miniBB: free php bulletin board and forum software
- Registracija - Forumai - Atsakė - Statistika - Paieška - Nariai   
Pokalbiai prieš  ir po medžioklės...

-- Naujienos Straipsniai -- Foto galerija -- Pokalbiai -- Orų prognozė --

Medžioklės taisyklės (naujausia redakcija)


www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po... / Medžioklė / ŽVĖRIŲ LIGOS
<< . 1 . 2 . 3 . 4 . 5 . 6 . >>

Autorius Žinutė
sauliuksas
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 22 Kovas 2009 23:08


Kaip plinta ši pavojinga liga?

- Kaspinuočio vystimuisi yra reikalingi du šeimininkai: galutinis šeimininkas (šunys, vilkai, lapės, šakalai, kartais ir katės), kurio organizme vystosi suaugęs kaspinuotis ir tarpinis šeimininkas (kiaulės, avys, galvijai, graužikai, kiškiai, žmogus ir kt.), kurių organizme vystosi echinokoko cistos. Šunys, katės, kiti laukiniai gyvūnai užsikrečia suėdę infekuotus tarpinius šeimininkus (jų organus su echinokoko cistomis). Gyvūnai, kurių žarnyne vystosi, auga ir parazituoja kaspinuotis į aplinką kartu su išmatomis išskiria kiaušinėlius, kurie yra labai mažyčiai, ilgai išlieka atsparūs išorinėje aplinkoje (ant žemės, ganyklose, soduose ir pan.), priklausomai nuo oro temperatūros, drėgmės, gali išlikti gyvybingi nuo mėnesio iki metų ir ilgiau, o patekę ant žemės gali nušliaužti 25 cm. atkarpą, su lietumi patekti į vandens telkinius ir užkrėsti ne tik gyvūnus, bet ir žmones. Žmogui prarijus echinokoko kiaušinėlį, jo apvalkalėlis ištirpsta ir išsilaisvina lerva, kuri prasiskverbusi į žarnos sienelę patenka i kraujo apytakos ratą ir nunešama dažniausiai į kepenis, rečiau plaučius, blužnį, inkstus ar kitus organus.

- Kokie yra echinokokozės požymiai? Ar užsikrėtęs žmogus gali lengvai suprasti, jog susirgo šia pavojinga liga?

- Echinokokozė specifinių simptomų neturi, o klinika priklauso nuo ligos sukėlėjo (E.granulosus ar E.multilocularis), stadijos, darinių dydžio ir lokalizacijos (dažniausiai kepenyse, rečiau plaučiuose ir kt. organuose). Liga dažniausiai nustatoma atsitiktinai ( kai ligonis tiriamas ar operuojamas dėl kitų priežasčių) ar atsiradus komplikacijų (cistų plyšimas, supūliavimas, cistų sukeliami spaudimo reiškiniai). Kadangi cistos dažniausiai auga lėtai, ligos simptomai gali nepasireikšti metų metus. Laikui bėgant pradeda varginti bendras silpnumas, apetito stoka, svorio kritimas, pykinimas, prakaitavimas, cista didėdama gali sukelti sunkumo ar spaudimo jausmą po dešiniuoju šonkaulių lanku, retkarčiais priepuolinio pobūdžio skausmus, užspausti tulžies latakus, gali išsivystyti gelta. Jeigu cistos auga plaučiuose, ligonius vargina skausmas krūtinėje, neaukšta temperatūra, kosulys, gali atkosėti skreplius su krauju. Kartais, E.multicolaris sudarytų cistų (puslelių), ląstelės atsidalija ir patekusios į kraujo apytakos ratą nunešamos į kitus organus ir audinius ir sukelti metastazes. Toks infiltruojantis ir metastazuojantis augimas labai panašus į piktybinio auglio augimą.

- Kaip žmogus užsikrečia echinokokze ?

- Kiekvienas žmogus gali užsikrėsti ir susirgti echinokokoze. Užsikrečiama prarijus echinokokų kiaušinėlius. Užsikrėsti galima glostant, žaidžiant su užsikrėtusiu šuniu ar kitu gyvūnu ant kurio kailio, liežuvio gali būti echinokokų kiaušinėlių. Taip pat ir sveikas gyvūnas gali būti infekcijos šaltiniu, kai ant jo kailio, liežuvio, echinokoko kiaušinėliai patenka per užterštą aplinką ar užsikrėtusius gyvūnus. Žmogus gali užsikrėsti nuo sumedžiotų laukinių gyvūnų, lupant jų kailį. Ligos sukėlėjai per užterštas rankas, įrankius patenka ant namų apyvokos daiktų, maisto produktų. Susirgti šia liga galima auginant ir prižiūrint švelniakailius žvėrelius. Daugelis žmonių, net nežino, kad susirgti galima vartojant šunų ar laukinių gyvūnų išmatomis užterštas daržoves, vaisius, uogas (miško uogas). Ligos sukėlėjai ant maisto produktų, kitų paviršių patenka su dulkėmis, juos gali pernešti vabzdžiai, musės, paukščiai, tarakonai. Naudojant maistui ar namų ūkyje ( laistant daržus, šeriant gyvuliu) būna naudojamas atvirų telkinių vanduo, kuris gali būti užterštas gyvūnų išmatomis.

- Kaip galima išvengti apsikrėtimo nuo echinokokozės?

- Kiekvienas iš mūsų turėtų laikytis asmens higienos. Dirbant įvairius lauko darbus, nulupus gyvūnų kailį, pažaidus ar paglosčius šunį ( ypatingai vaikams ! ) būtina gerai nusiplauti rankas. Reikėtų neužmiršti, kad negalima leisti šunims laižyti veido, lėkščių.

Žinoma, nevalgyti neplautų daržovių, vaisių, uogų ( miško uogų ). Daržoves ir vaisius kruopščiai nuplauti, saugoti maisto produktus nuo dulkių, musių, tarakonų. Negerti, nenaudoti maistui vandens iš atvirų vandens telkinių.

Nešerti gyvūnų termiškai neapdorotais gyvūnų organais ( pvz., kepenys, plaučiai), tikrinti naminių gyvulių (kiaulių, avių ir kt. .) skerdieną ir saugiai pašalinti infekuotų gyvulių vidaus organus. Šunys kaimo vietovėse turėtų būti laikomi pririšti, reguliariai dehelmintizuojami.

Ką sukūrė gamta-įkainoti neįmanoma !

sauliuksas
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 23 Kovas 2009 14:57


vaikams nerekomenduojama
http://glistam.net/materials/

Ką sukūrė gamta-įkainoti neįmanoma !

pv1
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 23 Kovas 2009 17:30


Norint apsaugoti žvėris nuo parazitinių ligų reikia dažniau keisti šėrimo aikštelės vietą.Kažkodėl medžiotojai nekreipia dėmesio į tokį paprasčiausią invazinių ligų profilaktikos būdą.

Drury
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 24 Kovas 2009 12:30


O cia tai geras.
Bukite malonus, kuo daugiau tokios info parasykite?
Jei kas ko daugiau zinote - pasidalinkite.

Mane asmeniskai smarkiai sukrete tokie dalykai, nes mes jau pas save nebegalime buti garantuoti, kad neuzsirausime ant tokiu bedu?

Atrodo pakankamai svarus "kaimieciai" esame, bet vat to nepakanka...

Labai gaila matyti tokias pasekmes.

Vadinasi - saltinis turetu buti vanduo? I ji pilami/patenkantys mikroorganizmai, mutavusios infekcijos????? Ar siaip, chemija patekusi i vandeni ir issaukusi mutacija?

Kas galetu pasamprotauti ir pasidalinti mintimis apie sias bedas? Galbut kazkas yra arti biologijos siame forume ir zino logine seka visu siu detaliu?

hunting-big game

pv1
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 24 Kovas 2009 16:50


Logika paprasta.Dauguma parazitinių ligų viena iš vystymosi stadijų yra kiaušinėlis.O kiaušinėliai su žvėries išmatomis patenka ant žemės,daugiausia šėryklose.Kai kurių ligų atveju pav.askaridės žvėris su pašaru suėda ir užsikrečia,o prie kai kurių kt ligų kiaušinėli prarija tarpinis šeimininkas pavz.moliuskas ir moliuska prarijęs žveris užsikrečia.Esmė ne ta kaip užsikrečia ,o tai kad mes-medžiotojai patys tas sąlygas sudarome.Šernui ar lapei nepasakysi kad pasimaitinus šerykloje reikaliuką atlikti nueitų kur kors toliau(tai netinka trichineliozės atveju.Trichinelės yra gyvavedės lervos,be kiaušinėlio stadijos)

Anonimas


# Atsiuntė: 5 Balandis 2009 11:06


sauliuksas
vakar tvarkydamas bebra,radau ta pati kaip ir jusu nuotraukoje.Kazkokios baltos pusles ant kepenu.Ka daryti su siuo bebru?ar mesa tinkama maistui?dekoju uz atsakyma

justasxx
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 5 Balandis 2009 12:26


Mes per biologija neseniai tom temom eijom pazesiu knygoj gal ka rasiu

-----------------------------------

sauliuksas
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 5 Balandis 2009 13:41


Anonimas
Geriau nerizikuoti ir jei jau naudoti tai tik krasta maisto ruosimo buda.
manau atsakyma rasi cia.negalima valgyti zlios mesos.

http://medicus.lt/studentai/?s0=echinokokozes

Ką sukūrė gamta-įkainoti neįmanoma !

Anonimas


# Atsiuntė: 24 Birželis 2009 14:38


tvarkidamas ozio galva radou 4 kaskokiu baltus dideliu isisiurbusiu kirmeliu po liezuviu prie gerkles labai panasus i karajedus. Gal kas buvo susidures ar galma vitint mesa?

sauliuksas
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 24 Birželis 2009 15:18 - Redagavo: sauliuksas


jie veisiasi siltu metu laiku ir minta minkstaisiais nosiarykles audiniais .tokios stirnos daznai kosti ar ciaudo.veliau lervos palieka seimininka ir virsta musemis.esant dideliai ju invazijai zverys gali visiskai nusilpti ir kristi.
http://dic.academic.ru/dic.nsf/bse/115508/%D0%9E%D 0%B2%D0%BE%D0%B4%D0%B0



http://netnatur.dk/netjaegeren/natur-og-vildtpleje /arkiv/skyd-fra-den-daarlige-ende/


http://www.mojpes.com/forum3/viewtopic.php?f=36&t= 6959&start=15

Ką sukūrė gamta-įkainoti neįmanoma !

xXDariusXx
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 24 Birželis 2009 15:26


prigazdinsit ir vyrai pamedziot bijos jau iseit del zveriu ligu

Brutas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 24 Birželis 2009 15:27


Anonimas
Nieko naujo valgyti gali aisku ne vabalus

Anonimas


# Atsiuntė: 24 Birželis 2009 17:27


Nieko naujo valgyti gali aisku ne vabalus
tai vitint galma ar geriou termiskai apdorot ?

sauliuksas
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 24 Birželis 2009 17:50


Anonimas
gali. nes dar ne to prisivalgai nusipirkes parduotuvese

Ką sukūrė gamta-įkainoti neįmanoma !

Anonimas


# Atsiuntė: 24 Birželis 2009 18:03


gali. nes dar ne to prisivalgai nusipirkes parduotuvese
parduotuvej bent nematai. kaip sakoma ikis nemato sirdi neskouda.

Brutas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 24 Birželis 2009 18:15


Kai pirma sumedziojau ozy su siais gyveis nuvirinejau ragus tai zmona vos manes su visu puodu ir ragais is namu neisvare

sauliuksas
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 24 Birželis 2009 21:28


Brutas
ar tas puodas tebenaudojamas ?

Ką sukūrė gamta-įkainoti neįmanoma !

Brutas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 24 Birželis 2009 21:32


Nebe nes puodas netinka indukcinei kaitlentei o siaip tai tikrai buvo naudojamas

dangiras
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 30 Birželis 2009 11:15


visos tos ligos pastebimos kaip pakitusios kepenis ar plaučiai ir kiti organai ira greičiausiai dėl pakitusios mitybos patis medžiotojai vilioja visokiais trupiniais su konservantais kurie otlieka maisto pramonėje +modifikuotos kulturos rapsas pasėliai ir tt, turėtu medžiokės ukio viriausi vadai padarit rimtas išvadas dėl tokiu pašaru viliojimui .čia tik mano nuomonė.

paulenas
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 30 Birželis 2009 16:18


idomiai,idomiai cia diskutuojat

eliga
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 10 Spalis 2009 22:30


Trichineliozė yra ūmi žmonių ir gyvūnų liga, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių Trichinella lervos. Žmonės šiais parazitais užsikrečia vartodami užsikrėtusių naminių ir laukinių gyvūnų mėsą. Mėsoje tūnančių trichinų neįmanoma sunaikinti – jos puikiai ištveria +160ŗC temperatūrą, sūdymą, marinavimą, rūkymą ir šaldymą. Trichinas galima sunaikinti tik sudeginus (sunaikinus) mėsą.

Ne visai teisinga informacija kad trichina istveria +160 C kiek zinau zuva ir prie +100 C gerai isvirus mesa, o dar geriausias budas jai bijai uzsikrest pakanka ir 50 gramu paciam teko patirt ta malonuma su kiauliena jau daug metu nesiojus ta liga ir nieko. O pirmiausi pozimiai labai lengva tustintis, eina kaip vanduo is krano kokia savaite net vaistai nelabai padeda, po to temperatura +39C, o trecia stadija kai pradeda veidas tint . Taip kad geriau patikrint ir nerizikuot.

tutis
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 10 Spalis 2009 23:15


sveiki,ziuriu ir juokas ima trichina zuna nepasiekus +80c*,tad isvirus mesa valgyk drasiai nu alkoholio reiktu isgert daugiau nei iki kruminiu telpa kad ji zutu,tik desru nedaryt ir valgyt drasiai,o del sventos ramybes nunesk tyrima daktarui,nejaugi gaila 10lt

sauliuksas
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 1 Kovas 2010 20:12


bebru landu beieskant aptikau stai toki vaizdeli .griovyje gulejo serniukas .matesi kad sulyses buvo .turbut si ziema jam buvo per sunki .
serniukas.JPG
serniukas.JPG


Ką sukūrė gamta-įkainoti neįmanoma !

donatas2007
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 1 Kovas 2010 20:19


tutis
sveiki,ziuriu ir juokas ima trichina zuna nepasiekus +80c*,tad isvirus mesa valgyk drasiai nu alkoholio reiktu isgert daugiau nei iki kruminiu telpa kad ji zutu,tik desru nedaryt ir valgyt drasiai,o del sventos ramybes nunesk tyrima daktarui,nejaugi gaila 10lt

Kaip tik vakar žiūrėjau laidą per "Oxota i Rybalka" apie trichineliozę. Minėjo, kad trichina ypatingai atspari ir paprastai išvirti mėsą gali neužtekti. Reikia virti ne mažiau, kaip 4 val. Taip kad 80 laipsnių temperarūros tikrai neužtenka.

sauliuksas
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 1 Kovas 2010 20:47


donatas2007
visu tricninu siaubas autoklavas

Ką sukūrė gamta-įkainoti neįmanoma !

dovikas678
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 1 Kovas 2010 21:01


nu jo ir musmere isvirus penkesdesimt kartu jau gaunasi kaip baravykas

dr_
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 2 Kovas 2010 23:39


nesigauna. neragauk geriau.

turys
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 24 Kovas 2010 20:57


stai ka as radau beidamas pakanaliu ir beziuredamas ar juda bebriokai. kiek supratau nuskendo
Nuotrauka0124.jpg
Nuotrauka0124.jpg


sauliuksas
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 8 Gruodis 2010 18:35 - Redagavo: sauliuksas


diskutuojant apie sernu jaunikliu skaiciaus sumazejima kilo visokiausiu minciu nes buvo rasta keletas negyvu sernu jaunikliu o kai kurie sugauti su aiskiais sergamumo pozymiais .svirduliavimas ,aiskus kordinacijos sutrikimai. serniukai neatrode visiskai sulyse ar isseke .
kokia to priezastis galima tik spelioti .smeztelejo tokia mintis ar gali tai nutikti nuo nekokybisku pasaru arba dar kokia zaraza galejo paveikti ...
stai ka radau perskaites apie paprastaja skalse

Ūmiai apsinuodijus, po kokios valandos pajuntamas šleikštulys, prasideda vėmimas, viduriavimas, ima skaudėti galvą ir pilvą, kankina troškulys, jaučiamas svaigimas, blogiau girdi ir mato, silpnėja lytėjimo pojūtis, eisena tampa netvirta, kalba - neaiški. Ima trūkčioti raumenys, atsiranda viso kūno traukuliai, pasunkėja šlapinimasis, krinta kūno temperatūra, pakyla kraujospūdis, sulėtėja pulsas. Ligonis pradeda kliedėti, prasiseda koma. Nusilpus širdies veiklai, žmogus gali mirti.
cia kalbama apie zmogu ,bet ar nebus panasus poveikis sernams ???
Rogge_moederkoren_Cl.jpg
Rogge_moederkoren_Cl.jpg


Ką sukūrė gamta-įkainoti neįmanoma !

sauliuksas
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 18 Gruodis 2010 18:15


Visuose kiaulių ar kitų gyvūnų auginimo vietose yra daug įvairių mikroorganizmų (virusų, bakterijų ar parazitų), kurie gali sukelti užkrečiamąsias ligas. Dauguma tokių sukėlėjų yra svarbūs tik tam tikroje bandoje, tačiau dėl kai kurių patiriama ypač didelių nuostolių ne tik konkrečiame ūkyje, bet ir kaimyninėse ar visos šalies fermose.

Itin pavojingos užkrečiamos ligos greitai plinta ir sukelia rimtas pasekmes socialinėje, ekonominėje ir sveikatos apsaugos srityse. Jas nustačius, apribojamas gyvūnų ir žmonių judėjimas, uždraudžiama prekyba gyvūnais ir gyvūniniais produktais, izoliuojama dalis ar visa šalies teritorija ir panašiai. Šiuo metu prie labai pavojingų susirgimų priskiriama 15 ligų: snukio ir nagų liga, vezikulinis stomatitas, vezikulinė kiaulių liga, galvijų maras, smulkių atrajotojų maras, infekcinė galvijų pleuropneumonija, mazgelinis dermatitas, Rifto slėnio karštinė, mėlynojo liežuvio liga, ožkų ir avių raupai, afrikinių arklių liga, klasikinis kiaulių maras (KKM) ir afrikinis kiaulių maras (AKM). Dvi pastarosios – pavojingos, labai užkrečiamos virusinės kiaulių ligos. Nors jų pavadinimas gali pasirodyti egzotiškas, tačiau AKM jau nustatytas ir Rusijoje, Krasnodaro krašte. KKM ir AKM turi daug panašumų, tačiau taip pat ir reikšmingų skirtumų, kurie lemia skirtingą šių ligų pasireiškimą.

Klasikinis kiaulių maras

KKM yra užkrečiama ir ekonomiškai labai nuostolinga virusinė kiaulių liga. Žmonėms šios ligos virusai nepavojingi, serga tik gyvūnai. Anksčiau ši liga buvo plačiai paplitusi pasaulyje, tačiau daugelis šalių sėkmingai ją įveikė. Tiesa, nė viena šalis nėra 100 proc. apsaugota nuo pakartotinio viruso patekimo. Pavyzdžiui, 1997–1998 m. šios ligos protrūkis Olandijoje išplito ir apėmė 400 bandų. Apie 12 mln. kiaulių buvo sunaikinta, o bendros likvidavimo išlaidos siekė 2,3 mlrd. JAV dolerių. Remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Lietuvoje 1990–1992 m. užregistruoti pavieniai ligos atvejai rytinėje šalies dalyje, tačiau susirgimas neišplito. Nuo 1993 m. Lietuva priskirta prie laisvų nuo klasikinio kiaulių maro šalių. Deja, pernai KKM nustatytas vienoje „Saerimner“ įmonės veislinėje fermoje Panevėžio rajone. Nors liga buvo sėkmingai likviduota ir iš fermos neišplito, preliminariais skaičiavimais, patirta 1 mln. Lt nuostolių.

KKM paplitęs Azijoje, Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Šia liga naminės kiaulės neserga JAV, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje ir daugumoje Vakarų ir Centrinės Europos valstybių. Tačiau kiaulių marą sukeliantis virusas vis dar aptinkamas kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos dalyse gyvenančių laukinių šernų organizmuose, o tai gali kelti grėsmę naminėms kiaulėms.

KKM sukėlėjai ir jų plitimas. Klasikinį kiaulių marą sukelia Flaviviridae šeimos, Pestivirus genties virusai. Kiaulės ir šernai yra vieninteliai šių virusų natūralūs šeimininkai, t .y. tik šie gyvūnai natūraliai užsikrečia ir tik dėl jų virusai išlieka gamtoje. Šie virusai labai susiję su atrajotojų pestivirusais, kurie sukelia galvijų virusinę diarėją ir vadinamąją pasienio ligą avims.

Virusai neatsparūs aukštai temperatūrai, 71 oC temperatūroje sukėlėjai išlieka gyvi apie minutę, 37 oC – nuo 7 iki 15 d., tačiau mėnesiais išlieka gyvybingi šaldytuvo temperatūroje (4 oC) ir daugiau kaip 3 metus užšaldytoje mėsoje. Konservuotoje ar rūkytoje mėsoje išlieka 17–180 ar net daugiau dienų, priklausomai nuo technologinio proceso. Jei gyvūnai neplatina šių virusų, jie aplinkoje neišlieka, juos neigiamai veikia drėgmės trūkumas ir ultravioletiniai spinduliai. Kiaulių garduose gali išlikti iki 4 savaičių, ypač šaltuoju metų laiku. Nugaišusių gyvūnų irstančiuose organuose virusai randami dar 3–4 dienas, tačiau išlieka ilgiau kaip 15 dienų kraujyje ar kaulų čiulpuose. Kad virusai labai atsparūs ir gali plisti įvairiais keliais rodo faktas, kai 2009 m. Lietuvoje ligos protrūkį sukėlė virusų padermė, kuri paskutinį kartą buvo nustatyta 2007 m. Azijos šalyse ir Pietų Afrikoje. Kaip šie virusai pateko į Lietuvą, kol kas lieka neaišku.

Sergančios kiaulės su krauju, sekretais ir ekskretais (įvairios ištakos iš snukio, akių, šlapimas, išmatos ar sperma) platina virusus į aplinką. Svarbu pažymėti, kad užsikrėtusios kiaulės virusus pradeda platinti dar iki matomų klinikinių požymių pasireiškimo. Lėtine liga sergančios kiaulės ir persistentiškai infekuotos virusus platina nuolatos arba protarpiais keletą mėnesių.

Kiaulės užsikrečia suėdusios užkrėstų pašarų ar įkvėpusios virusų. Taip pat gali užsikrėsti tiesioginio ar netiesioginio kontakto metu, per gleivines, konjuktyvą ir pažeistą odą. Taip pat per lytinius takus ar dirbtinio apsėklinimo metu. Užsikrėtusios paršavedės gali atvesti persistentiškai (nuolatos) užkrėstus paršelius. KKM virusai dažnai išplinta, kai kiaulės šeriamos termiškai neapdorotomis maisto atliekomis. Kiaulidėse virusai išplatinami tiesioginio ir netiesioginio kontakto būdu su apyvokos daiktais, mechaniškai juos gali pernešti vabzdžiai, paukščiai ir kiti naminiai ar laukiniai gyvūnai. Aerogeniniu keliu (oru su dulkėmis ir pan.) virusai plinta tik labai trumpus atstumus, tačiau susidarius tam tikroms sąlygoms gali išplisti nuo 250 m iki 1 kilometro.

KKM požymiai. Ligos inkubacinis periodas (laikas nuo užsikrėtimo iki matomų klinikinių požymių atsiradimo) trunka nuo 2 iki 15 d., priklausomai nuo virusų virulentiškumo (patogeniškumo laipsnis), užsikrėtimo būdo ir dozės. Tačiau kartais dėl silpnai išreikštų klinikinių požymių bandose ši liga išlieka nepastebima 2–4 savaites ar net ilgiau (kaip atsitiko Lietuvoje 2009 m.).

KKM klinikiniai simptomai gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo virusų padermės, kiaulių amžiaus ir imlumo. Virulentiškos virusų padermės sukelia ūmią KKM ligos eigą, mažiau virulentiškos – lėtinę infekciją su silpnai išreikštais klinikiniais požymiais arba besimptomes infekcijas. Nors anksčiau vyravo labai virulentiškos virusų padermės, šiuo metu dauguma protrūkių yra sukeliami vidutinio virulentiškumo virusų. Vyresniems gyvuliams dažniau negu jauniems pasireiškia ryškūs ir stipriai išreikšti simptomai.

Ūmios eigos KKM yra sunkiausia (piktybiškiausia) šios ligos forma. Sergant ūmia forma, labai pakyla kūno temperatūra, kiaulės buriasi į būrį, silpsta, joms būdingas apatiškumas ir mieguistumas, sumažėjęs apetitas, konjunktyvitai, vidurių užkietėjimas, po kurio jos gali pradėti viduriuoti. Kartais sutrinka judesių koordinacija, kuri progresuoja į parezę. Kai kurios kiaulės gali vemti geltona mase, kurioje matyti tulžies pėdsakų, gali sutrikti kvėpavimas. Gali pakisti pilvo, šlaunų vidinės pusės, ausų ir uodegos odos spalva, oda tampa raudonos, violetinės (dėl deguonies stokos) spalvos. Ūmia eiga sergančios kiaulės dažniausiai gaišta per 1–3 savaites.

Poūmės eigos atvejus dažniausiai sukelia vidutinio virulentiškumo KKM virusai. Jų sukelta liga taip pat gali sirgti vyresnės kiaulės. Eiga panaši į ūmią, tačiau simptomai silpniau išreikšti, o karščiavimas gali trukti 2–3 savaites. Kai kurios kiaulės gali persirgti ir išlikti gyvos, kitos per mėnesį nugaišta. Lėtinė (chroninė) eiga sukeliama mažo virulentiškumo virusų arba dalinį imunitetą turinčiose kiaulių bandose. Pradinėse stadijose ligos eiga gali būti panaši į ūmią ir poūmę, kai sumažėja apetitas, pakyla temperatūra, pastebimas apatiškumas, diagnozuojama leukopenija (baltųjų kraujo kūnelių sumažėjimas, gyvuliai tampa imlūs kitoms infekcijoms), pasikartojantis viduriavimas ar konstipacija (vidurių užkietėjimas). Kiaulės paprastai per kelias savaites pasveiksta, tačiau po kurio laiko joms vėl pasireiškia vieni ar kiti simptomai (pasikartojantis karščiavimas, anoreksija, nykimas, lėtas augimas, odos pažeidimai).

Lėtinės eigos atvejais simptomai gali pasireikšti, paskui pranykti kelioms savaitėms ar mėnesiams. Virusai gali paveikti tik kelias kiaules bandoje. Jos išgyvena 1–3 mėn., tačiau anksčiau ar vėliau gaišta. Kai kada veislinėse bandose mažai virulentiškos virusų padermės sutrikdo tik reprodukcijos funkcijas, ir tai būna vienintelis ligos požymis. Paršavedes gali ištikti abortas, jos gali atvesti mumifikuotus, silpnus, išsigimusius ar negyvus paršelius. Paršeliai gali būti normalios išvaizdos, tačiau persistentiškai užsikrėtę. Sergamumas ir mirtingumas kiaulių bandose yra didelis, kai liga ūmi, mirtingumas gali siekti 100 procentų.

KKM galima įtarti, kai kiaulėms pasireiškia septicemijos požymių ir pakyla temperatūra, ypač jei kiaulės buvo šeriamos termiškai neapdorotomis maisto atliekomis, buvo naudojami neįprasti ar nauji biologiniai produktai ar į bandą atvežti nauji gyvuliai. Tačiau be laboratorinių tyrimų KKM atskirti nuo kitų infekcinių ligų yra nepaprastai sunku. Šią ligą reikia skirti nuo afrikinio kiaulių maro, kiaulių nefropatijos ir dermatito sindromo, nujunkytų paršų nykimo sindromo, hemolitinės naujagimių ligos, kiaulių reprodukcinio ir respiratorinio sindromo, apsinuodijimo antikoaguliantais ar druska, Auješkio ligos ir parvovirusų infekcijos. Jei vaisius gimdoje užsikrečia atrajotojų pestivirusais, kurie sukelia galvijų virusinę diarėją ir vadinamąją pasienio ligą, gali pasireikšti KKM būdingi požymiai.

Afrikinis kiaulių maras

Afrikinis kiaulių maras (AKM) – dar viena virusinė liga, kuri labiausiai paplitusi Afrikos kontinente. Tai labai užkrečiama liga, plinta žaibiškai tiesioginio ar netiesioginio kontakto būdu. Virusai išlieka ilgą laiką kiaulienos produktuose ir taip pat aplinkoje, gali išplisti tarp laukinių kiaulių (Suidae) ir Ornithodoros genties erkėse. Nuo šios ligos nėra nei gydymo, nei vakcinų. Virusų padermės gali būti labai virulentiškos, todėl gaišta visos užsikrėtusios kiaulės. AKM yra rimta problema Afrikos šalyse, liga pasireiškė taip pat Europoje, Pietų Amerikoje ir Karibų jūros regione.

Tai labai daug nuostolių padaranti liga. Ispanijoje ir Portugalijoje nuo 1960 m. AKM taip išplito, kad tik per 30 metų pavyko ją likviduoti. Dėl stiprių ligos protrūkių Maltoje ir Dominikos Respublikoje, šių šalių kiaulių populiacijos buvo išnaikintos. Kiaulininkystės pramonėje vykstantys pokyčiai ir didėjanti globalizacija didina AKM riziką. Ir klasikinis, ir afrikinis kiaulių maras šiais metais pasireiškė Rusijoje.

AKM sukėlėjai ir jų plitimas. Ligą sukelia AKM vi

Ką sukūrė gamta-įkainoti neįmanoma !

<< . 1 . 2 . 3 . 4 . 5 . 6 . >>
Jūsų atsakymas
Bold Style  Italic Style  Underlined Style  Image Link  URL Link  Insert YouTube video  Uždrausti *Kas tai yra?
:) :hunter: :up: :down: :lol: :singing: :rofl: :diablo: :sad: :hunter2: :aggressive: :crazy: Daugiau šypsenėlių... Išjungti

» Vardas  » Slaptažodis 
Iveskite savo vardą ir slaptažodį.
 

Iš viso dabar vartotojų: Svečių - 2
Narių - 0
Daugiausia: 228 [4 Balandis 2018 10:47]
Svečių - 227 / Narių - 1

Naudojimosi taisyklės

Reklamos galimybė

Kontaktai


Powered by miniBB forum software © 2001-2020