miniBB: free php bulletin board and forum software
- Sign Up - Forums - Reply - Statistics - Search - Nariai   
Pokalbiai prieš  ir po medžioklės...

-- Naujienos Straipsniai -- Foto galerija -- Pokalbiai -- Orų prognozė --

Medžioklės taisyklės (naujausia redakcija)

www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po... / Indianapolis / Pamoka. Varyminių medžioklių belaukiant.
. 1 . 2 . >>

Author Message
gudas
Hunting for living

Member

 # Posted: 28 Sep 2011 08:31 - Edited by: gudas


КUR NĖRA ATSARGUMO, JOKIA IŠMINTYS NEPADĖS.
(Vokiečių patarlė)

Ta žiema buvo jam pirma po to, kai jis išlaikęs medžiotojo egzaminą, turėjo galimybę dalyvauti varyminėse medžioklėse kaip pilnateisis dalyvis. Šio momento jis laukė ilgai, su didžiuliu entuziazmu domėjosi visais klausimais, susijusiais su artėjančiu sezonu, ir dažnai erzindavo vyresnius medžiotojus savo, kaip jiems atrodė, paprastais ir naiviais klausimais. Patyrę kolegos nelabai noriai dalinosi informacija, bet jis niekaip negalėjo suprasti to priežasties. Galbūt dėl jiems atrodančių akivaizdžių atsakymų arba dėl to, kad patys dažnai nežinojo ką patarti, jie paprastai, numėtę keletą bendro pobūdžio frazių, leisdavo suprasti, kad paliktų juos ramybėje. Bet toks nedraugiškas elgesys nė kiek nesumažino jo užsidegimo ir noro sudalyvauti savo pirmoje, tikroje varyminėje medžioklėje. Iš knygų jis pasisėmė daug naudingos informacijos ir manė, kad, bent jau teoriškai, tikrai pasirengęs atsistoti į liniją kartu su patyrusiais šauliais. Bet lyg tyčia sezono atidarymas vis buvo atidedamas. Tai kolegos nusprendę, kad dar per anksti, tai šventinis savaitgalis, tai staiga atėję stiprūs šalčiai, lyg susitarę trukdydavo ir nukeldavo laukiamą dieną.
1.jpg
1.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas
gudas
Hunting for living

Member

 # Posted: 28 Sep 2011 08:32


Pagaliau gauta žinia, kad apsispręsta dėl datos. Jo džiaugsmui nebuvo ribų. Kaip ant sparnų jis lakstė po parduotuves pirkdamas šovinių ir aibę kitokių mielų, bet dažniausiai nereikalingų, daiktų. Jam viskas buvo įdomu, neapsakomas azartas apimdavo vien pagalvojus apie artėjančio šeštadienio rytą. Kiekvieną vakarą jam vis sunkiau sekdavosi užmigti, vis dažniau užmerkus akis iškildavo būsimos medžioklės scenos, kurios paprastai baigdavosi taikliu šūviu į iš miško išbėgusį žvėrį.
2.jpg
2.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas
gudas
Hunting for living

Member

 # Posted: 28 Sep 2011 08:32


Naktis prieš medžioklę buvo siaubinga ir tuo pačiu be galo maloni. Nepaisant dviejų užstatytų ir po kelis kartus patikrintų žadintuvų jis atsibusdavo kas valandą, su nerimu žiūrėdavo į laikrodį ir vėl krisdavo į lovą stengdamasis užmigti. Nekantraudamas jis stebėjo laikrodžio rodyklę, kuri lyg sustojusi niekaip nenorėjo artėti iki laukiamo skaičiaus ir, galiausiai, nebeturėdamas jėgų laukti, pašoko iš lovos, išjungė abu žadintuvus ir nuėjo ruošti pusryčių. Tik už pusvalandžio atsikėlė kiti giminaičiai – medžiotojai. Jie neskubėdami pradėjo ruošti daiktus, dėliojo šovinius bei, atrodė, be pabaigos ieškojo pirštinių ir kepurių. Jam daugiau nieko nebeliko kaip tik stebėti tą „vėžlių“ maratoną bei graužtis nagus iš pykčio. Visi jo daiktai buvo suruošti prieš kelias dienas ir patikrinti po kelis kartus, todėl jis nervingai vaikščiojo aplinkui bandydamas paspartinti susiruošimą

Galiausiai jie išvažiavo. Šaltas žiemos oras, besiskverbiantis pro masinos langą, atvėsino galvą ir šiek tiek apramino. Nespėjo jo akys priprasti prie brėkštančio ryto šviesos, kai automobilis, nuvažiavęs nuo asfaltuoto kelio, sustojo šalia kitų mašinų. Išlipę iš mašinų žmonės pradėjo sveikintis su senais bičiuliais, kurių nematė beveik visus metus. Pro mašinos langą girdėjosi medžioklės istorijos ir anekdotai, o ryto tylą laikas nuo laiko sudrebindavo garsus vyriškas juokas. Išlipęs iš masinos jis atsargiai, lyg bijodamas sulaužyti ploną sušalusio sniego sluoksnį, vaikščiojo aplink mašiną ir klausėsi, kaip girgžda sniegas po jo kojomis. Kupinomis vilties akimis žvelgė į tamsų, dar saulės neapšviestą mišką, iš kurio tikėjosi sulaukti savo trofėjaus.
3.jpg
3.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas
gudas
Hunting for living

Member

 # Posted: 28 Sep 2011 08:33


Atėjo laikas traukti numerius. Jam atiteko skaičius 13. Nors jis nebuvo labai prietaringas, bet nemaloni mintis galvoje lyg ir bandė prasiskverbti į paviršių, tačiau greitai buvo nuvyta į šoną. Niekas negalėjo sugadinti jam šiandieninės šventės. Vadovas pradėjo skaityti saugaus elgesio medžioklės metu taisykles, bet tai jis jau buvo girdėjęs daug kartų per mokymus, todėl jo dėmesys labiau koncentravosi ties lakstančiais šunimis ir už vadovo nugaros nusidriekusiu mišku

Varovai nuėjo link savo vietų, o medžiotojai, sekdami iš paskos patyrusiam šauliui, pajudėjo link tolimesnio miško krašto, kas kelis šimtus metrų palikdami vis naują medžiotoją, kurie gražia tiesia linija stojo po aukštos įtampos elektros stulpais. Netrukus vadovas pasuko už miško kampo ir priekyje vietoj tvarkingo kirtimo jis pamatė tankų krūmyną ir mišką, kuris vingiais driekėsi tolyn. Šioje vietoje jam buvo lemta pasilikti. Atėjus jo eilei stoti, vadovas parodė tarpą tarp dviejų krūmų, pro kuriuos vos matėsi miškas, ir visi nuėjo rikiuotis toliau. Jis buvo nemaloniai nustebintas, nors jis, žinoma, suvokė, iš kur reikia laukti žvėrių, bet niekaip negalėjo suprasti ir pamatyti, kur stovi jo artimiausi medžiotojai. Kaip jis nesistengė tarp tankių krūmo šakų įžiūrėti gretimų kolegų, bet taip nieko ir nepamatė. Aplinkui tvyranti tyla tik padidino jo nervinę įtampą ir jis kojomis pradėjo mindyti sniegą, nesąmoningai stengdamasis sutirpdyti kuo didesnį jo plotą, kol galiausiai išgirdo balsą, sklindantį kažkur iš kairės ir lyg iš galo: „jei taip triukšmausi tai nieko nesulauksi“. Jis bandė žiūrėti į tą pusę, iš kur, jo manymu, sklido balsas, bet krūmai jam visiškai užstojo vaizdą ir jis nieko nematė. Nebeliko nieko kito kaip tik nustoti nerimauti ir susikaupti ties numatyta medžiokle. Tuo metu jį ir vėl apėmė azartas, net spengianti tyla prisidėjo prie to, kad adrenalino lygis pakilo iki nematytų aukštumų, ir nuo jo įraudę žandai apsnigtų krūmų fone atrodė tartum sniegenos speiguotą dieną.
4.jpg
4.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas
gudas
Hunting for living

Member

 # Posted: 28 Sep 2011 08:33 - Edited by: gudas


Iš tolo pasigirdę garsai nutraukė jo pamastymus ir privertė dar stipriau suspausti šautuvą. Nors varovų skleidžiamą „muziką“ jam dar dažnai teks girdėti, bet melodija, kurios jis klausėsi dabar, atrodė ypatinga. Kiekvienas AU, EI EI, galėjo lygintis su gražiausia tenoro arija. Bet žmonių garsai negalėjo prilygti šunų kuriamai melodijai. Kelių skalikų balsai, susilieję į vientisą simfoniją, tai artinosi tai vėl nutoldavo nuo vietos, kur jis stovėjo sustingęs laukime. Susidarė toks vaizdas, lyg šunys laksto milžiniškais ratais sekdami kažkieno pėdomis. Eilinį sykį nutolus šunų skalijimui jis pastebėjo judesį prie pat miško. Pradžioje sunku buvo patikėti, kad jam nepasivaideno, nes buvo panašu, kad susiūbavo medžio šaka, paliesta staigaus vėjo gūsio. Bet judesys pasikartojo ir jis pamatė prie pat miško besislepiančias dvi stirnas. Patikėti tuo, ką matė, buvo sunku, tai ko jis taip troško, tai, ko lauke ilgais rudens vakarais, pagaliau įvyko. Adrenalinas užplūdo kiekvieną jo kūno ląstelę, jis nieko nematė apart stirnų ir šautuvo taikiklio.
5.jpg
5.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas
gudas
Hunting for living

Member

 # Posted: 28 Sep 2011 08:35


Nors atstumas šauti buvo per didelis, jis vis tiek laikė šautuvą prie peties, nenuleisdamas akių nuo žvėrių. Po kelių minučių rankos pradėjo tirpti, nuo nepatogios stovėsenos maudė nugarą, tačiau šautuvo jis nenuleido. Neaišku, keik dar tęstųsi ši akimirka, jeigu nebūtų pasigirdę artėjančių šunų balsai. Stirnos aukštai pakėlusios galvas pradėjo dairytis į visas puses, norėdamos nustatyti, iš kurios pusės artėja pavojus, ir, galiausiai, išsigandusios artėjančio garso, milžiniškais šuoliais pradėjo bėgti nuo miško link krūmų, kur jų nekantriai laukė medžiotojas. Tačiau, lyg pajutusios krūmuose besislepiantį pavojų, jos nepriartėjusios šūviui tinkamu atstumu, įbėgo ir pasislėpė krūmuose kairiau medžiotojo.

Jis nuleido šautuvą. Nusivylusiu žvilgsiu, pilnomis ašarų akimis, jis žvelgė į tą vietą, kur ką tik stovėjo stirnos. Sunku buvo suvokti, kad būdamas taip arti tikslo jo taip ir nepasiekė. Nespėjęs iki galo suprasti ir susitaikyti su tuo, kas įvyko, jis išgirdo krūmų tratesį, kuris artėjo iš tos pusės, kur buvo pasislėpusios stirnos. Iš pradžių jis nesuprato kas vyksta ir tik pamačius tarp šakų judančius pilkus kailius išsisklaidė visos abejonės – link jo bėgo stirnos. Artėdamos milžinišku greičiu jos vienu metu atsidūrė jam beveik už nugaros. Laukti ir mąstyti nebuvo laiko – arba dabar jis sušaus ir jo svajonės išsipildys, arba teks laukti kitos laimės valandos. Apsispręsti padėjo instinktas, todėl jis staigiai pakėlęs šautuvą paleido šūvį, po to dar vieną. Per tankiai susipynusias šakas jis negalėjo įžiūrėti šūvių rezultato, bet apsisukęs ir pamatęs iš krūmų išbėgančias dvi stirnas suprato, kad nepataikė.
6.jpg
6.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas
gudas
Hunting for living

Member

 # Posted: 28 Sep 2011 08:35


Atsidūrus tokioje situacijoje jam buvo likę tik prasikeikti dėl netaiklaus šūvio, tačiau staiga jis suvokė, kad šovė į tą pusę, kur prieš varymo pradžią girdėjo balsą, liepiantį jam netriukšmauti. Apimtas azarto jis buvo viską užmiršęs, šaunant jam nebuvo kilę minčių pagalvoti, kur saugu paleisti šūvį, o kur ne, jis matė tik savo taikinį ir siekė tikslo pametęs galvą. Ir tuomet jį apėmė baimė, kuri staiga sugrąžino jį į realybę. Nepaisant šalto oro veidą išpylė prakaitas, per nugarą prabėgo šiurpuliai, o rankose laikytas šautuvas vos neišslydo iš sudrėkusių delnų. Pritūpęs jis bandė ką nors įžiūrėti tarp krūmų, bet kaip ir anksčiau nieko nematė. Pačios juodžiausios mintys pripildė jo galvą, blogiausia, kas galėjo įvykti tuo metu, jam pasirodė realu. Šios mintys milžinišku greičiu sukosi jo galvoje ir jis, nebežinodamas ką daryti spiegdamas sušuko: „JONAI!“ „Jonai!“ – pakartojo jisai, bet atsakymas jam buvo vis ta pati mirtina tyla. Jis nežinojo, ką daryti, atsisėdęs ant sniego jis atsilošė į artimiausią medį ir delnu prabraukė per veidą, likę ant veido sniego gabaliukai tuoj pat ištirpo.
7.jpg
7.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas
gudas
Hunting for living

Member

 # Posted: 28 Sep 2011 08:36


Ir netikėtai jis išgirdo: „A? turi????“ Tai buvo maloniausi žodžiai, kuriuos jis galėjo išgirsti tuo metu. Nervingai šypsodamasis jis atsikėlė nuo žemės ir giliai atsiduso. Taip, jis turėjo.... Jis turėjo didžiausią pamoką, kurią jam galėjo padovanoti gyvenimas. Jo laimei ta pamoka baigėsi be karčių pasekmių.


P.S. Dedikuota jauniems šauliams ir artėjančiam varyminių medžioklių sezonui.

vienas šūvis-vienas kūnas
Canis_Lupus
Medžiotojas

Member

 # Posted: 28 Sep 2011 08:53


Va taip ir buna kai azartas uztemdo prota bet siaip grazus pasakojimas

Anonimas


# Posted: 28 Sep 2011 08:54


Labai grazus ir taiklus pasakojimas ech deja as irgi negaliu uzmigti pries varomines
Anonimas


# Posted: 28 Sep 2011 09:06


Sakau patinka!
H13
Hunting forever

Member

 # Posted: 28 Sep 2011 09:07


Grazi ir pamokanti istorija! Super pasakojimas!

Nepataiko ne šautuvas, o medziotojas
hunter
Hunting forever

Admin

 # Posted: 28 Sep 2011 09:39


gudas


_________________________
www.hunter.lt
Evaldass
Medžiotojas

Member

 # Posted: 28 Sep 2011 10:05


EIK SAU KOKIA KURYBA savo knygoje turesi autografa man suraityti
Anonimas


# Posted: 28 Sep 2011 10:07


90% atitinka mano pirma varomine. Sunkios bet amzinos pamokos
gvazdys
Hunting for living

Member

 # Posted: 28 Sep 2011 10:14


gudas
nerealiai gerai suregzta, skaitydamas sukau filma, veiksmas, drama , tragedija , viskas ten kur turi buti.

Sakalelis
Hunting for living

Member

 # Posted: 28 Sep 2011 10:21 - Edited by: Sakalelis


Jo gudas super istorija.. As ir dabar puikiai prisimenu ta jausma pries pirma varymine medziokle (aprasytas puikiai).. ech...

Tik kiek kitaip man buvo .. As kai pirma karta atsistojau i linija vis meldziau, kad tik niekas ant manes neisbegtu, kad tik nieks neisbegtu

------------------------------------
Šnekėti nemąstant - tai tas pat,
kas šaudyti nesitaikant.
M.de Servantesas
----------------------------------
Anonimas


# Posted: 28 Sep 2011 10:30


viskas taip kazkada pazinta . saunuolis, tas pamokas reik karts nuo karto prisimint visiems.
Skalis
Hunting forever

Member

 # Posted: 28 Sep 2011 10:30


gudas
P.S. Dedikuota jauniems šauliams ir artėjančiam varyminių medžioklių sezonui
Puiki istorija, kurioje ne vienas pamokymas , o trys:
1. Jaunam medziotojui
2. Vadovui, kuris jaunam medziotojui , o kartais ir patyrusiems, pastates sudetingoje vietoje turi paaiskinti suvio kryptis.
3. Statant medziotojus reikia statyti, taip , kad vienas kita matytu.

--------------------------------------
Niekas taip negadina taikinio kaip pataikymas.
antanasss
Hunting forever

Member

 # Posted: 28 Sep 2011 10:32


gudas
Na Tu tikras...Baltušis
Pagarbiai - Antanas
XerroX
Medžiotojas

Member

 # Posted: 28 Sep 2011 10:33


Skalis
4. Jaunajam sauliui: Stambesniu det reikia, stambesniu - kad eitu per krumus !!!




-------------------------------------
I don't suffer from insanity... I enjoy every minute of it.
XerroX
Medžiotojas

Member

 # Posted: 28 Sep 2011 10:35


O gudas Lauksim sekanciu ikvepimu ;)

-------------------------------------
I don't suffer from insanity... I enjoy every minute of it.
SnIt
Medžiotojas

Member

 # Posted: 28 Sep 2011 11:13


mano pirmos varomines panasios buvo, negalejau uzmigti, daigtai buvo sudeti tikrinti per tikrinti. ir per pirmas mano laimikis buvo per pirma mano varomine (nors pries tai 3 men sedejau ant boksteliu). tik pas mane galas visai kitoks buvo. Jo vadovai turi statyti zmones kad vienas kita matytu o sudetingesnei situacioj nurodyti kryptis. O jeigu nenurodo tai visada reikia klausti. fantastiskas pasakojimas
ZemupyS
Hunting for living

Member

 # Posted: 28 Sep 2011 11:31


gudasjoo.tikrai skaitant gali sukt galvoj filma saunus pasakojimas.
galetum ir dazniau kazka panasaus parasyt.ziauriai pagyvini(atgaivini) foruma,nuo ginsu ir koliojimosi tokiais aprasymais.
Anonimas


# Posted: 28 Sep 2011 12:50


gudas
GRAZUS PASAKOJIMAS
IS KOKIOS CIA KNYGOS?

saliamuts
Medžiotojas

Member

 # Posted: 28 Sep 2011 15:06


o as dar laukiu savo pirmos varomines medziokles

Gyvenimas linksmas kol gyveni..
SnIt
Medžiotojas

Member

 # Posted: 28 Sep 2011 15:43


sekmes ir mastyk saltu protu Ir eidamas i medziokle turi eiti gerai praleisti laiko o ne tam kad kazka nusautum. Jeigu eisi su tokia nuostata kad kazka nusauti, tai lauk nelaimes , paskutine akimirka uzvaldys nervai o ne saltas protas ir gali pridaryt nesamoningu suviu
surg
Medžiotojas

Member

 # Posted: 28 Sep 2011 17:39


gudas

Grazu. Realu. Pagarba.
zastava73
Medžiotojas

Member

 # Posted: 28 Sep 2011 20:49


gudas
Super.Labai gera istorija

gadas
Medžiotojas

Member

 # Posted: 28 Sep 2011 21:34


Super
. 1 . 2 . >>
Your answer
Bold Style  Italic Style  Underlined Style  Image Link  URL Link  Insert YouTube video  Disable BB codes *What's that?
:) :hunter: :up: :down: :lol: :singing: :rofl: :diablo: :sad: :hunter2: :aggressive: :crazy: Daugiau šypsenėlių... Disable smilies

» Name  » Password 
You can post anonymously, entering just a nickname without password, if username is not taken by another member; or leaving both fields empty.
 

Iš viso dabar vartotojų: Svečių - 1
Narių - 0 		Daugiausia: 419 [18 Apr 2021 19:42]
Svečių - 418 / Narių - 1

Naudojimosi taisyklės

Reklamos galimybė

Kontaktai

Powered by miniBB forum software © 2001-2024