miniBB: free php bulletin board and forum software
- Registracija - Forumai - Atsakė - Statistika - Paieška - Nariai   
Pokalbiai prieš  ir po medžioklės...

-- Naujienos Straipsniai -- Foto galerija -- Pokalbiai -- Orų prognozė --

Medžioklės taisyklės (naujausia redakcija)

www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po... / Medžioklė / KADA ATEINA ŠERNAI?
<< 1 ... 576 . 577 . 578 . 579 . 580 .

Autorius Žinutė
Anonimas


# Atsiuntė: 15 Balandis 2026 10:18


Maras žmogau, maras... Vėl užėjo banga... Vėl 2-3 metus nematysime šernų...
Makronas
Medžiotojas

Narys

 # Atsiuntė: 15 Balandis 2026 10:27


Vokietija ruošiasi afrikinio kiaulių maro vakcinai: pažanga akivaizdi, tačiau praktinis pritaikymas dar laukia
Vokietijos mokslininkai ir žemės ūkio sektorius su atsargiu optimizmu stebi pažangą kuriant vakciną nuo afrikinio kiaulių maro (AKM, vokiškai – Afrikanische Schweinepest, ASP). Nors veiksmingos ir plačiai naudojamos vakcinos Europoje kol kas nėra, tyrimai sparčiai juda į priekį, o pirmieji praktiniai bandymai jau vyksta.
Vienas svarbiausių vaidmenų šiame procese tenka Friedrich-Loeffler-Institut (FLI), veikiančiam Riems saloje. Institutas kartu su Europos partneriais dalyvauja projektuose, kurių tikslas – sukurti saugią ir efektyvią vakciną, ypač skirtą laukiniams šernams. Būtent jie Europoje laikomi pagrindiniu viruso rezervuaru, todėl be sprendimo šiai populiacijai liga išlieka sunkiai kontroliuojama.
Didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas vadinamajai oralinei vakcinai – tokiai, kuri galėtų būti platinama jaukuose ir suėdama laukinių gyvūnų. Tai vienintelis realistiškas būdas pasiekti dideles šernų populiacijas gamtoje. Tačiau prieš pradedant naudoti pačią vakciną, būtina išspręsti praktinius klausimus.
2025 m. pabaigoje Brandenburgijoje pradėti lauko bandymai, kurių metu mokslininkai testuoja įvairius jaukus – pagamintus iš kiaušinių miltelių, kukurūzų ar obuolių išspaudų. Šiuose bandymuose kol kas nėra jokio vakcinos komponento: vertinama, ar šernai noriai ėda jaukus, ar jie išlieka stabilūs aplinkoje ir ar jų nesunaudoja kiti gyvūnai. Tik įsitikinus, kad ši sistema veikia, bus galima pereiti prie kito etapo – vakcinos integravimo.
Mokslininkai pripažįsta esantys „gerame kelyje“, tačiau pabrėžia, kad realus vakcinos pasirodymas rinkoje dar užtruks. Optimistiškiausiais vertinimais, tai galėtų įvykti ne anksčiau kaip po kelerių metų.
Tuo metu kituose pasaulio regionuose jau matomi pirmieji praktiniai rezultatai. Pavyzdžiui, Vietnam nuo 2022 metų naudojamos vakcinos naminiams kiaulėms, kurios kontroliuojamomis sąlygomis parodė aukštą efektyvumą. Vis dėlto Europos Sąjungoje tokios vakcinos dar nėra patvirtintos, o reguliavimo reikalavimai čia gerokai griežtesni.
Pagrindinė priežastis, kodėl vakcinos kūrimas užtrunka, slypi pačio viruso biologijoje. AKM sukeliantis virusas yra sudėtingas DNR virusas, turintis daugybę mechanizmų, leidžiančių jam slopinti gyvūno imuninę sistemą. Mokslininkai iki šiol tiksliai nežino, kokia imuninė reakcija suteikia patikimą apsaugą, todėl sunku nustatyti, kokį „taikinį“ turėtų pasirinkti vakcina.
Papildomų iššūkių kelia saugumas. Daug vilčių teikiančios gyvos susilpnintos vakcinos turi būti itin kruopščiai įvertintos, nes egzistuoja rizika, kad virusas gali atgauti pavojingumą. Be to, būtina užtikrinti, kad vakcina būtų veiksminga prieš skirtingas viruso atmainas ir tinkama naudoti realiomis gamtos sąlygomis.
Net ir sukūrus veiksmingą preparatą, išliks praktinis klausimas – kaip pasiekti pakankamą laukinių šernų populiacijos dalį. Oralinė vakcinacija reikalauja ne tik patrauklių ir selektyvių jaukų, bet ir plataus masto logistikos sprendimų.
Dėl šių priežasčių Vokietijoje tiek mokslininkai, tiek praktikai vakciną vertina kaip svarbią, tačiau dar ateities priemonę. Medžiotojų bendruomenėje ši tema aptariama santūriai – daugiausia dėmesio skiriama kasdienėms ligos kontrolės priemonėms.
Kol kas pagrindinis ginklas prieš AKM išlieka griežta kontrolė. Vokietija taiko kompleksinę strategiją: intensyviai reguliuoja šernų populiaciją, aktyviai ieško ir šalina kritusius gyvūnus, įrengia apsaugines tvoras bei nustato infekcijos zonas. Ūkiuose taikomos griežtos biosaugos priemonės, o nustačius ligos atvejį imamasi greitų veiksmų, siekiant sustabdyti viruso plitimą.
Šios priemonės jau duoda apčiuopiamų rezultatų – kai kuriose teritorijose infekcija sėkmingai suvaldyta ir ribojimai palaipsniui švelninami. Vis dėlto ekspertai sutaria: kol virusas cirkuliuoja laukinėje faunoje, rizika išlieka.
Apibendrinant galima teigti, kad vakcina nuo afrikinio kiaulių maro nebėra vien teorinė galimybė – tai realus mokslinis tikslas, prie kurio nuosekliai artėjama. Tačiau iki jos praktinio pritaikymo dar reikia įveikti tiek biologinius, tiek technologinius ir logistinius iššūkius. Todėl artimiausiais metais svarbiausiu kovos su AKM įrankiu Europoje išliks ne vakcinacija, o disciplina, kontrolė ir visų grandžių – nuo mokslininkų iki medžiotojų – bendradarbiavimas.
Makronas
Medžiotojas

Narys

 # Atsiuntė: 15 Balandis 2026 10:52


Afrikinis kiaulių maras Lietuvoje: dabartinė situacija ir realistiškos prognozės iki 2040 metų
Afrikinis kiaulių maras (AKM) išlieka viena didžiausių grėsmių Lietuvos gyvulininkystei ir laukinei faunai. 2026 metų pirmąjį ketvirtį situacija vėl pablogėjo: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 22 savivaldybėse patvirtinti 939 AKM atvejai šernams, iš jų net 885 – kritusių gyvūnų liekanose ir tik 54 – sumedžiotuose gyvūnuose. Daugiausia židinių fiksuota Panevėžio rajone, taip pat Radviliškio, Pakruojo, Biržų ir Pasvalio rajonuose. Tai rodo, kad virusas intensyviai cirkuliuoja laukinėje faunoje, o vienas svarbiausių plitimo veiksnių išlieka laiku neaptiktos šernų gaišenos.
Per daugiau nei dvylika metų Lietuva sukaupė solidžią patirtį valdant šią ligą: sustiprinta biosauga ūkiuose, vykdoma nuolatinė stebėsena, privalomas visų sumedžiotų ir rastų kritusių šernų tyrimas, aktyviai į procesą įtraukiami medžiotojai. Tačiau AKM tapo endemine liga – virusas nuolat cirkuliuoja tarp laukinių šernų ir išlieka nuolatinė rizika kiaulių ūkiams. Todėl ligos valdymas reikalauja ne trumpalaikių sprendimų, o nuoseklios, ilgalaikės strategijos.
2030 metai: virusas dar neišnyks, bet kontrolė stiprės
Prognozuojama, kad iki 2030 metų AKM Lietuvoje vis dar bus aptinkamas, ypač laukinių šernų populiacijoje. Vis dėlto situacija turėtų tapti labiau kontroliuojama nei šiandien. Tikėtina, kad bendras atvejų skaičius mažės, o protrūkiai kiaulių ūkiuose taps retesni ir greičiau lokalizuojami.
Tai lems keli veiksniai: nuosekliai stiprinama biosauga ūkiuose, efektyvesnė kritusių šernų paieška, taip pat sukaupta patirtis valdant ligos židinius. Europoje vykstantys tyrimai rodo pažangą kuriant vakcinas, įskaitant oralines priemones, skirtas laukiniams šernams. Jei šios technologijos pasieks praktinį taikymą, jos galėtų papildyti esamas kontrolės priemones.
Šernų populiacija išliks nepastovi – kai kur sumažėjusi, kitur jau atsigaunanti, priklausomai nuo ligos intensyvumo ir medžioklės spaudimo.
2035 metai: galimas lūžio taškas
Iki 2035 metų situacija gali pasiekti svarbų lūžį. Jei Europoje bus plačiau pritaikytos veiksmingos vakcinavimo priemonės ir išlaikyta griežta kontrolė, viruso plitimas galėtų reikšmingai sumažėti.
Tokiu atveju:
kai kurios Lietuvos teritorijos galėtų būti paskelbtos laisvomis nuo AKM,
protrūkiai ūkiuose taptų reti ir lokalūs,
šernų populiacija stabilizuotųsi artimesnė natūraliam lygiui.
Jei vakcinacijos sprendimai būtų diegiami lėčiau, AKM išliktų endemine liga, tačiau jo poveikis būtų labiau prognozuojamas ir valdomas.
2040 metai: tarp eliminacijos ir nuolatinės kontrolės
Iki 2040 metų Lietuvoje gali susiformuoti viena iš dviejų pagrindinių situacijų.
Optimistiniu scenarijumi AKM būtų beveik eliminuotas arba išliktų tik pavieniuose, lengvai kontroliuojamuose židiniuose. Šernų populiacija būtų stabilizuota, o kiaulininkystės sektorius veiktų be nuolatinės krizės grėsmės.
Atsargesniu scenarijumi virusas išliktų žemo lygio endemija kai kuriuose regionuose, o pavieniai protrūkiai ūkiuose kartotųsi kas kelerius metus. Tačiau net ir tokiu atveju liga nebekeltų tokios grėsmės kaip šiandien, nes biosauga, stebėsena ir greita reakcija būtų tapusios įprasta praktika.
Išvada
Afrikinis kiaulių maras Lietuvoje artimiausiais dešimtmečiais greičiausiai neišnyks staiga, tačiau jo poveikis gali būti reikšmingai sumažintas. 2030 metais liga dar bus juntama, 2035 metais galimi esminiai pokyčiai, o 2040 metais Lietuva gali būti tarp šalių, kurios šią problemą sėkmingai suvaldė.
Svarbiausia išlieka ne laukti vieno sprendimo, o nuosekliai taikyti jau veikiančias priemones: griežtai laikytis biosaugos, intensyviai ieškoti ir šalinti kritusius gyvūnus, reguliuoti šernų populiaciją ir stiprinti bendradarbiavimą tarp institucijų, ūkininkų bei medžiotojų. Būtent ši disciplina lems, ar ateityje AKM taps tik kontroliuojama rizika, ar visiškai įveikta problema.
Anonimas


# Atsiuntė: 15 Balandis 2026 22:44


Makronas
Jaunatis,bet vistiek beletristika pramuse!!!

Du kart du


# Atsiuntė: 17 Balandis 2026 13:44


Anonimas

Ahaha, kokį bajerį skėlei, ajajaj kaip juokinga... Išmąstei. Vat toks tu protingas, tyliai sėdi šėšėlyje, ir nusprendei prisikabinti... Jokio komentaro dėl faktų, jokio pagrindimo, tik kabinėjimasis prie asmenybės... Galimai net neskaitei... Realiai tai diagnozė... Nieko rimto, bet susimąstyti verta...
Anonimas


# Atsiuntė: 17 Balandis 2026 16:03


Na ne visi turi laiko ir kantrybės tokius ditirambus skaityti.Jeigu neina trumpai ir iš esmės ką pasakyti,tai gal geriau ir nesivarginti.Tos prirašytos paklodės nebūtinai atspindi gilų žmogaus protą.Gal net atvirkščiai...
Du kart du


# Atsiuntė: 17 Balandis 2026 19:00


Ahaha, vėl skėlei, bet šį karta jau subtiliau, jau kiek rimčiau, pabandei kažkokią (būtent - bent kažkokią prasmę) sugalvoti savo kritikai... Bet vėl, nėra turinio, faktų nagrinėjimo, galimai, netgi - vėlgi - net neskaitei... Bet yra prisikabinti prie galimo ilgio... Vėlgi, kas yra trumpas, ilgas tekstas, kas yra esmė - gal čia trumpai ir yra apie esmę... Gal tau padėta ant lėkštutės informacija, kurią verta paskaityti... Paklodės - jetau koks skambus pavadinimas... Kelių dešimtmečių analizė sutalpinta į vieną A4 formatą, bet vėlgi, gal ne tas informacijos vartotojas... Gal domina tik trumpas pranešimas - Tikka išleido naują šautuvą, kalibras - 308... Gal tik tokia informacija ir domina, o tie visi teisės aktai, analizės, marai, tegul skaito koks jauniklis teisės studentas, gyvenime viskas kitaip pas rimtus vyrus medžiotojus... Leiskite dar karteli nusijuokti, ha ha ha, kaip juokinga, paklodės, ne apie esmę, ditirambai (jaučiu net nežinai, ką reiškia šis žodis...)... Gali pasiskaityti enciklopediją, ką reiškia Ditirambas, pamatysi, kad nežinai šio žodžio prasmės ir reikšmės... Linkiu sėkmės šviečiantis...
Anonimas


# Atsiuntė: 17 Balandis 2026 19:18


P!zdelinint rimtai reikėtų dienos temoje
. Tai kada ir kokius šernas fiksuoja kameros?
Anonimas


# Atsiuntė: 17 Balandis 2026 20:17


ditirambai (jaučiu net nežinai, ką reiškia šis žodis...)... Gali pasiskaityti enciklopediją, ką reiškia Ditirambas, pamatysi, kad nežinai šio žodžio prasmės ir reikšmės...
Žinau gerbiamasis žinau.Norėjau pažiūrėti,ar tamsta į tai sureaguosi ir kaip. Ar pastebėsi nukrypimą.Šaunuolis.Dar kažkiek sveiko proto yra.Tik būk gerulis. Trumpink savo rašliavą.Kažkaip lakoniškiau juk galima...
Anonimas


# Atsiuntė: 17 Balandis 2026 20:25


Ir beje. Grįžtam prie temos.Tik trumpai. Kada pas tamsta ateina šernai?
Du kart du


# Atsiuntė: 17 Balandis 2026 22:20


Tai viršuje ir parašyta, kad siaučia maras, išdvėsė. Ir vakcinos nėra, ir galimai nebus kelerius metus... Tu man panašus į grybautoją Vasario mėnesį. Pasakai, kad baravykai neauga tokiu laiku, lauk vasaros galo, rugsėjo, drėgmės.. O tu vėl, gal kas radote baravykų Vasario mėn...
T__
Hunting forever

Narys

 # Atsiuntė: 17 Balandis 2026 23:14


17 Balandis 2026 20:25
Gerbėjai į akis jau šokinėja.

Anonimas


# Atsiuntė: 18 Balandis 2026 08:03


Du kart du
Na va. Eina matai trumpai ir aiškiai išdėstyti mintį.Tik pasistengti reikia
O tema tarp kitko čia ne apie marą,o kada ateina šernai.Ne pas visus ir ne visur jie išdvėsė jei ką.
Du kart du


# Atsiuntė: 18 Balandis 2026 10:49


ahaha, kaip juokinga, pritempei savo komentara prie pagrindinės minties... Jo, maras nėra šernų tema, neišdvėsė, taip taip... Tai pats pasisakyk, kada pas tave ateina...
vytautask
Medžiotojas

Narys

 # Atsiuntė: 29 Balandis 2026 14:50 - Redagavo: vytautask


žiemą ateidavo tarp 19- 20 val,atšilus orams dingo visai,praeitą savaitę pasirodė 5 ryte pašėriau bananais irdabar laukiu tyrymo atsakymo
Anonimas


# Atsiuntė: 29 Balandis 2026 17:45


Du kart du
žiemą ateidavo tarp 19- 20 val,atšilus orams dingo visai,praeitą savaitę pasirodė 5 ryte pašėriau bananais irdabar laukiu tyrymo atsakymo
Nu va tau ir ahaha

<< 1 ... 576 . 577 . 578 . 579 . 580 .
Jūsų atsakymas
Bold Style  Italic Style  Underlined Style  Image Link  URL Link  Insert YouTube video  Uždrausti *Kas tai yra?
:) :hunter: :up: :down: :lol: :singing: :rofl: :diablo: :sad: :hunter2: :aggressive: :crazy: Daugiau šypsenėlių... Išjungti

» Vardas  » Slaptažodis 
Iveskite savo vardą ir slaptažodį.
 

Iš viso dabar vartotojų: Svečių - 2
Narių - 0 		Daugiausia: 419 [18 Balandis 2021 19:42]
Svečių - 418 / Narių - 1

Naudojimosi taisyklės

Reklamos galimybė

Kontaktai

Powered by miniBB forum software © 2001-2026