MIŠKO DOVANA - www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po...


- Registracija - Forumai - Atsakė - Statistika - Paieška - Nariai

Pokalbiai prieš ir po medžioklės...

-- Naujienos Straipsniai -- Foto galerija -- Pokalbiai -- Orų prognozė --

Medžioklės taisyklės (naujausia redakcija)

www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po... / Indianapolis / MIŠKO DOVANA

Autorius	Žinutė
Vilnietis Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 19 Vasaris 2021 16:53 - Redagavo: Vilnietis MIŠKO DOVANA Turiu problemą... Žmona neleidžia į medžioklę. Na, ne tai, kad neleidžia. Kas ten jos klaus, kai širdis veržiasi į mišką. Bet jau tas jos bambėjimas: - tai ko ten važiuoti... Šaldiklis pilnas, mėsos nėr kur dėti... Manau, aštriau ar švelniau, daugelis mūsų susiduria su tokia dilema. Šaldiklis pilnas, konservų atsargos auga... o ir kepsnys iš šviežiai sumedžioto kumpio žymiai skanesnis. Išvada: senienų reikia atsikratyti! Klausimas: kaip? Ot, tai durną klausimą sugalvojo, - pasakys tūlas lietuvis. – Aišku gi kaip. Parduoti ir viskas. Ir dalis išlaidų atsipirks, ir nauda... Ir žmonai galėsi išdidžiai paaiškinti, kad tavo medžioklės - tai ne vien išlaidos amunicijai ar naktiniams prietaisams įsigyti, o ir indėlis į šeimos biudžetą. Na ... Taip tai taip. Ir sunku gi paneigti ūkiško tautiečio patirtį. Ne paslaptis, nuo seno garsėjam savo ūkiškumu. Bet ar tai visada geriausias kelias? Kolegos! Medžiotojai ir tautiečiai! Sunkiai parinkinėju žodžius. Suprantu, kad didžioji dauguma ne naujokai medžioklėje. Gerbiu Jūsų patirtį. Todėl nenoriu, kad mano mintys skambėtų kaip moralas ar pamokymai. O ir kas aš toks, kad Jus, gerbiamus vyrus mokyčiau. Todėl kreipiuosi į Jus tik su mintimis kviečiančiomis susimąstyti ir pasvarstyti. O ką čia daug ir bepamoralizuosi. Medžioklės taisyklės Lietuvoje realizuoti žvėrienos nedraudžia. Kas nedraudžiama – tas leidžiama. Ir vis tik kažkoks kartėlis širdyje lieka… Pala, pala… Tai kas man ta medžioklė? Hobis, atgaiva sielai ir protui? Ar nauda ir jos siekimas? Aš pats ne prieš naudą, ne prieš naudos siekimą. Bet tik ne medžioklėje. Kodėl? Gal todėl, kad žmogus silpnas. Ir, kartą gavęs naudos kelis pinigėlius, nevalingai vėl ir vėl ima siekti tos naudos. Todėl, kad žmogus pats nepastebi kaip medžioklė iš “šventės” tampa verslu. Ir ateina akimirka, kai iškilus klausimui šauti ar nešauti, nelieka vietos svarstymams: Šaut! Eurai! Vėl ir vėl kreipiuosi. Netaikau to Jums. Kalbu apie tai, nes pats patyriau tą jausmą. Patyriau, nugalėjau, perlipau. Neagituoju, kviečiu tik susimąstyti. Pagarba medžiotojui? Taip aš esu medžiotojas. Neaiškinsiu Jums ir Jūs neaiškinkit man apie medžioklėje patiriamas išlaidas, prievoles ir pareigas. Ir lietuvaičiui nemedžiotojui tas neįdomu. Už tai be galo įdomu, kiek medžiotojas “uždirbo” iš medžioklės. Nepykim, jis toks pat kaip mes – tautietis. Su visais pliusais ir minusais. Ir nieko, brolau, nepadarysi, jei jis nori paskaičiuoti Tavo pinigus. O suskaičiavęs medžiotojo pinigus, jis pagarbos ir meilės medžiotojui nepajaučia. Net gi, sakyčiau, atvirkščiai proporcingai – kuo didesnę piniginę naudą gauna medžiotojas, tuo labiau liejasi tulžis jo pusėn. Neteisinu ir jo (nemedžiotojo), bet ir ginčytis su juo sunkiai gaunasi. Tai ką daryti? Kur kišti tą žvėrienos perteklių? Šunims sušerti? Papasakosiu ką darau aš. Ne tam kad pasigirti ar geriau už kitus atrodyti. Tam, kad parodyti, jog naudą, ne piniginę, o įvaizdžio, gerų santykių naudą galima gauti paprastu ir nebrangiu būdu.
Vilnietis Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 19 Vasaris 2021 16:54 Tam reikia… pačiam nebūti godžiu ir pavaišinti žvėriena savo artimuosius: ne tik gimines, bet ir draugus, ir bendradarbius, kolegas, kaimynus. Ir nepažįstamus, bet savo gyvenimo kelyje sutiktus žmones. Ne parduoti, o pavaišinti be atlygio. Gal kiti sunkiai patikėsit, bet tai vienas geriausių mano žinomų būdų medžiotojo įvaizdžiui gerinti. Arba geriems santykiams su medžioklės plotų vietiniais gyventojais kurti. Turiu tokį pavyzdį: medžioklės plotuose kur aš medžioju yra tokia kūdra ar prūdas. Na, ančių ten - tuntai! Keturiese po du dupletus spėjam padaryti į iš po kojų kylančias. Pasaka, o ne kūdra! Ar sezono pradžia, ar vėlyvas ruduo… Knibžda ten ančių. Plotuose dar dvi dešimtys tokių kūdrų, o antelių vos viena kita. O čia – “Klondaikas!” Ir niekuo neįpatinga kūdra: ir krantai kaip kitose, ir užžėlusi tokiomis pačiomis žolėmis kaip kitur… O kiekvieną kartą ančių pulkas tavęs laukia. Bet, viena problema: 200 metrų. Dvi sodybos gretimai ir 200 metrų taisyklė, rodos, gyventi neleidžia. Tai va: dvi skardinės šernienos konservų stebuklus padaro. Tereikia užeiti, gražiai pasisveikinti ir paklausti: ar ne prieš, jei kelis šūvius iššausim. (Aišku, kad meluoju: vienam name diedukas toks linksmas gyvena, tai jam dar ir “plečkutę” kartais pridedu.) Ir vyksta stebuklas! Jokių priekaištų, jokių pykčių… Nepatikėsit, dar ir patarimų sulaukiu kada antys gausiau suskrenda. Nauda? Nauda! Dviguba! Ne tik medžioti galim, bet ir gerą vardą turim. Tik šita nauda eurais nepamatuojama… Ką girdžiu? Vien skardinė konservams 80 eurocentų kainuoja? Taip, kainuoja. Viskas šiam gyvenime kažką kainuoja. Neslėpsiu, aš irgi linkęs pataupyti… Pakelk užpakalį nuo visureigio sėdynės, prasieik dar vieną puskilometrį savo medžioklės plotuose. Pėdas ir žvėrių veiklos pėdsakus geriau pamatysi, nei pro automobilio langą. Va ir sutaupei tuos 80 eurocentų. Taupyti reikia ten kur reikia, o kur nereikia – nenubiednėsim. Plačiai nuskambėjo ponios R. Janutienės ir medžiotojų skandalas… Ne kartą norėjosi, bet susilaikiau, nekomentavau. O dabar pasakysiu: taip, vyrai buvo teisūs. Juridiškai… O žmoniškai? Žmoniškai, manau, kad vyrai buvo teisūs, bet… ne protingi. Ne diplomatiški. Todėl, kad nieko nepadarė konfliktui išvengti, jam už akių užbėgti. Ar daug būtų kainavę, ar labai būtų savigarba nukentėjusi, jei važiuojant per kaimą, ar lauku atbėgančią ponią pamačius, pirmiausia būtų pasisveikine, prisistatatę ( - Laba diena, ponia, esam medžiotojai), nusišypsoję (būtinai!), atsiprašę už keliamus nepatogumus (vyrai, sukąskit dantis, liežuvis juk nenulūž…). Ir pamatę bent minimalias teigiamas ponios reakcijas padovanoję kelias skardines žvėrienos konservų. Net ne jai… jos vaikams, paragauti… Ar būtų kilęs tas pusę Lietuvos supriešinęs konfliktas? Perfrazavus žinomą Amerikos mafiozą: su šypsena ir skardine žvėrienos konservų pasieksi žymiai daugiau, nei vien su šypsena… Labai jau čia išsiplėčiau. Reik baiginėti… Gerbiamieji, nebūkime gobšūs! Nematuokime visko vien eurais, kilogramais ar litrais. Tikiu, kad Jūs, kaip ir aš, pajusite didelį malonumą, kuomet padovanoję gabalėlį žvėrienos geram žmogui ir išgirdę jo klausimus: “Už ką? Kiek skolingas?” kukliai atsakysit: - Nieko. Miško dovana…
W	# Atsiuntė: 19 Vasaris 2021 17:59 Ar būtų kilęs tas pusę Lietuvos supriešinęs konfliktas? Būtų kilęs, ponia su užduotim ėjo, konkretu tikslą turėjo, čia ne as atvėjis kuomet galima buvo išvengti konflikto. Bet mintys is esmes teisingos, ideja aiski (musu plote taip ir vyksta - draugaujame su vietiniais, tusciomis nevazuojam) P.S. Tik požiūris į Jus forume pasikeitė, nepuls visi džiūgauti gražiu rašinėliu (kaip anksčiau), nebe sąvas Jūs - itartinas kažkoks, klausimus neįprastus keliate, nepatinka čia tokie daugumai.
Vilnietis Medžiotojas Narys	# Atsiuntė: 19 Vasaris 2021 19:11 W Ačiū už komentarą ir nuomonę. Ką padarysi... Ne merga ir ne rublis, kad visiems patikčiau. O gal ne to ir siekiu... Pagarbiai,
T__ Hunting forever Narys	# Atsiuntė: 19 Vasaris 2021 20:50 Nebetie laikai, kad mergos ir rubliai visiems patiktų. O ir seniau nevien mergos visiems rūpėjo, ir už rublį geresnių valiutų buvo.

Iš viso dabar vartotojų: Svečių - 1
Narių - 0

Daugiausia: 419 [18 Balandis 2021 19:42]
Svečių - 418 / Narių - 1

Naudojimosi taisyklės

Reklamos galimybė

Powered by miniBB forum software © 2001-2024