Medžioklės tradicijos. - www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po...


- Registracija - Forumai - Atsakė - Statistika - Paieška - Nariai

Pokalbiai prieš ir po medžioklės...

-- Naujienos Straipsniai -- Foto galerija -- Pokalbiai -- Orų prognozė --

Medžioklės taisyklės (naujausia redakcija)

www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po... / AM, LMŽD, / Medžioklės tradicijos.

<< . 1 . 2 .

Autorius	Žinutė
myrrhis Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 15 Spalis 2008 09:54 Tuos senesnius numerius kazkaip sekmingai buvau sukomplektaves, tik vat su „Medziotoju ir medziokle“ reikalus buvau apleides bet istikruju per maziau nei metus pavyko susirinkti beveik visus numerius, iskyrus 2004 . Nr.3 (gal kas turit atliekama? )
hunter Hunting forever Adm	# Atsiuntė: 13 Gegužė 2009 21:52 Perkeliu forumiečio pasisakymą į tam skirtą temą. Sarunas Medžiotojas Narys — # Atsiuntė: 13 Gegužė 2009 17:33 net nežinau nuo ko pradėti, nes šis klausimas mūsų (Lietuvos) medžiotojų tarpe labai opus... Užsakant medalius medžioklėse pasižymėjusiems medžiotojams, man patarė užsakyti ir medalį "Medžioklės džentelmenas". Gal p. Eugenijus praplėstumėt žinias apie šią nominaciją? Nesupraskit, kad visai nesigaudau, bet man buvo paminėta, kad siūloma būtent Jūsų prašymu Uz bebru medziokle su prozektoriais!!! http://www.peticija.lt/visos/2410 _________________________ www.hunter.lt
Aleksandras Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 17 Gruodis 2009 16:21 Kažkada Forume buvo kalbama tradicijų tema. Neradau šios temos, dėl to pradėjau naują. Kokia būtu jūsų nuomonė apie medžiotojų elgesį stojant į vietas linijoje varyminės metu? Dažnai tenka matyti kad stodamas žmogus atsuka einantiems iš paskos nugarą ir kuo greičiau pradeda užtaisynėti šautuvą, arba ruošti vietą. Ar ne gražiau yra palydėti draugus šypsena, kai sustojus žiūrima į juos, o ne atsukamas jiems užpakalis?
Lukis Hunting forever Narys	# Atsiuntė: 17 Gruodis 2009 17:47 As dar apie laidotuves. Kazkur skaiciau, galbut medziotojas ir medziokle zurnale. Mirus vienam vokietijos medziotojui, jis buvo kreamuotas, o jo pelenai zmonos noru buvo uztaisyti su paraku i sovinius. Tuos sovinius zmona isdalino artimiausiams mirusio medziotojo draugams. crank
Aleksandras Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 3 Sausis 2010 19:29 Nežinau kaip geriau pavadinti, tradicija, ar elementariu mandagumu tai, kaip suvažiavus į kolektyvinę medžioklę pasisveikinama su kolegomis (pažįstamais, ar pirmą kartą sutiktais). Medžiotojai nukelia kepurę, paduodami ranką kitiems medžiotojams. Bet tenka matyti ir tokių, kurie paduodami ranką, kitą laiko kišenėje ir dar nusisuka nuo žmogaus su kuriuo sveikinasi Pasisveikinimas su tokiu medžioklės dalyviu, paprastai, nuotaikos nepakelia.
tukasG Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 11 Sausis 2010 19:55 Norėčiau pasiūlyti naują temą, ar atgaivinti esamą, jei tokia buvo o aš nepastebėjau. Man atrodo ši tema būtų idomi ir medžiotojams, ir šiaip žmonėms besidomintiems medžiokle, tuo labiau, kad nei labai rimtos literatūros šia tema lietuvių kalba, nei labai gerų pasisakymų forumuose nėra daug. Ši tema tiek plati ir gili, kad jei ji pasirodytų idomi ir aktuali daugumai forumiečių galima būtų sukurti netgi visai atskirą temų katalogą šia tema. Pavyzdžiui, senosios lietuvių medžioklės tradicijos, geros ir gražios sektinos medžioklės tradicijos prigijusios ir gyvuojančios Jūsų klube ar būrelyje, geros ir gražios, sektinos medžioklės tradicijos egzistuojančios kitose šalyse. Hunterio forumas, kaip pastebėjau yra tikrai gausus, ir gana aktyvus, todėl manau, kad tikrai atsiras medžiotojų gerai išmanančių ne tik pas mus dažniausiai ir daugiausiai vyraujančias medžioklės tradicijas, bet ir kitokią medžioklės kultūrą; dažnai medžiojančių, o gal net ir gyvenančių bei medžiojančių kitose šalyse. Gal jie galėtų pasidalinti, kas jiems patiko (nepatiko) tų kraštų medžioklėse. Medžiotojai galėtų praplėsti savo akiratį, patikusias idėjas bandyti pritaikyti pas save klubuose, visuomenė pasiskaityti, kad medžioklė susideda ir gali susidėti ne vien iš šūvio, kailio, mėsos ir po arba prieš viską. ************************** Nėra padėties be išeities... Net jei esi suėstas - vis tiek dar yra dvi išeitys... :-)
tukasG Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 11 Sausis 2010 20:56 Nesenai kažkuriame iš rusiškų medžioklės forumų teko skaityti labai gražią ir teisingą istoriją. Sibiro medžiotojas pasakoja, kaip senelis jį mokė medžioti. Paaugliui berniukui gimtadienio proga padovanojo naują vienvamzdį 20 kal IŽ - a, pamokė, kaip reikia elgtis su ginklu, kaip reikia šaudyti ir sako: šiandien eisi ančių medžiot: imk šautuvą, šunį ir 2 šovinius duosiu. Vaikinukas nustebęs klausia: kodėl tik du. Senelis jam ir atsako: kad ančių per daug be reikalo negasdintum. Kai išėjęs į medžioklę su dviem šoviniais parsineši dvi antis, sekančiai medžioklei duosiu tris šovinius... Man atrodo būtų labai graži ir teisinga tradicija klubo naujokams "prisirašyti" smulkios faunos (ir ne tik) medžioklėse. Moko tausoti ir vertinti kiekvieną šūvį, būtinai surasti nukautą ar sužeistą laimikį bei nenorėti iš gamtos paimti labai daug ir iš karto. ************************** Nėra padėties be išeities... Net jei esi suėstas - vis tiek dar yra dvi išeitys... :-)
tukasG Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 12 Sausis 2010 14:02 Kalbant šia tema norisi mestelt akmenuką (o gal net visą Puntuką parident ) į LMŽD daržą, nes paskaičius šią temą forume, o ir apskritai šią temą bandant surasti bent kiek daugiau, bent kiek rimtesnės medžiagos susidaro įspūdis, kad visos Lietuvos medžioklės tradicijos telpa keliuose padrikuose straipsniuose medžiotojų žurnaluose, atskirų autorių knygų skyreliuose ar plonytėje, prieš keletą dešimtmečių spausdinimo mašinėle išspausdintoje ir iš rankų į rankas padalintoje siaurame medžiotojų rate, dvidešimt kelių puslapių knygutėje, kurią kažkodėl dabar medžiotojai yra priversti, kopijuoti, perrašinėti ir platinti tarp savęs būdais, kurie labiau primtini esant spaudos draudimo, pogrindžio ar karo sąlygomis, negu normaliame normalios valstybės gyvenime. Mano galva tokia situacija byloja ne apie gilias medžioklės tradicijas ir jų puoselėjimą, o greičiau atvirkščiai apie visišką jų nebuvimą ir visišką nesirūpinimą jų išsaugojimu, puoselėjimu ir kūrimu. Tradicijos, kaip ir tautosaka nėra vien tik "šėriau šėriau sau žirgelį ar sėjau mėtą sėjau rūtą" jos formavosi ir buvo ne tik kadaise senovėje, bet ir daugelio labai keikiamu "sovietmečiu", formuojasi ir egzistuoja šiomis dienomis, todėl manau, kad būtų teisinga ir netgi būtina visas geras ir gražias medžioklės tradicijas rimtai, moksliškai surinkti į vieną vietą, susisteminti ir išleisti rimtą solidų lietuvišką enciklopedinį leidinį šia tema, gal būt netgi paliečiant ir kitų tautų, kitų kultūrų medžioklės papročius ir tradicijas. Gal netgi vertėtų pamastyti apie konkursą, skirtą atrinkti jauną, gabų istoriką galintį profesionaliai atlikti šį darbą, o vėliau gal netgi paremti jo veiklą šioje srityje. Žmogus turėtų puikią temą gal net ir viso savo mokslinio gyvenimo darbui, o mes prisidėtume prie labai svarbaus darbo tiek mums patiems, tiek ir ateinančioms kartoms. Manau tokia užduotis LMŽD būtų nei kiek ne mažiau naudinga ir prasminga negu vien tik biurokratinis medžioklės organizavimas ir administravimas. Teisintis lėšų ar jėgų stoka manau neverta, nes 80 - 90 procentų gausaus Lietuvos medžiotojų būrio tikrai nėra skurdžiai, greičiau atvirkščiai. Manau kiekvieno save gerbiančio medžiotojo (tuo labiau garbingo klubo ar būrelio) garbės reikalas būtų finasiškai ir (arba) ne tik finasiškai prisidėti prie tokio projekto sėkmingo įgyvendinimo. Tuo labiau, kad nebūtų labai sunku ir neįmanoma gauti bent dalinio finansavimo tokiam reikalui iš valstybės, ar netgi ir ES biudžeto. Jei sugebėtumėte nuveikti šį darbą, aš net ir nebūdamas medžiotoju pažadu: pagarbiai nuketi prieš Jus kepurę ir sukrapštęs, kad ir paskutinius savo centus būtinai įsigyti tokį rimtą ir svarbų leidinį, bei surasti jam vieta tarp garbingiausių knygų mano bibliotekėlėje. Turbūt ne vienas aš taip pasielgčiau... ************************** Nėra padėties be išeities... Net jei esi suėstas - vis tiek dar yra dvi išeitys... :-)
Aleksandras Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 12 Sausis 2010 19:34 Būnant Lenkijoje, vienas rimtas medžiotojas papasakojo savo pirmąją medžioklinės etikos pamoką: kai jam buvo 16 metų, jo tėvas ir dėdė paėmė jį medžioti kurapkų. Davė vienvamzdį šautuvą, šovinių ir nuėjo kartu. Pakilo keli kurapkų būreliai jaunuolis šaudė ir vis pro šalį, tada netoli pakilus gražiam būriui šovė tiesiai į kilančios 'vėduoklės' vidurį. Nukrito iškart kelios kurapos, nuskrido kelios sužeistos. Laimingas jaunas medžiotojas surinko nukritusiais kurapkas, rodė priėjusiam ir viską mačiusiam dėdei. Dėdė paklausė ar šautuvas neužtaisytas, po to paprašė parodyti jam šautuvą. Paėmęs šautuvą, gerai užsimojo ir trenkė jaunuoliui per užpakalį. Priėjęs tėvas paklausė ar dadėti. Vaikis atsakė, kad ne, kad viską suprato... Grįžtant prie tradicijų temos, jos neatsiras per vieną naktį, praeis dar daug metų, kol pasikeis žmonių mastysena ir perdėtai vartotojiškas kai kurių žmonių požiūris į medžioklę.
tukasG Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 12 Sausis 2010 21:56 Vaikystėje mama dažnai paskodavo apie mano senelį medžiojusį "smetoninės" Lietuvos laikais. Būdamas mažas tuose pasakojimuose domėdavausi visa kitais dalykais nei dabar, bet permasčius, kas išliko atmintyje iki dabar, suprantu kiek daug svarbių ir įdomių dalykų buvo galima tada sužinoti iš tokių atrodytų paprastų ir nereikšmingų pasakojimų, gaila, kad dabar jau nebeturiu, kas papasakotų. Kai kuriais paskojimų momentais pabandysiu pasidalint, gal kam bus idomu. Mama niekada nepasakodavo apie senelio dalyvavimą varyminėse medžioklėse, taigi jų arba tame krašte nebūdavo, arba jis jose nedalyvaudavo. O senelio medžioklės atrodydavo taip: medžioti eidavo vienas, kartais pasiimdavo šunį, medžioklės įrankis - kažkoks vokiškas vienvamzdis lengvas šautuviukas. Medžiodavo gana dažnai, jei tik būdavo gražus oras ir turėdavo laiko nuo ūkio darbų. Tačiau jo medžioklės samprata daug kam dabar būtų nesuvokiama, nes tai būdavo tiesiog pasivaikščiojimai po mišką su šautuvu ant peties, kurių metu būdavo sužinoma "po katro baržu šiemat baravykai dygsta, kiek "Beržynėlio" stirnalą vaikėlių šėmat atsivada, katroj maurynąj šindėj šernai guląjo ir tt.) Žinoma būdavo ir laimikių. Dažniausiai parsinešdavo kailinius žvėrelius, apie kuriuos sakydavo "parduosiu kailiukų tai možnas porako nuspirkt". Kad ką nors šautų vasaros metu nepamenu, nes "visi vaikelius augina nėr ko ti baidyt". Stirną šaudavo tik vieną kartą per metus - prieš kalėdas. Sakydavo "švintąm bus šviežėnos", kitu metų laiku stirnų nešaudavo "kiek ti iš tos stirnalas mąsos, o ir tep gražus žvėrėlis, jokios iškodos nedoro tai tagul ir gyvana". Medžiodavo šernus "už nuknistas bulbas", bet visada šaudavo tik pirmametį kuciuką "minkšta mėsytą" ir nedaugiau kaip pora kartų per metus. Suaugusių šernų nešaudavo niekada, nes " kiaulą sana, mąsa kieta, o ir vaikelius tagul augina", "kom gi tėkį šaut, kur gi mąsų dėsi, smirda kėp biesas". Mėgdavo medžiot voveres, nes kaip pasakodavo jų tuose miškuose budavo labai daug, kailis jų būdavo brangiai superkamas ir kas jam labiausiai patikdavo toje medžioklėje, kad "raikia labai gerai pataikyt, kad ir nušaut, ir kailiuko nepagadint". Apie paukščių medžiojimą kažkaip nepamenu. Žinau tik, kad sakydavo, kad buvo kurtinį sumedžiojęs. Paukščių greičiausiai nemedžiodavo todėl, kad, jei gerai prisimenu, tai šautuvo užtaisas būdavo kulkelės. Eidamas su vaikais į mišką labai vaikus bardavo už netinkamą elgesį, ypač už triukšmavimą "ko brukies kep jautis par šabakštynų, žmogus miški turi ait tep, kad šakėlas netraškėtų ir lapėliai nėšlamątų". Nesenai teko šnekėt su senu medžiotoju, kuris prisimena, kaip būdamas piemenukas ir "medžiodamas" miške sutikęs mano senelį gavo nuo jo į ausį "ar tau varly do ne par unksti vienom po miškus su strielbu". Veliau, kai paaugo, medžiodamas sutikęs senelį jau ir pypkę kartu parūkydavo ir įspūžiais pasidalindavo. Kadangi senelis nelabai mokėjo nei skaityt, nei rašyt, tai apie kokias nors "valdiškas" medžioklės taisykles, turbut buvo nebent tik kažką girdėjęs, bet mežioklės kultūra ir taisyklės tais laikais matyt būdavo "įdiegiamos" tėvo, ar kitų medžiotojų smūgiu per ausį "varliui". Be to, dabar analizuodamas tuos prisiminimus ir keldamas sau klausimą, kodėl būdavo pasirenkamas būtent toks medžioklės būdas, ir būtent tokia medžiokės filosofija, prieinu išvados, kad ko gero prie to privedė samoningas ar nesamoningas paprasto žmogaus noras elgtis panašiai kaip elgiasi artimesnių dvarų dvarininkai medžiodami. Na ir žinoma, kad žemdirbio pagarba gamtai ir ūkininko požiūris į jos išteklių naudojimą. ************************** Nėra padėties be išeities... Net jei esi suėstas - vis tiek dar yra dvi išeitys... :-)
medziotojas Hunting for living Narys	# Atsiuntė: 12 Sausis 2010 22:17 tukasG jei nemedžioji ir laiko tam turi, tai užsiimk rinkimu ir sisteminimu. Kuo galėsiu prisidėsiu Manau ir Darius iš šio forumo prie to prisidėtų. Medžioklė amžina,keičiasi tik varymų kvartalai info@medziotojas.eu ramas.medziotojas@gmail.com Jei randi ką įdomaus gyvenime, tegu ir saulėlydį - žiūrėk, nepraleisk, džiaukis gyvenimu, nes jis trumpas kaip akimirka.
tukasG Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 13 Sausis 2010 00:00 Medžiotojas Dėkoju už gerus ketinimus. O kas dėl rinkimo ir sisteminimo, tai kol kas dar nelabai ką turiu sistemint. Rinkt pagal galimybes kažką bandau, bet kad ir rinkt kol kas galimybės labai ribotos. Beje, rinkt medžioklės tautosaką, tradicijas manau - kiekvieno save gerbiančio medžiotojo pareiga, nes palengva išeina į amžinybę mūsų seneliai, tėvai - o ir mes patys... ir kartu iškeliauja sukaupta išmintis, jei jos niekas neįamžina. Skurstam patys ir skurdinam savo vaikus... ************************** Nėra padėties be išeities... Net jei esi suėstas - vis tiek dar yra dvi išeitys... :-)
tukasG Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 13 Sausis 2010 00:37 Beje turbūt nedaugeliui iš jūsų teko matyti siužetą iš vaikiškos televizijos laidos "Tele bim bam", kurioje gerb. p. E. Tijušui teko sunkus uždavinys - keletu žodžių bandyt paaiškint sutrikusiam berniukui medžioklės prasmę ir esmę. Reikalas tas, kad pas senelius į kaimą atvažiavusį anūkėlį senelis nusivežė į varyminę medžioklę, kurioje anūkėliui viskas labai patiko iki to momento, kol varyme, kuriame jis varovavo iš po kojų pakilo gražus gražus kiškis ir nuskuodė link senelio,stovinčio linijoje, kuris jį sėkmingai patiesė vienu šūviu. Anūkėlis buvo tiek sukrėstas to reginio, kad net atėjo į televizijos laidą prašyti, kad medžiotojai niekada daugiau nebešaudytų kiškių. Atrodytų tokia paprasta, nereikšminga istorija su trumpu moralu - nėra ko morališkai neparuoštų mažamečių vaikų į medžiokles vedžiotis. Tačiau ji labai daug pasako apie medžioklės tradicijų būklę pas mus. Jeigu maždaug septynerių metų berniukas, augantis šeimoje, kurioje senelis (o gal net ir tėvas) yra medžiotojas, dar nesupranta, kas tai yra medžioklė, kokia yra jos prasmė, esmė ir turinys, tai manau, kad bent jau to senelio supratimas apie medžioklės kultūrą, tradicijas ir jų puoselėjimą yra beveik nulinis. Manau, kad tokio amžiaus sibiro medžiotojo anukas jau netik, kad daug ką suprastų apie medžioklę, bet kai ko gal net ir kai kuriuos mūsų medžiotojus pamokyt galėtų. ************************** Nėra padėties be išeities... Net jei esi suėstas - vis tiek dar yra dvi išeitys... :-)
Anonimas	# Atsiuntė: 13 Sausis 2010 10:21 tukasG 80 - 90 procentų gausaus Lietuvos medžiotojų būrio tikrai nėra skurdžiai, greičiau atvirkščiai. Šitoje vietoje Jūs ponas TukaiG tikrai klystate. Aš asmeniškai pažįstu apie dvidešimties būrelių/klubų medžiotojus ir drąsiai sakau, kad iš visu medžiotojų tik apie 10 procentų tikrai nėra skurdžiai. Apie medžiotojų finansinę padėtį nesunkiai galima spręsti, pagal jų apranga medžioklėse, pagal turimus ginklus, pagal transporto priemones kuriomis atvykstama į medžioklę. Per medžiokles daugumoje būrelių/klubų, tik vienetai medžiotojų puikuojasi brangia apranga, nepigiais ginklais ir visureigiais. Bendraujant su medžiotojais aiškiai matosi, kad apie 50 procentų medžiotojų vos įstengia susimokėti 200, 300 arba 400 Lt būrelių/ klubų nustatytus nario mokesčius. Pasitaiko ir tokių kuriems tokie mokesčiai yra ne pagal kišenę, teko atsisakę narystės klubuose/būreliuose. Aš drąsiai teigčiau, kad 50 procentų medžiotojų finansinė padėtis labai sunki, 40 procentų patenkinama, o likusieji 10 procentų medžiotojų turtingieji.
tukasG Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 13 Sausis 2010 10:32 - Redagavo: tukasG Žmogus turintis daug pinigų nevisada yra - turtingas, žmogus neturintis nieko nevisada - skurdžius. Priklausomai nuo to, ką ir kuo matuosime. ************************** Nėra padėties be išeities... Net jei esi suėstas - vis tiek dar yra dvi išeitys... :-)
tukasG Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 21 Sausis 2010 17:54 Vaidziuz Kazkokioj afrikos genty medziotojas sumedzioto zveries atsipraso kad ji sumedziojo paaiskindamas, kad jam reikalinga jo mesa seimai ismaitinti. Visa tai jis daro uzdejas desine ranka ant zveries galvos. VELNIAS Cia labai giliai uzgriebet... Jei as nusoves serna nusiimsiu kepure, padesiu ant jo savio ranka ir pasakysiu, kad turiu ismaitinti seima jis tur but apsivers is juoko Kam tas cirkas? Nori gerbti zveri, medziokle - medziok saziningai ! Ne vieną kartą teko matyt senus kaimo žmones panašiai elgiantis paskerdus gyvulį ar nukirtus sveiką, gražų medį, todėl nemanau, kad tokia pagarba sumedžiotam žvėriui - "aborigenų" ritualas ar cirkas. Greičiau - tai natūrali žmogaus pagarba gyvybei, kurią globojai ir puoselėjai visą jos amžių, o dabar esi priverstas aukoti tam, kad išliktum. Žinoma dabartinė medžioklė dėl išskirtinio trofėjaus, pramogos, ar žmogaus sau prisiskirtos dieviškos "pareigos" reguliuoti gamtą, gerokai iškreipia tokį santykį tarp žmogaus ir kitų gyvų būtybių. Nors... dabar gal netgi labiau, negu kada nors žmogus privalėtų vienokia ar kitokia forma atsiprašyt atimtos gyvybės, bei padėkot Gamtai už vis dar jam dovamojamas gėrybes. ************************** Nėra padėties be išeities... Net jei esi suėstas - vis tiek dar yra dvi išeitys... :-)
Anonimas	# Atsiuntė: 30 Gegužė 2018 22:16 Up

<< . 1 . 2 .

Iš viso dabar vartotojų: Svečių - 6
Narių - 0

Daugiausia: 419 [18 Balandis 2021 19:42]
Svečių - 418 / Narių - 1

Naudojimosi taisyklės

Reklamos galimybė

Kontaktai