PLĖŠRŪNŲ SKAIČIAUS REGULIAVIMO KONKURSAS, 2009.10.01-2010.03.31 - www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po...


- Registracija - Forumai - Atsakė - Statistika - Paieška - Nariai

Pokalbiai prieš ir po medžioklės...

-- Naujienos Straipsniai -- Foto galerija -- Pokalbiai -- Orų prognozė --

Medžioklės taisyklės (naujausia redakcija)

www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po... / Varžybos, parodos, konkursai, renginiai. / PLĖŠRŪNŲ SKAIČIAUS REGULIAVIMO KONKURSAS, 2009.10.01-2010.03.31

. 1 . 2 . 3 . 4 . 5 . 6 . 7 . 8 . 9 . 10 ... 17 . 18 . >>

Autorius

Žinutė

hunter
Hunting forever

Adm

# Atsiuntė: 30 Rugsėjis 2009 16:43 - Redagavo: hunter

PLĖŠŪNŲ GAUSOS REGULIAVIMAS

Plėšrieji paukščiai ir žvėrys gamtoje paprastai vertinami kaip dėsninga ekloginės grandinės grandis. Jie yra svarbiausi pirminės produkcijos naudotojai, tuo pačiu – atrankos, būtinos kiekvienai paukščių ar žvėrių rūšiai, vykdytojai. Klasikiniai pavyzdžiai, kai be vilkų įtakos silpo, prastėjo ir net ėmė nykti elnių populiacijos, teikiami kalbant apie plėšrūnų ekologinį vaidmenį. Tačiau toks modelis gali veikti daugiau ar mažiau natūralioje aplinkoje, su nedidele žmogaus veiklos įtaka. Šiandien kai kurios plėšrūnų rūšys ir ypač didelis jų populiacijų skaitlingumas neatitinka natūralaus šių rūšių ir jų aplinkos vyksmo modelio. Jos veikiamos ypač palankių sąlygų, o maisto gausa, švelnios žiemos ir minimalus naudojimas dar labiau jas stiprina.
Šiandien turime kalbėti apie keletą plėšriųjų žinduolių rūšių, kurios yra labai gausios, o jų įtaka kitų gyvūnų populiacijoms – neproporcingai didelė. Tokios yra lapės, mangutai, akmeninė ir miškinė kiaunės, kanadinės audinės. Šios rūšys labai plastiškos, pakankamai gerai prisitaikiusios prie aplinkos (nors mangutas ir kanadinė audinė yra svetimžemės). Jų ekologinės savybės – didelis mitybos objektų spektras, geras vislumas, išgyvenimo strategija garantuoja ne tik išlikimą, bet ir paplitimą į potencialias teritorijas. Šiandien šiuos gyvūnus surasime visur, net miestuose, gyvenamose, ūkinės paskirties teritorijose. Medžioklės plotuose jos įprastos ar gausios, jų įtaka neakcentuojama tik neturint objektyvių duomenų. Tačiau viena miškinė kiaunė per vasarą sunaikina šimtus perinčių paukščių ir jų jauniklių, jų grobiu tampa perinčios pelėdos, juodųjų gandrų jaunikliai, antys klykuolės, kiti pakankamai reti paukščiai. Žinoma, ir kiaunės, ir lapės bei mangutai sunaikina didelę dalį kiškių, stirnų jauniklių. Kanadinės audinės palaiko minimalias kitos svetimžemės rūšies – ondatros – populiacijas. Jos sunaikina didelę dalį ančių dėčių ir jauniklių, laukių lizdų, prie vandens perinčius ar jauniklius vedančius paukščius ir žvėriukus.
Čia minimų plėšrūnų gausos reguliavimas – vienintelė priemonė subalansuoti jų ir kitų gyvūnų ekologinius santykius. Kaip jau minėta, natūralus ekologinis rūšių modelis negali veikti dėl aplinkybių, kurių daugelis yra sąlygojama žmogaus veiklos.
Plėšrūnų gausos reguliavimas – pastovus veiksmas. Jam užtikrinti būtinas žinojimas ir vidinė nuostata: plėšrūnai, jų populiacijos perteklius pražudo didelę medžioklės plotuose esančios gyvūnijos dalį. Žinant šią aplinkybę ir nebandant jos eliminuoti, kyla grėsmė plotų biologinei įvairovei.
Lietuvoje sumedžiojamas šiek tiek didesnis lapių ir mangutų skaičius, gi kiaunių bei audinių laimikiai yra vos pastebimi – iki 1000 individų kasmet. Medžioklės plotų naudotojų pasyvumas aiškinamas daug kuo – nenoru, nežinojimu, nesupratimu. Tačiau, matyt, tie laikai jau praeina, nes daugėja klubų ir būrelių, suprantančių, kad gamtos nereikia tikslingai naikinti ar leisti tą daryti plėšrūnų pertekliui. Keletas stacionarių gaudyklių, įrengtų plotuose, gali duoti puikių rezultatų. Lapių ir mangutų medžiojimas, ypač – tykant, turi dar geresnes perspektyvas. Mokslininkų duomenimis, Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 60 000 mangutų – žinant, kad šių gyvūnų patelės gali atvesti (ir sėkmingai išauginti) iki 15 – 16 jauniklių, nesunku įsivaizduoti, koks Damoklo kardas kabo virš smulkiosios faunos populiacijų. Ne mažiau vaizdus yra vasaros gale ir rudens pradžioje prie kelių žūstančių mangutų (ypač jauniklių) kiekis. Jeigu Lietuvoje kasmet būtų sumedžiojama bent pusė menamos mangutų populiacijos kiekio ( apie 30 000 vienetų), galima būtų tikėtis mažesnės šios rūšies neigiamos įtakos. Apie kiaunių gausą kol kas sunku spręsti, tačiau bet koks naudojimas jų populiacijai dar ilgai neturėtų neigiamos įtakos.
Medžioklę reglamentuojantys dokumentai kol kas netaiko griežtų reikalavimų plėšrūnų gausos reguliavimui – visa tai palikta pačių medžiotojų iniciatyvai. Matyt, kol kas jie tuo ir turi naudotis, taikydami pačias išradingiausias, įstatymų leistas gausos reguliavimo priemones. Ko gero – konkursai, varžybos yra viena iš įdomiausių formų, galinčių paskatinti naujai žiūrėti į dar nepilnai išnaudotą galimybę: skirti kuo daugiau dėmesio ir laiko reguliuoti plėšrūnų populiacijas.

Selemonas Paltanavičius
Aplinkos ministerijos
Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas

PLĖŠRŪNŲ (lapės, mangutai, kiaunės, kanadinės audinės, šeškai ) SKAIČIAUS REGULIAVIMO KONKURSAS

Konkursas vykdomas nuo 2009.10.01 iki 2010.03.31

Registracija vykdoma nuo 2009.10.01 iki 2010.03.31

Registracijos mokestis: 20 Lt.

Visiems dalyviams bus išsiųstos UAB “Oksalis” nuolaidų kortelės.

Registracijai reikalinga informacija: www.hunter.lt forumo dalyvio “Slapyvardis”, Vardas, Pavardė, Telefono Nr., Adresas (į kurį bus išsiųsta UAB "Oksalis" nuolaidų kortelė). Visus duomenis siųskite į

plesrunukonkursas@gmail.com

Konkurso objektas: plėšrūnų (lapių, janotų, kiaunių, kanadinių audinių ir šeškų) medžioklė.

Nominacijos:

1. Daugiausiai plėšrūnų sumedžiojęs medžiotojas.

2. Įspūdingiausias kaukolės trofėjus.

3. Originaliausiai, teisėtu būdu, plėšrūną sumedžiojęs medžiotojas.

4. Gražiausiai aprašyta plėšrūno medžioklė.

5. Gražiausias kanadinės audinės kailis.

Konkurso dalyviai, sumedžioję daugiau nei 10 plėšrūnų, dalyvauja loterijoje, kurios metu bus laimimas prizas – mažakalibris šautuvas su optika (Remington 22 LR + Bushnell 3-9x32).

Savo sumedžiotus trofėjus dalyviai turi nufotografuoti (nuotraukoje turi matytis ir pats autorius) ir siųsti į plesrunukonkursas@gmail.com
Laimėjimo atveju, privalo pristatyti visą deklaruotą kiekį (abi plėšrūno ausis (neišdirbtas)).

Generalinis rėmėjas UAB “Oksalis”.

Rėmėjai: Lietuvos Aplinkos ministerija, UAB “Eksa”, UAB “Viltlit”, UAB "Kailenos kailiai", UAB "Medžioklės tradicija", LT Studija.

Konkurso organizatorius ir informatorius - www.hunter.lt

P.S. Atsiradus papildomiems rėmėjams nominacijų gali padaugėti.

Remington 22 LR + Bushnell 3-9x32.

_________________________
www.hunter.lt

petras
Hunting forever