo miške laužydamas po kojomis pasitaikiusius pagalius.

Tik nutilus paskutiniams garsams nuleidau šautuvą. Nebuvo nė lašo abejonės, kad pasielgiau tinkamai, širdį užplūdo keistas džiaugsmas ir viltis, kad neiššovęs ir palikęs gyvybę šiam galiūnui, aš, galbūt, suteikiau šansą savo vaikams ar anūkams kada nors susitikti su jo palikuonimis, tikėdamasis, kad jiems tos akimirkos bus tokios pat įspūdingos, kaip ir man. Nejudėdamas žvelgiau į tamsų mišką, kuriame dingo gyvūnas. Galvoje kaip kino kadrai pradėjo plaukti prisiminimai apie vaikystę, tėvus, primą sumedžiotą žvėrį. Miškas, tarsi atsisveikindamas, leido man vėl pasinerti į praeitį ir pajusti švelnų saulės prisilietimą, vėjo pūstelėjimą ir gaivinančius vasaros lietaus lašų purslus – visą tai, ką ne kartą buvau patyręs gyvendamas kartu su mišku. Prisiminimų juosta sustojo ir paskutiniame kadre pamačiau besileidžiančios vasaros saulės apšviestą peizažą su į vandenį įbridusiais briedžiais. Širdyje tvirtai tikėjau, kad kada nors sugrįšiu ir vėl galėsiu čia būti ir medžioti, tad su šypsena veide, užsimetęs šautuvą nusisukau nuo miško ir pajudėjau link masinos jausdamas, kad šiandien pasielgiau būtent taip, kaip privalėjau pasielgti.
7a.jpg
7a.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

Moose
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 7 Vasaris 2012 09:02


Grazus pasakojimas

Pamsius
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 7 Vasaris 2012 09:07


Tikrai gražus

zwerys
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 7 Vasaris 2012 09:09


gudas
Puikus pasakojimas griebentis už širdies

Todasas
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 7 Vasaris 2012 09:24


gudas
Dziaugiuos, kad musu tarpe yra tokiu kilniu medziotoju. Tik drisiu paklausti, ar jus pats sio pasakojimo autorius??

medziotoja
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 7 Vasaris 2012 09:35 - Redagavo: medziotoja


gudas
Puikus pasakojimas!
gudui.gif
gudui.gif


Simonas
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 7 Vasaris 2012 09:57


Patiko

Devynis kartus isitikink dešimtą šauk!

Sarunas
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 7 Vasaris 2012 10:56


gudas
šaunuolis

"Kiekvienas kvailys gali kritikuoti, smerkti ir reikšti nepasitenkinimą - dauguma kvailių taip ir daro. O norint suprasti ir pateisinti - reikia charakterio ir savikontrolės."

DeividasFox
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 7 Vasaris 2012 11:03


Todasas
Taip, jis pats autorius. Grazus pasakojimas.

--------------------
Žvėrys žino viską, tik negali pasakyti, todėl, jeigu jie išnyks, dings visos paslaptys.
M. Prišvinas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 7 Vasaris 2012 11:05 - Redagavo: gudas


Todasas
Autorystė mano, tik veikėjas šį kartą ne aš.

vienas šūvis-vienas kūnas

Gediminas
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 7 Vasaris 2012 11:18


gudas
Viskas labai gražu ir šaunu .
Tik nesusilaikysiu nuo, mano nuomone būtino, patarimo, kad parašius kūrinį, gal nereikėtų skubėti ji viešinti internete. Beveik neabejoju, kad šie Jūsų kūriniai, neužilgo, gal po keleto metų, galėtų ir turėtų virsti novelių apie Gamtą ir medžioklę rinkiniu, pasirašytu A. Gudo slapyvardžiu, o gal ir tikra pavarde .
Tačiau, manau, kad jei visos novelės bus pirmiau išplatintos internete, gali būti problemų su leidėjais, kurie turi savas taisykles, nuostatas ir įsitikinimus . Be to, naudojant, kad ir internete rastas iliustracijas, irgi būtų gražu paminėti jų autorių, o jau leidyboje, tai yra tiesiog privaloma.
Pagalvokit ir būtinai toliau ir daug rašykit . Labai puiki tema būtų ne tik apie nepaleistą šūvį, bet ir apie medžiotoją užplūstančius prieštaringus jausmus, išgyvenimus ir jo mintis po taiklaus šūvio, kokių turėjote, manau, kad ne vieną...
Sėkmės ir "lengvos plunksnos" .

------------------------------------------------
Feci quod potui, faciant meliora potentes...

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 7 Vasaris 2012 11:42 - Redagavo: gudas


Ačiū visiems už atsiliepimus. Džiaugiuosi kad patinka tai ką rašau.
Gediminas
nereikėtų skubėti ji viešinti internete
kolkas noriu tik pasidalinti su bendraminčiai savo idėjomis, internetas šiais laikais tam tinka labiau negu bet koks žurnalas.
ei visos novelės bus pirmiau išplatintos internete, gali būti problemų su leidėjais
Gal turit patarimų kaip apsisaugoti nuo neteisėto platinimo? be to nemanau kad jeigu nuspręsčiau kada nors viską surinkti ir išleisti kiltų bėdų dėl autorystės pripažinimo.
audojant, kad ir internete rastas iliustracijas
Dėl šito sutinku, dėja neturių pakankami foto kad būtų galima pagyvinti aprašymus,o rastų google autorystę nustatyti tikria sunku.
au leidyboje, tai yra tiesiog privaloma
apie šių foto panaudojimą leidyboje net minčių nebuvo.
išgyvenimus ir jo mintis po taiklaus šūvio, kokių turėjote
Jei permesit akim kitus mano aprašymus manau tą rasitė
ir "lengvos plunksnos"
K čiortu

vienas šūvis-vienas kūnas

arzemaitija
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 7 Vasaris 2012 12:03


gudas
Sveiki
Buk geras rašyk ir toliau ,nes čia randų ko man reikia ir dar poezijos.
Sekmės tau

kestutis
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 7 Vasaris 2012 19:43


gudas
Esi tikras medzioklis-aciu uz geras ir taurias mintis.
Sekmes tau.
Kestutis

hunter
Hunting forever

Adm

# Atsiuntė: 7 Vasaris 2012 19:50


gudas
pagarba, dziaugiames,kad pazistame Jus

_________________________
www.hunter.lt

Anonimas


# Atsiuntė: 8 Vasaris 2012 13:42


grazus pasakojimas skaitant taip ir nusikeli i anuos laikus...

marcco
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 8 Vasaris 2012 14:16


gudas
super neturiu net ką daugiau pridurti Su šia kūryba medžiotojų ir gamtos labui atlieki didesnį darbą, negu galima įsivaizduoti! Belieka tik nepamiršti kažkur plačiau publikuoti, kad mintys pasiektų kuo didesnę auditoriją..

"Negalima skirstyti Gamtos
kūrinių i blogus ir gerus. Šią taisyklę
reikėtų išmokti dar mokyklos suole ir
visą gyvenimą jos laikytis. Ką Gamta
sukūrė - viskas reikalinga, tobula ir
gražu."
-J.Tauginas-

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 8 Vasaris 2012 14:29


Ačiū visiems. Po tokių atsiliepimų bijosiu rašyti toliau
hunter
kam tie oficialumai su hunteriu mes užaugom su hunteriu ir numirsim
marcco
Belieka tik nepamiršti kažkur plačiau publikuoti, kad mintys pasiektų kuo didesnę auditoriją.
Spieju pažįsti žmonės nuo kurių tia priklauso ;)

vienas šūvis-vienas kūnas

reychico
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 8 Vasaris 2012 14:47


gudas

Jauciu prabunda antimedziotojiska dvasia... Zinant tavo azarta ir visas gilziu kruvas, zenitines antis ir t.t. daros keista. Gal jau senai benravome...

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 8 Vasaris 2012 15:09


Gal jau senai benravome...
Nenugičijamas faktas
Zinant tavo azarta ir visas gilziu kruvas, zenitines antis ir t.t
Niekas nesikeičia
Jauciu prabunda antimedziotojiska dvasia
Čia jau įžeidimas nesulauksi iš manes to.

vienas šūvis-vienas kūnas

Anonimas


# Atsiuntė: 26 Gegužė 2017 14:28


nupuciant dulkes

Jūsų atsakymas
Bold Style  Italic Style  Underlined Style  Image Link  URL Link  Insert YouTube video  Uždrausti *Kas tai yra?
:) :hunter: :up: :down: :lol: :singing: :rofl: :diablo: :sad: :hunter2: :aggressive: :crazy: Daugiau šypsenėlių... Išjungti

» Vardas  » Slaptažodis 
Iveskite savo vardą ir slaptažodį.
 

Iš viso dabar vartotojų: Svečių - 2
Narių - 0
Daugiausia: 228 [4 Balandis 2018 10:47]
Svečių - 227 / Narių - 1

Naudojimosi taisyklės

Reklamos galimybė

Kontaktai


Powered by miniBB forum software © 2001-2018