Elnių medžioklė - www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po...


- Registracija - Forumai - Atsakė - Statistika - Paieška - Nariai

Pokalbiai prieš ir po medžioklės...

-- Naujienos Straipsniai -- Foto galerija -- Pokalbiai -- Orų prognozė --

Medžioklės taisyklės (naujausia redakcija)

www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po... / Medžioklė / Elnių medžioklė

<< 1 ... 144 . 145 . 146 . 147 . 148 . 149 . 150 . 151 . 152 . 153 . >>

Autorius

Žinutė

Bernis777

# Atsiuntė: 20 Rugpjūtis 2024 22:25

Man patiko viena frazė, skaičiau gal 2008 m archyvą. Kažkas rašė, sumedžiojau elnią, rugsėjo vid., kiek žinau pirmas Rokiškio raj…. Kas galėjo pagalvoti, kad tiek jų privis per 15 metų…Gražu…

Meleta
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 21 Rugpjūtis 2024 09:16

Vakar jau dainavo kaip reikiant 2 solistai

Bernie777

# Atsiuntė: 21 Rugpjūtis 2024 14:18

Buvo Laikai...:

sauliuksas

# Atsiuntė: 29 Rugpjūtis 2013 17:09 - Redagavo: sauliuksas
Cituoti

......... tai buvo tiesiog bandymas istyrineti miska ir bandyti nustatyti elniu buvimo vietas .patyrinejus pedsakus ,ju judejimo krypti ir numatant misko masyvo tinkamuma elniu dienojimui ,buvo pasirinkta birze , kuri tiktu elniams ruostis tuoktuvems .birzeje buvo matyti elniu sueigos pedsakai ,todel pasirinkau medi salia istryptos aiksteles ir ikopiau kuo auksciau ,nes salia birzes esantis jaunuolynas buvo puiki vieta ju poilsiiui . besiruosiant patupejimui pastebejau ,kad pamirsau bokstelio atramos fiksatorius ,todel netoliese buvusio kolegos paprasiau atnesti pora vyniu ,kad nebereiketu perkopineti i medi .belaukiant kolegos masciau kaip apseiti be atramos, bet besimuistydamas nustumiau dzemperi kuris nukrito i apacia .atejus kolegai ir atnesus jam tai ko prasiau ,sis pririso dzemperi ir i jo kisenes idejo vynis skirtas atramos fiksavimui .po to kai viska susitvarkiau paprasiau kolegos ,kad sis nufotkintu medyje tupinti "apuoka " ,taigi kol kolega fotkino ,kairiu akies krasteliu ,pamaciau birzes gale ,sazalyne ruduojanti lopa .kolegai liepiau nejudeti, nes elnias iskeles galva inirtingai kazka uode .per ziuronus pamaciau, kad elnio ragai nera taisyklingi ir pasiemiau sautuva ,nes optikos didinimas leido geriau apziureti ragus .tada ir pamaciau ,kad tas velnias turi papildoma raga kuris isauges is kelmelio kamieno ,o pats ragas yra neproporcinagai atsikises i prieki .sau ,o po to ir kolegai pasakiau -selekcinis .kadangi elnias stovejo paciame birzes gale ir po truputi traukesi i misko puse .sulaukiau kol kiek imanoma daugiau atsivers jo kunas tarp esanciu sazalyno ugliu ir pasinaudojes tolimaciu 183m ,lazda kaip atrama, mintyse pasakiau spaudziu .elnias krito kaip lapas ten kur ir stovejo .18 val. mes jau buvome prie elnio ,toliau viskas kaip ir savaime suprantami dalykai
velnias1.jpg
velnias1.jpg

Ką sukūrė gamta-įkainoti neįmanoma !

Anonimas

# Atsiuntė: 22 Rugpjūtis 2024 10:33

Na, tai kiek nelimituojamu privertet jau per savaite?

Anonimas

# Atsiuntė: 22 Rugpjūtis 2024 12:23

Anonimas
Du reisus savivarčio vairuotojas darė, pilną lupyklą privertė.

Bernie777

# Atsiuntė: 22 Rugpjūtis 2024 17:19

Labi smagi istorija

aurimas

# Atsiuntė: 7 Spalis 2013 22:01
Cituoti

Truputis pasakojimo, is ko gero mano paskutynes sio sezono elniu medziokles.
Nuskamba zadintuvas 3.30 nakties. Verciuosi is lovos, poras sumustyniu ikrenta i pilva, kad jo burzgimas neuzgostu elniu riaumojimo ir lekiu uzsirasyti ant lapo. Trumpas pasitarimas, vejo kripties nustatymas ir jau judu link misko. Po to, auto buvo paliktas uz kilometro nuo tos vietos , kur buvo suplanuota laukti elniu. Kilometras ejimo arimu, dave suprasti, kad nereikejo apsirengti visu drabuziu kiek tik turiu. Ir 5.00 as jau numatytoje vietoje. Apsidairau su ziuronais, ramu. Nei gyvos dvasios. Kazkur tolumoje pasigirsta elnio riaumojimas. Po kiek laiko dar karta. Tai jau teikia siokiu tokiu vilciu, kad ruja dar visiskai nepasibaigus. Netrukus pradejo dangus svieseti ir pro ziurona matau, kad gryzta elnias is lauku. Eina vienas, neskuba, paeda vel eina. Sustojo gal uz kokiu 200 metru ir ganosi . Kantrybe ne gelezine, bandau slinkti artyn. Is leto, sekmingai sausom kojom iveikus griovi, zingsnis po zingsnio prienu prie jo ant 100 metru. Pasistatau trisaki ir stebiu pro ziurona. Dar per tamsu, niekaip neiziuriu ragu. Bet rytas, ne vakaras, svieseja akyse. Ir atsitupus dangaus fone jau matau, kad elnias penkiasakiais ragais. Jaunas ir perspektyvus. Sutuvo saugyklis, vel atsistoja i saugia padeti. Elniukas uzeina pries veja ir mane uzuodes, nesa mieles i miska. Kiek palaukus, galvoju viskas, nieko nebebus, tusti laukai. Po truputi pradejau judeti is kur atejau. Ir staiga pamatau kaip is misko, uz kokiu 250 m. issirita kitas elnias. Stambus, galingas patinas, ragai masyvus. Tik mano nelaimei jis mane pamato. O as stoviu ant lauko, jokios priedangos.Sauti nesiryztu, kaip man per toli, o ir stovi krutynes priekiu i mane. Bandau tupti, po to gultis su mintim kad gal nesupras kas as toks. Bet nepraejus nei porai minuciu jis pamojuoja man galynem kojom. Apmaudas toks, lyg buciau pametes milijona. Kaltinu save, kodel nepastovejau ilgiau toje vietoje, kur stebejau pirma elnia. Ten ir priedanga buvo gera. Bet to ryto bajeriai nesibaigia. Ten kur buvo islindes antras elnias, salia uz keliu metru islenda lusis. Nu jau visai nieko nebesuprantu. Gal jis ir issigandes tos lusies isbego i lauka. Apziurejus per ziurona ir pasifotografavus, einu artyn jos. Lusiokas sedi islindes is misko gal pora zingsniu. Pamates mane atsigula. Prisileidzia gal ant kokiu 80 metru. Jokios baimes, jokios panikos, guli ir ramiai ziuri i mane. Ir taip betirinejant vienas kita, prastovejau gal kokias 5 min. Perlipu griovi atgal, pasiziuriu per ziurona, tebeguli. Dairosi kazkur i laukus. Nu galvoju visai apsakalejus. Taip ir palikau ramybes busenoje.
Tai vat va tokia idomi ir tuo paciu liudna, sekmadienio ryta apturejau. Elnias, antri metai is eiles ir beveik toje pacioje vietoje, per plauka isvenge svino.
Idesiu nuotrauka su lusioku. Bet kadangi pas mane ir telefonas ir ziuronas ne paskutynes laidos, tai ir kokybe labai prasta.

Aš vadinu didvyriais ne tuos, kurie laimedavo mintimi arba jega.Aš vadinu didvyriu tik ta, kuris buvo didis širdimi. R.Rolanas

Anonimas

# Atsiuntė: 22 Rugpjūtis 2024 17:51

Du reisus savivarčio vairuotojas darė, pilną lupyklą privertė.

Oho, didele lupykla pas jus😳

Besmen

# Atsiuntė: 26 Rugpjūtis 2024 12:17

Istorija:

NerSedb

# Atsiuntė: 14 Rugsėjis 2015 10:55 - Redagavo: NerSedb
Cituoti

praeita treciadieni, gerbiamas kolega medziojo Kedainiu raj. Kai visai netiketai apie 20 val i jo apzvalgos diapazona pakliuvo grazus raguotas elnio patinas. Medziotojas ivertines situacija paleido i visu geidziama karaliska trofeja suvi... Nors suvis buvo mirtinas, bet karaliskas zveris pasoko ir nubego i misko tankmyne... Paieskojus suvio vietoje suzeidimo pedsaku, buvo rasti keli lasai kraujo. Kolektyvas nusprende, kad neverta begti paskui zveri, geriau sulaukus ausros issikviesti suni, kuris sugeba puikiai sekti kraujo pedsaku. Ketvirtadienio ryta buvo paskambinta gerbiamam Rimvydui, kuris iskart sutiko atvykti su savo augintine Vikieciu Vachtelhund'u Rata ir pagelbeti kolegoms neeilinio trofejo paieskoje. Saule jau buvo aukstai, kai Rimvydas su savo kalyte Rata ketvirtadieni apie 10 val sustojo laukymeje, kurioje ivyko vakaro drama. Pasiklausinejes medziotoju, ar nebuvo kviestas kitas suo, ir gaves neigiama atsakyma, Rimvydas pradejo ruosti savo kalyte Rata darbui, uzdejes navigacija, privede prie suvio vietos, ir tu keliu lasu kraujo, kur zveris paliko sprukdamas i savo paskutinio atodusio vieta... Nepraejus nei 20 minuciu, Rata pradejo sukti ratus miske vienoje vietoje, tai buvo zenklas, kad zveris surastas, juk Rata jau nepirma tauruju zveri yra radusi, tai patirties turi. Nueje i suns buvimo vieta Rimvydas su trofejaus autoriu stabtelejo ir is dziaugsmo apsikabino, grazus trofejinis zveris guleju krumu tankmyneje. Labai dziugu buvo girdeti, kad kolegos medziotojai pries kviesdami suni teisingai ivertino situacija, nepuole patys ieskot, neistrype pedsaku, sis supratimas apie kraujasekyste, suvio autoriui padovanojo nuostabu trofeju. Tai pat sveikinu Rimvyda ir jo kalyte Rata uz gerai atlikta darba!
image.jpg
image.jpg

Patarimas yra tai, ko mes klausiame jau žinodami atsakymą, bet norime, kad būtume jo nežinoję. (Erica Jong)

Besmen

# Atsiuntė: 26 Rugpjūtis 2024 15:58

Smagi istorija:

urvinis

# Atsiuntė: 2 Lapkritis 2015 09:53 - Redagavo: urvinis
Cituoti

Sveiki, na šiemet elnių medžioklė man pateikia netikėtų staigmenų. Kaip raguotas, taip ir kriminalas. Vakar ryte brėkštant prisėlinau prie penkių patelių besiganančių ant želmenų ir sėkmingai sumedžioju antrametę patelę. Patenkintas ir pilnas įspūdžių kicenu sau link mašinos mintyse dėliodamas darbotvarkę, tam skambinu, aną informuoju, su tuo kraunamės ir vežamės į lupyklą. Netikėtai paskambina ūkininkas ir klausia-kur randiesi, ant mano pasėlių ganosi elnias su baisiniais ragais, sėdžiu mašinoje , į jį žiūriu, nebėga ir dėmesio nekreipia. Stovėk, bėgu, už minučių dešimt būsiu !!! Kulvirščiom į mašiną, pakeliui paskubindamas kolegą. Lekiam žvyrkeliu, nieko nepažeidžiam, leistinu greičiu lekiam, gamta grožimės. Žiūrim mūsų ūkininkas pakelėj stovi, o ant kalniuko perbėgęs kelią, a jo fana, a eina nachier kas do ragiščia. Draugas už vairo, aš kaip rembo kūlverstuku pro duris, o mūsų stebimasis lengva ristele per laukus tolyn. Neskubėdamas, pasižvalgydams. Pusę kilometro arimus kūlverstukais įveikiau, per ražienas žemiau žolės slinkau. Na galų gale pykšt, tas į perspjaunamą miškiuką strykt ir ant šono vikst. Iš to miškiuko elnio patelė tik šast ir kaip statula sustingo. Bet stovi tik ant trijų kojų. Vakarykščiai iš kaimynų buvo atbėgęs sužeistas briedis į mūsų plotus, apsisuko ir atgal pas kaimynus. Kaimynai, kaip mongolų orda vydamasi riebų pirklį, nukurnėjo iš paskos. Panašu, kad buvo šūvių ir daugiau, panašu, kad gražiausius trofėjus parvarė pas mus. Širdingai jiems už tai ačiū. Bet sužeistą patelę reikia sumedžiot. Tiem apmąstymams užtrukau tris sekundes. To pakako, kad patelė strykteltų už krūmo ir nubidzentų tolyn laukais. Nei per krūmą šauti, nei ką. Mikliai susidėlioja kitas planas. Du galvažudžiai šoka į mašiną ir užlekia tris kilus už akių, patykot prie miško, link kurio ji bėga. Aš kojas į rankas ir visais įmanomais būdais iš paskos. Patelė laukuose abibrėžia kilometro puslankį ir stabt. Aš irgi. Užlėkęs už miškiuko, už kilo matau bandikę. Nekukli tokia, penkiasdešimt galvų, du ragiai medaliniai ir jaunimo ylaragių ir trišakių pora. Panašu šiandien pas mus apsilankė dievai. Ir mus labai myli. Planas keičiamas. Vienas prie miško, kitas į melioracijos griovį ir dideliais grybšniais prie bandikės. Aš ant kalno kordinuoju judėjimą ir atkertu kelius sugrįžimui. Žiūriu į dievo dovaną ir peršasi negera mintis. Per daug, per gražūs, bandos struktūra neteisinga ir galų gale dievais nelabai tikiu. Per tą laiką vienas su medalias ant galvos atsiskiria nuo bandukės ir ristele per pievą link kaimo. Žinutė-sėdi ant muškės, šaut? Atsakymas -situacija neteisinga, junk stabdžius, panašu kvepia kriminalu. Atsakymas- supratau, pas mane irgi panašūs įtarimai. Sužeistoji tuo metu prisijungia prie bandos, ragačius ją be sustojimo vaikosi, nei tai užlipt bando, nei tai iš bandos išgrūst. Pusė patelių sugula, tarp jų žirniai margais šoniukais šokinėja. Mano žinutė- pažiūrėk per optiką į kito ūkininko voljerą. Atsakymas- jau žiūriu, šalia voljero medalinis jau su kita bandike. Tuoj pat kita- kuo gražiausiai kiaurai tvorą sugurmėjo į voljerą. Mano- striksi prie voljero, męs laikom apsupimą. Po dešimt minučių atsakymas - voljere šešių metrų skylė. Tuoj pat po minutės kita- kažkur šešios šešių metrų skylės pagal visą perimetrą. Gražiai iškirptas tinklas ir numestas į šoną. Ir staiga mane aplanko šėtonas ir pakužda į ausį-chi, chi, chi, tavo auksas, tai tik dezertyras iš ūkininko voljero, pričiupau!!! Ša nelabasis, va tau špygą, išgraužk. Skambutis ūkininkui, jo darbininkams ir draugams. Sukeliu visus aplinkinius trobesius. Asupam bandikę poros kilometrų spinduliu ir skersi, dviem ratais pas ūkininką. Šiam ši žinia kaip perkūnas iš giedro dangaus. Tik vakar rodė per televizorių apie jo etnografinę sodybą ir senų automobilių, ir technikos muziejus, prieinamus visiems, o šindien piktos rankos niekšybė. Ką ten niekšybė, svolačiai paskutiniai. Sukarpė voljerą ir išvijo elnius į laukus. Aišku su savo,,auksu,, atsisveikinu, parsiginam elnius į voljerą. Vienu žodžiu kriminalas. Prašymas visiems: nesvarbu kada, nesvarbu kur ir kaip, svarbu, kad informacija būtų ne gandų lygio, o maždaug panaši į teisybę. Jei kažką išgirsite , kas giriasi savo ,,žygdarbiais,, Sodeliškių dvare Biržų rajone, parašykit man. Anonimiškai ar kaip tik jums atrodys teisinga. Dirbo tikrai ne vienas, sužalota viena patelė, gal ,,pa pjanai galavie,, išsiplepės. Iš anksto ačiū.
Nuotrauka0077.jpg
Nuotrauka0077.jpg

Membis

# Atsiuntė: 28 Rugpjūtis 2024 11:17

Puiki Istorija:

# Atsiuntė: 20 Rugsėjis 2020 20:00
Cituoti

Oj ir as apturejau grazia medziokle sianakt. Visu pirma oras ispuole fantastiskas. Vakar vakare pradejo po biskutuka vesti, ir apie 19.00 jau rode 14 laipsniu. Medziokle vyko Joniskio krastuose. Is pradziu elnio tykojau birzese, pirma baubima isgirdau apie 19.00, kazkur misko gludumoje... Patykojus birzese, nieko gero neradus, buvo nuspresta pereiti prie vienos laukymes. Is pradziu niekaip neradom kaip prie jos privaziuoti, kol galu gale kai atsiradome, jau buvo pradeje temti, apie 19.50. Oras dar labiau atveses, apie 8-9 laipsniai, bet vejas tik 1-2 m/s, tai ta vesa nesiznaibe. Atsisedau i boksteli palaukeje, is kurios atsivere keliu km spinduliu puikus vaizdelis. Atsisedome per velai, nes tik atsisedus, po keliu minuciu gan isgazdintai issirito 11 elniu banda uz 250 m, ir itariai ziuredami i mus elniai lengva ristele nupedino tolyn... Tarp ju buvo pora 4-5 m patinu, bet kaip ir visi perspektyvus... Seniai Elniai jau riaumojo, bet i lauka nelindo... Dar labiau atveso ir sutemo, miskas pradejo skambeti nuo Elniu riaumojimo... Vienu metu suskaiciavau gal 10 patinu balsu... Bet i lauka jie nelindo... Apie 20.30 pradejo i lauka eiti ir seniai elniai... Per termovizoriu aiskiai matesi ir letesne ju eisena, ir stambesnis kunas, kaklas palinkes zemyn, ir aisku ispudingas maurojimas... Apziureti ju trofeju buvo jau per tamsu, tad buvo nuspresta nutraukti medziokle, susideti ginklus, ir paskirti toki grazu ora tiesiog pasimegavimui sio nuostabaus gamtos spektaklio... Apie 21.00 Lauke jau maurojo gal 7-8 patinai... Girdejosi miske ju kovos... Su termovizoriumi suskaiciavau apie 40 elniu... Pradejo kilti rukas... Sedome i automobili, ir bandeme isrinkti lauka, i kuri ryte pirmiausiai atvyksime selinti ar tykoti... Apvaziavome gal 5-6 laukus, ivertinom rytojaus veja, ir kaip selinsime... Kur besustodavome, visur girdejosi aibe Elniu balsu... Tiesiog sirdis salo... Apie 22.30 pajudejome namo... Ryte susitikimas prie plotu ribos 5.20, apsirengimas, trumpas arbatos isgerimas, ir prie musu, bet kaimyniniuose plotuose lauke gnesi kelios Elniu bandos, vienoje apie 30, is kuriu matesi ir girdejosi 4-5 patinu kovos... Stovejome apie 400 m nuo ju, ir nors atvaziavome su sviesomis, bet musu nesibaimino... Puikios nuotaikos vedami, atvaziuojame i numatyta musu pirma lauka, o ten tyla... Vos 3 elniai ganosi, ir taip nepatogiai, buvo nuspresta vaziuoti i vakaryksti lauka, kur buvo apie 40 elniu... Jau po truputi pradejo svisti... Oras apie 0... pastate automobili miske, einame tyliai link misko pakrascio, ir iseje i palauke irgi nustembame, vietoj 40 elniu, isvystame po kaire 6 elniu bureli uz 400 m, o uz ju uz 200 m dar 3 elniai... Seliname palei miska... Zole traska, salna nakti buvo... Miskas aidi nuo Elniu... Rukas... Priarteje per 200 m prie pirmo elniu burelio, matome vos viena patina, kokiu 6 m amziaus, nusprendeme, kad perspektyvus... Uz jo esantis elnias irgi ne selekcinis ir ne brandus... Gryztame prie auto biski sutrike, Elniai girdisi visur, o vat nerandame... Isvaziuojame is misko i kelia, sustojame, vos uz 60 m nuo jo sau ganosi treciametis elnias, nekreipdamas i mus demesi, salia jo lape... Uz kelio jau ne musu plotai, kad ir butu saunamas, negaletume jo medzioti...Pasisukes i mus pasiziurejo koki 10 s, o mes bandeme ji pagauti pro atdara langa su telefonais, tada padare keleta galingu suoliu, ir nubego i ruko migla... Jau visiskai prasvito... Vaziuojame i trecia lauka, kur vakar girdejosi gal 5 galingu elniu kimus balsai... Atvaziave matome kuklu treciameti, begainiojanti patele... Elniai jau sulindo i miska... Priememe sprendima vaziuoti i miska, ir tikrinti birzes... Miske jis tiesiog aidi nuo Elniu riaumojimo... Pavaziave kelis simtus metru, iskisome galvas is masinos, klausomes, uz keliu simtu birzeje riaumoja elnias, kitoje kelio puseje kitas... Imame sautuvus, seliname, jau visiskai prasvito, oras apie 0, saltoka... ant zoles matosi salna, pabale ir kai kurie medziu lapai... Prieje prie birzes, girdim riaumojima, medeliu lauzyma, kazkur uz 100-120 m tarp krumynu ir 5 metru aukscio medeliu dziungliu blaskosi elnias... Ir taip ziurime ir anaip, niekaip neprieisime... Kitoje puseje riaumojantis elnias po truputi tolsta... Sedame i masina, pavaziuojame dar 700 m, kitoje birzeje vel riaumojimas, labai labai storo ir zemo balso elnio... Prie sios birzes yra bokstelis, lipame i ji, bandome iziureti elnia... Nieko nesimato, tik krumu ir medeliu raizgalyne... Net ragu nematome... Saule jau islindusi, ir serksnas visur pavirto i vandeni, nuo krumu lasa rasa, garuoja per nakti susale krumai... Bandome selinti, visi suslapome, bet elnias kazka pajutes pabego tolyn kelis simtu metru, ir is ten riaumoja... Kolega pabande irgi pariaumoti, berods nesekmingai, nes elniais pradejo tolti... Jau visiskai sviesu, apie 8.30... Privaziuojame birze, atidarome langus, ir kad uzriaumos, atrodo, kad vos ne i masina... Tyliai atidare duris iskrentam lauk, uz sautuvu, taisome, einame taku per krumus, uzeiname uz pirmo krumo, esancio uz vos 20 nuo auto, ir visi nusterame, uz 15 i mus spokso 3 pateles, ir toks tamsiai tamsiai durpiu spalvos, slapias, garuojantis elnias... Susidurimas buvo toks netiketas, kad net nespejome isiziureti jo ragu, pateles lojimas, ir elniai per sekunde apsisuke puole begti, tik patino ragai matesi tolstantys per uzaugusios birzes lapija... Susidurimas buvo toks netiketas, kad pradejome juoktis... Elnias pabeges apie 200 m pradejo mauroti ir tolti... Kaitrejanti saule pradejo gimdyti nuovargi po mazai miegotos nakties... Elniai pradejo rimti ir tolti nuo lauko gylyn i misko tankme... Apie 9.00 nusprendeme baigti medziokle... Medziokle isejo tokia labai dinamiska ir nerezultatyvi... Bet tas oras ir garsai, atpirko viska... Susidejome ginklus, ir visi su gera nuotaika isvaziavome kepti kiausinienes ir gerti rytmetines kavos... Vaziuojant atgal dienos metu, netgi buvo keista, kad stai ryte buvo salna, o dabar masinos auto rodo 18 laipsniu...

Membis

# Atsiuntė: 29 Rugpjūtis 2024 15:27

Buvo laikai, kai OMNI rašė:

Cituoti

Sekmadienio laimikis:

Žadintuvas 3:00, bet pakilau dar gerokai prieš, žinojau, kad laukia vėsus baubimo rytas, matyt, del to ramiai miegot ir negalėjau 😅 buvom sutarę rinktis 5:00, reik nuvažiuot apie 40km, o dar (prieš susitariant kur kas medžiosim) ir paklausyt noris, kad įsitikinti ar iš vakaro nužiūrėtoj vietoj tikrai yra veiksmo. Žinojau, kad vidury pelkėto miško (biržėse) didžiausia tikimybė išgirsti/pamatyti baubikus, bet kol dar tamsu buvau nusprendęs patikrint vieną visą savaitę besiardantį smirdžių, kuris vis iškiša nosį į lauką sekdamas paskui pateles. Atvykęs į haremo šeimininko pamėgtą vietą iškart jį išgirdau - ant lauko. Toks lengvas rūkas ir nepalankus silpnas vėjelis. Pamiške bandžiau užeiti, bet 11 ar 12 patelių turbūt kad mane visgi užjuto ir nusivedė savo kavalierių kur saugiau. Pavyko tik iš tolo rūke apžiūrėti - rimtas didelių ragų patinas. Nu ką, jo buveinėj tikrai nepavyks tyliai slinkti (tankus miškas), tad, palaukęs ant elnių pamėgto tako (tarpumišky) kol pilnai prašvis, patraukiau link pelkės. Kol pasiekiau miško keliuką atėjo ir 7 valanda. Pirmas įspūdis sustojus nusičiurkšt - tyla. Bet nuojauta kuždėjo, kad dar tikrai nepabaiga. Susiskambinom su kolega, kuris irgi dairėsi laukuos, kad jis juda iš vieno miško galo į gilumoj esančią, elnių pamėgtą nedidelę trečių metų biržę, o aš iš kito - į greta esančią, didesnę bei pailgą (400m) dar neužaugusią (panašiai antrų metų). Eidamas link kirtavietės išgirdau tokį kaip kosėjimą. Sustojau ir tikrai girdžiu - vienas patinas mažojoj biržėj kosti lyg lotų kaip ožys. Nu ir prasidėjo. Kosėjantis kaip skerdžiamas užbliovė, tada anam gerokai pikčiau atsakė koks tai senis iš pelkės, tam atsakė kitas senis, o aplink savo balsus bando jaunieji. Jaudulys sugrįžo - vėl suėmė smalsumas patikrint tuos balsus. Mano pasirinkta biržė buvo tuščia, tad neskubėdamas (kad nenusibaidyt) galėjau judėti balsų link. Kai kurie pasakys - traškėjimas nenubaidys, tik sudomins baubiką. Tikėtina, kad taip ir bus, bet tokiu atveju reikalingos dvi sąlygos: patelės turi būt kurčios, o patiną turi pamatyt pirmiau nei jis tave pamato 😀 neįpusėjęs biržės radau gan aukštą ir patogu kelmą - prisėdau. Kelmas vidury visų trijų aktyviausių baubikų. Galvoju, gal koks netyčia iškiš nosį iš tankmės. Laukiu. Patinai aktyviai riaumoja, girdžiu kaip pas kolegą biržėj traška tas pasiutęs viduramžis. Lyg ir ragais drožia krūmus. Žinau, kad kolega jau netoliese, laukiu šūvio. Tarpais rūkas prasisklaido, bet nejučia vėl iš viršaus nusileidžia kaip užuolaida. Priešais mane išdygsta stirninas - toks vidutinis. Bet anas manęs tikrai nedomina. Staiga, girdžiu, iš kolegos kirtavietės tankiu jaunuolynu parbilda. Suprantu, kad veikiausiai haremas. Bandau įžiūrėti su termovizorium - nesimato. Traškėjimas pralenkia mane ir kiek kairiau pradeda virsti viena po kitos patelės. Gal 6, gal 8, nesuskaičiavau, bet kartu su jomis - trečiaragis kūdas kaip sliekas jaunas patinas. Bando baubti, lyg ir vaiko pateles. Žiūriu per taikiklį ir nesuprantu: kaip tas šmikis galėjo taip bliaut? Ir dar su šitiek damų kompanijoj? Man begalvojant - iš dešinės baisus traškėjimas. Nuo kolegos pusės parbilda direktorius 😀 pradžioj jaunuolynu, o vėliau tiesiai į biržę mano kryptimi. Per rūką matau siluetą - parbėga nemažos skėtros ragai. Buvau nustatęs gal 6x artinimą, bet patinas (pamatęs tą jaunuolį prie jo damų) taip padidino tempą, kad teko atsukti iki minimumo, nes nebepatogu buvo sekti. Atstumas buvo likęs apie 25-30m, kai elnias lygiagrečiai mano pasirinkto kelmo skuto link įsibrovėlio. Manęs taip ir nepamatė. Gal gelbėjo rūkas, gal buvo taip įsijautęs, kad palaikė mane medžio kamienu. Mačiau, kad elnias nėra jaunas, kad ragai žemi, viena karūna lyg ir su vilkine, kitos nėra, kažkokia panašiai žnyplė, akinės ilgos, pokarūninės trumpokos. Nusprendžiau sumedžioti. Nebuvo sudėtinga suvesti, nes taikikly elnią laikiau nuo pat pradžių. Šūvis į bėgantį ir elnias su kiekvienu žingsniu leidosi žemyn kol už maždaug 30 metrų nuvirto. Daugiau ir nebepakilo. Aidas nuėjo per visą biržę. Spengianti tyla, už kelių sekundžių braškantys krūmai - visi likę elniai metėsi iš kur atėję. Buvo kažkur apie 7:45. Saulė jau ties medžių viršūnėm. Vis dar stoviu ant kelmo, matau, kaip nuo kritusio elnio kyla garai. Rūkas pamažu sklaidosi, bet nejučia vėl leidžiasi iš nežinia kur. Atrodo pritupęs matytum viską, o atsistojus tik metrą nuo žemės. Pradėjau dvejoti ar reikėjo šauti, visgi labai greit teko apsispręsti. Apimė baimė, kad elnias gali būti per jaunas. Kolegos skambutis nutraukė mintis: tai supratau, nuvertei 😅 atsakiau: jo, nuo tavęs atbėgo tiesiai į rankas. Po trumpo pokalbio skambinu medžioklės vadovui ir kitiems - turiu. Paskambinau pasisakyti ir tėvui, kuris nuo ankstaus ryto dirbo laukuose ir laukė žinių apie ryto medžioklę, kurioje negalėjo dalyvauti. Baigus pokalbį negaliu patikėt - vyresnieji elniai poros šimtų metrų atstumu vėl baubia vienas ant kito. Kol atvyko likę medžioklės dalyviai dar ilgokai klausiausi kaip tarpusavy bendrauja pelkės šeimininkai. Kolegos šunės lojimas prie kritusio elnio užbaigė ryto pokalbius pelkėj. Apžiūrėjom laimikį - pataikymas geras, elnias baisiausiai kūdas, visiškas smirdžius, viduramžis, ragai įdomūs. Kadangi buvom tik penkiese, o tempti galėjom tik keturiese, tai 200m atstumą iki automobilio įveikėm tik išvertę vidurius bei nupjovę galvą. Geras pusvalandis tempimo, daug prakaito ir elnias jau priekaboj. Būtų buvę smagu, jog elnias būtų išlindęs kolegai, bet tokia jau ta medžioklė - nesuplanuosi.
45704F6502AE4C7EB.jpeg
45704F6502AE4C7EB.jpeg

Tankistas
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 2 Rugsėjis 2024 12:58

Jau prasidėjo rimti koncertai

Šilius

# Atsiuntė: 3 Rugsėjis 2024 14:55

Tankistas

Koks rajonas, kiek naktimis temperatūros? Pas mus visiška tyla...

forester99
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 3 Rugsėjis 2024 16:47

Pentagone(Šiaurės Dzūkija) jau savaitę gieda.

Rimo

# Atsiuntė: 3 Rugsėjis 2024 18:58

forester99
Ignalinos raj. sakė kad praeitą sekmadienį ruja vyko pilnu tempu.Viename pelkės gale Kazys antrame Stasys.Abudu taip gerai riaumojo kad elnės lakstė negalėdamos apsispręsti kurį pasirinkti.

forester99
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 3 Rugsėjis 2024 19:01

Rimo
Džiugu.Beje,kas laimėjo?

Rimo

# Atsiuntė: 3 Rugsėjis 2024 20:05

forester99
Vakar abu pasipasakojo kokių gerų emocijų patyrė,smagiai pasijuokė.Laimėjo draugystė

Anonimas

# Atsiuntė: 4 Rugsėjis 2024 16:42

Koks rajonas, kiek naktimis temperatūros? Pas mus visiška tyla...

Vid Lietuva.

OMNI
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2024 11:17 - Redagavo: OMNI

Sveiki. Laikai keičiasi, keičiasi ir pokalbių, diskusijų bei pasakojimų vietos/auditorijos. Papasakosiu kaip pavyko sumedžioti šio sezono pirmąjį baubiką. Šiemet pirmus elnių rujos pradžios ženklus/garsus pastebėjau dar prieš jų medžioklės sezono pradžią. Rimčiau baubt ir judėt patinai pradėjo apie rugpjūčio 20 dieną. Nuo pat pradžių skyriau nemažai laiko stebėjimui, per tas kelias savaites biržėm, jaunuolynais ir laukais nuėjau daugiau nei 100km. Buvo parų, kai medžiodavau vakare, naktį miegodavau hamake/mašinoj, ryte vėl kildavau, dieną padirbėdavau nuotoliu iš artimiausios kavinės kur yra geras ryšys, o vakare vėl traukdavau į mišką dairytis tų baubiančių ir vis labiau smirdančių. Geriausios situacijos ir būdavo, kai ryte matai, kur sulenda ilsėtis visas haremas, o vakare jau lauki jų išlendančių iš tankmės. Arba vakare nustatai tos dienos rujos vietą, o švintant užsiimi poziciją ir bandai pagaut neatsargiai besielgiančius. Tad tokia įžanga, o dabar apie pirmadienio laimikį. Jau kelis sezonus bandau sumedžiot elnią, kurį vadinu seniu. Tokiu jis man pasirodė kai pamačiau pirmą kartą, bet buvo dar per tamsu, kad matyčiau taikikly. Jis kasmet grįžta į panašiai tą pačią vietą. Užpernai pamaišė mišką kertantys, dar anksčiau sutrukdė aktyvūs grybautojai, o pernai turėjau puikią progą, bandžiau šauti, bet paskubėjau ir sugebėjau geroj situacijoj labai prastai pataikyt, o elnias kiek toliau nubėgęs piktai baubė ir išgyveno, tačiau pasitraukė kitur ir antros progos nebesuteikė. Džiugu tai, kad nesupuvo. Tuo įsitikinau, kai šiemet vėl jį išgirdau ir pamačiau. Tik kad su juo nėr lengva, šįkart jis baubdamas ateina man jau gerai žinomu kasmetiniu taku, bandau užsiimt poziciją, lieka 50m iki gero matomumo, o sustabdo mane jo patelės, kol jis ramiu žingsniu pasiekia tankmę, spėju pamatyt tik tolstančią galvą ir ragus. Bandau, aišku, ratais trindamasis aplink tankmę jį ištraukt arba pamatyt, bet rezultatas įprastas - nusibaidau ir jis su visom patelėm pasitraukia keliom dienom kitur. Padarau pertrauką, medžioju kitose vietose, nerandu medžiojamo patino, vėl grįžtu pas senį. Rytas, tikrinu, ženklus matau, yra, bet nematau ir negirdžiu. Tik kelis aplink besitrinančius jaunus konkurentus. Kadangi vakar vakare medžiojau kitam rajone, o rytui reikėjo nemažai pervažiuot, tai ilgai nesikankinęs grįžau į mašiną pailsėt, o įdienojus reikejo dar ir padirbėt prie kompo, tad į rujavietę grįžau tik po pietų. Galvoju, karšta, nieko negirdėsiu, pasivaikščiosiu, gal rasiu kokią patogią vietą įsitaisyt vakarui. Tik atėjus - nuostabos šypsena veide. Mano senis baubia, kriuksi, braška. Nu ką, reik užsiimt. Apie 4 valandas bandžiau eit jam iš paskos pasirinkęs vėją, bet miškas labai sausas, buvau išgirstas vienos patelės, ji atėjo patikrint, neužuodė, bet pradėjo lot, o seniui tai nepatiko. Jis, pasirodo, gulėjo biržėj, jo nemačiau, tik nujaučiau, kad kažkur ten, po antro sulojimo iškart pakilo, spėjau pamatyt vėl tik ragus ir pakaušį, o anas laužydamas krūmus iškart pasitraukė. Dar bandžiau viliot - nieko. Nu ką, jau vakarėja, reik traukt kur toliau, prie manęs prisijungia ir vis mano pasakojimais užsivedantis tėvas. Nusprendžiam nepasiduot ir iki sutemų pasidairyt miške, gal senį sutiksim, o gal kokį kitą. Buvau numatęs dar vieną vietą, kur gali vykt tuoktuvės. Ją pasiekus išgirdom smarkų braškėjimą - kažkas vaiko pateles. Veja ir kitus bandančius priartėt. Netrukus pasigirsta sodrus gillus balsas - yra kažkas įdomesnio. Jaunimas jam atsiliepia, jei per daug įsijaučia, vyresnis iškart veja. Mums atstumas iki veiksmo kokie 200m. Bandau viliot - nereaguoja, bet atsakinėja. 15min be rezultato, į atvirą vietą nelenda. Temsta, laiko mažėja. Vėjas silpnas, bet labai palankus, nuo traškesio tiesiai į veidą. Galvoju, reikia imtis iniciatyvos, taip paprastai jo neištrauksim iš jo saugaus šamšalyno. Šiek tiek paėjus į priekį radau žolėse aukštą kelmą, palikau ant jo pasiruošusį tėvą, geras matomumas apie 30-50m aplink, vietom krūmynai, o pats pasiemiau triūbą ir baubdamas pradėjau artėt link braškesio ir laužyt visas medžių šakas aplink. Radau šlapią vietą, kur jis maudosi, pašokinėjau, patrepsėjau, dar pabaubiau, dar palaužiau šakų ir traškėdamas lanku grįžau pas tėvą. Tyla. Nei braška, nei baubia. Du variantai. Arba pasitraukė, arba klausosi. Po 5min tylos patinas subaubė garsiausiai kiek tą vakarą girdėjom ir greitu žingsniu artėja link mūsų. Per termiką jau matau, kad juda tiesiai pas mus, liko keli krūmai. Matau stotą, ragus. Rodau tėvui - imam. Dar kelios sekundės ir elnias išlenda iš už krūmo 20m atstumu, sustoja šonu kaip paprašytas, žiūri į mus. Tas vaizdas ilgam išliks atminty. Šūvis už mentės, elnias padaro du ar tris šuolius ir sustoja nusisukęs nuo mūsų, klauso, sudėtinga nusitaikyt, bet jis stovi šiek tiek palipęs aukštyn į minėtos maudyklos šlaitą, reikia šaut dar kartą, kad ir į nugarą (plaučius). Šūvis, elnias nutraška tolyn, nutyla. Reikia laukt, nekelt. Dalinamės įspūdžiais. Laukiam, neskubam. Po 15-20min bandom atsargiai eit. Nerandam kraujo, kvapas stiprus. Ieškom. Tanku, matomumas prastas, neturim su savim normalaus žibintuvėlio, tik mano dedamą ant galvos, kuris silpnai šviečia. Neskubam, nerzikuojam, sužeistas elnias yra pavojingas. Po geros valandos užeinam labai stiprų kvapą, o neužilgo ir kraują. Netrukus pamatom ir elnią, kuris dar gyvas, stovi į mus atsisukęs, dūsta, bet stovi. Dar du šūviai ir elnias krenta. Kiek palaukę prieinam arčiau - neeilinis laimikis. Skaičiuojam šakas -19. Džiaugiamės. Toliau sekė kokios 3 valandos laimikio gabenimo darbų iš šamšalyno. Kai nepasiduodi ir eini iki galo, anskčiau ar vėliau vistiek pasiseka.
O Senio istorija, tikiuosi, dar turės tęsinį

image0.jpeg

Anonimas

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2024 12:02

OMNI
Dar vakar apie tave pagalvojau ir facebooke ieškojau ir skaitinėjau senesnes tavo medžioklės istorijas!
Šaunuolis, sveikinu su rimtu irbteisingu trofėjumi!
Medžioklei valio!!!

Anonimas

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2024 12:05

Jei ne Bleizeris, nebutu pavyke.

forester99
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2024 12:07

OMNI

Anonimas

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2024 12:13

OMNI
Koks kalibras ir kokia kulka?

OMNI
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2024 12:15 - Redagavo: OMNI

Anonimas
Bet pagiežos, žiūriu, nesumažėjo per tuos metus? Blogas ginklas - medžiok su kitokiu. O rezultatais pasidalink čia, aptarsim

man tai labai geras ginklas, puikiai dirba ir užsieny, ir čia vietoj.
Pridedu pernai metų laimikį, vėliau brūkštelsiu kaip pavyko jį sumedžiot.

image0.jpeg

Anonimas

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2024 12:22

Net ir uzsienyje dirba!? Siaip abejoju, uzsienyje nieko nenustebinsi su tokiu, tai kaip ir nedirba taip kaip pries musu kaimiecius

OMNI
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2024 12:25

Anonimas
8,5x55 softpoint šįkart. Bet paprastai elnius medžiojam su accubond.

Anonimas

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2024 12:49

OMNI
Nekreipk dėmesio į tuo pavydžius ir neadekvačius rėksnius!
Sveikinu tave ir tėvuką su rimtais elniais!
Va ko db mūsų medžiotojams trūksta, tai supročio ką medžioti - db krenta 5 mečiai ar 6 mečiai perspektyvus elniai kaip taisyklė!
Aš asmeniškai džiaugiuosi, kad tu rodai pavyzdinias foto, pasakoji pavyzdines medžiokles ir daliniesi patirtimi!
Nesustok!

T__
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2024 13:22

OMNI

Sveikinimai!

Anonimas

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2024 13:49

OMNI
Rimtas kalibras, bet zveris vistiek gan igai laikesi neatsigules, kaip manot, kas turejo tam didesne itaka, pataikymo vieta ar kulkos tipas?

OMNI
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2024 13:49

forester99
T__
Ačiū, kolegos. Džiugu, kad vis dar čia užsukat pasidalint mintimis ar nuotykiais. Dabar pati ta medžioklė, pats geriausias metų laikas. Liko 2-3sav to gero, reik atrast valios ir kantrybės, pamėgint surast kokį senį

<< 1 ... 144 . 145 . 146 . 147 . 148 . 149 . 150 . 151 . 152 . 153 . >>