miniBB: free php bulletin board and forum software
- Registracija - Forumai - Atsakė - Statistika - Paieška - Nariai   
Pokalbiai prieš  ir po medžioklės...

-- Naujienos Straipsniai -- Foto galerija -- Pokalbiai -- Orų prognozė --

Medžioklės taisyklės (naujausia redakcija)

www.hunter.lt Pokalbiai prieš ir po... / Indianapolis / Medžioklė tartum pasaka!
. 1 . 2 . 3 . >>

Autorius Žinutė
gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2011 09:52 - Redagavo: gudas


PERGALĖ
Nemalonus garsas pažadino jį iš miego. Dar buvo nevisai sutemę, todėl jis nenoriai pakilo iš savo patogaus ir šilto guolio. Garsas, kuris jį pažadino, girdėdavosi dažnai, ypač šiltuoju metų laiku. Automobilis nebuvo retas svečias miške ir jo pasirodymas senai tapo įprastu, juolab, kad jis nesukeldavo jokių neigiamų pasekmių. Kartais su automobilio keliamu triukšmu pasigirsdavo ir žmonių balsai. O štai šie jam – šio miško valdovui – neturinčiam priešų, galinčių pasikėsinti į jo gyvybę, buvo keistai nemalonūs. Išgirdus žmonių balsus jį apimdavo nerimas, kuris kildavo kažkur giliai iš po skrandžio ir pasiskleidęs po visą kūną priversdavo įsitempti net patį mažiausią raumenį. Tas nerimas neleisdavo atsipalaiduoti tol, kol jis nesurasdavo atokios ir ramios vietos kokioje nors gilioje pelkėje. Laikui bėgant jis išmoko skirti ir šiuos balsus – tuos, kurie gali kelti jam pavojų, o kurie ne. Jis jautė, kad balsai, kurie dažnai girdėdavosi miške ramią šiltą dieną, nekelia jam jokios grėsmės, tuo tarpu balsų, kurie pasigirsta sutemus – tylūs, prislopinti – reikia pasisaugoti. Todėl, tik visai netoli guolio išgirdęs žmogų, jis pakeldavo savo galingą kūną ir ieškodavo ramesnės vietos.
1.jpg
1.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2011 09:53 - Redagavo: gudas


Štai ir dabar išgirdęs atvažiuojantį automobilį jis kilstelėjo galvą, tačiau stipriai dėl jo nesijaudino, nors atvėsus orams ir iškritus sniegui šis garsas vis rečiau ir rečiau drumstė jo miško ramybę. Be to, jis pastebėjo, kad po automobilio apsilankymo dažniausiai atsirasdavo maisto, kurio miške, sušalus žemei, liko vis mažiau. Kartais, einant prie maitinimosi vietos, jis užuosdavo ir žmogaus kvapą. Šis kvapas jam buvo gerai pažįstamas ir kėlė nemažai karčių prisiminimų. Jis puikiai žinojo, kad žmogaus kvapas gali būti žymiai pavojingesnis, negu žmogaus skleidžiamas garsas.
2.jpg
2.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2011 09:54 - Redagavo: gudas


Šią taisyklę jis įsisavino dar tais laikais, kai savo pirmą rudenį, kartu su didele šeimyna lankėsi toje pačioje vietoje, kur ir dabar neretai rasdavo maisto. Jis puikiai atsimena, kai vienais metais, anksti atėjus šalčiams, jam, kartu su banda, sunkiai sekėsi knisti įšalusią žemę, ir tik motina, savo jėgos dėka, gelbėjo juos savo stipriu šnipu praknisdama užšalusį žemės sluoksnį. Tačiau vis tiek maisto trūko ir alkio jausmas tapo jų kasdieniniu palydovų. Todėl tą vakarą jis, kartu su savo aštuoniais vienmečiais, išbėgo į aikštelę, kvepiančią parūgusiais kukurūzais, be jokio atsargumo, tik su viena mintim – numalšinti alkį pripildant ištuštėjusius skandžius. Tuo metu jie nejuto ir negirdėjo nieko, svaiginantis maisto aromatas buvo užvaldęs jų visų mintis. Net piktas motinos kriuksėjimas, kuri nepasidavusi bandos jausmui liko stovėti pasislėpusi už artimiausių krūmų, nesuvaldė alkio jausmo. Tuomet jis pirmą kartą išgirdo garsą, primenantį griaustinį. Panašų garsą jam buvo tekę girdėti vasarą, kuomet stipriai žaibavo ir pylė lietus, bet šis buvo ypatingas. Apimti išgąsčio ir nežinomybės jie pasileido bėgti ten, iš kur buvo atėję, ir kur stovėjo kriuksėdama ir giliai orą nosim traukdama motina. Jie bėgo ilgai jai iš paskos ir sustojo tik tuomet, kai pasiekė savo pamėgtą jaunuolyną. Bet grįžo ne visi. Po to vakaro jis turėjo tik septynis brolius. Taisyklę, kad žmogaus kvapas neša nelaimes, jis įsisavino ilgam, ypač po to, kaip per savo antrą gyvenimo pavasarį staiga negrįžo jų motina, turinti atvesti dar kelis jaunus, dryžuotus paršiukus, o jis, atsiskyręs nuo bandos, pradėjo savarankišką gyvenimą. Todėl ir šiais metais, pajutęs seno priešo kvapą, jis rinkosi geriau likti alkanu, negu pasiduoti tuščio skrandžio nurodymams išlįsti iš miško ir pasisotinti iki nukritimo.
3.jpg
3.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2011 09:55 - Redagavo: gudas


Tačiau jau keletą savaičių jo mintis buvo užvaldęs ne maistas. Nepaaiškinamas, viską apimantis jaudulys kiekvieną dieną vis labiau ir labiau nedavė jam ramybės. Su šiuo jausmu jis jau buvo susipažinęs. Tas jausmas ateidavo kiekvienais metais atšalus orams ir apimdavo visą jo kūną ir visais mintis. Pirmą kartą jis tai pajuto savo antros žiemos pradžioje, tuomet saldus ir iki šiol nepažinotas kvapas privertė jį diena iš dienos slankioti šernei iš paskos. Bet tie metai nebuvo sėkmingi. Pirmą savo kovą jis pralaimėjo ir atsiminė ją visam laikui – po jos ilgai negijo randai, palikti aštrių ilčių, kokiomis jis pats dar negalėjo pasigirti, o sužeista galinė koja, nors ir užgijo, bet šlubavo iki šiol. Kitais metais ir vėl tas kvapas privertė jį pamiršti apie maistą, atsargumą ir savisaugą, juolab, kad situacija miške pasikeitė po to, kai praeitų metų priešas mįslingai vieną dieną dingo, o jis pats tapo didžiausiu, rimtą pasipriešinimą galinčiu surengti oponentu. Pailgėjusios iltys tapo rimtu ginklu, kuriuo jis nesunkiai atrėmė jaunų kuiliukų, tokių, kokiu jis pats buvo dar prieš metus, atakas. Po tos laimėtos kovos prasidėjo puota, penkis sezonus iš eilės daug šernių buvo apvaisintos ir išnešiojo jo palikuonis, iš kurių keli jau bandė pretenduoti į jo vietą, bet kol kas nesėkmingai
4.jpg
4.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2011 09:56


Tik šiais metais jis patyrė pirmą stiprų pasipriešinimą. Aplink kaklą sustorėjusi oda išgelbėjo jo gyvybę nuo aštrių kaip peilis priešo ilčių, bet likusi žaizda pūliavo iki šiol ir kėlė nemalonių pojūčių. Tik dabar jis pajuto, kad jėgos nėra begalines ir, anksčiau ar vėliau, jam teks užleisti vietą galingesniam varžovui. Bet kova buvo laimėta, o prisiminimai apie pergalę padėdavo atitraukti mintis nuo žaizdos, kurios sukeliamo skausmo jis mėgino atsikratyti trindamasis į medžio šakų spyglius. Iš dalies dėl sužeidimo, iš dalies dėl nuovargio, kuris kiekvieną dieną jautėsi vis labiau, jis niekur toli nesitraukdavo nuo savo pamėgto guolio. Kvapą, kuris kiekvienais metais gundė jį, kuris liepdavo be jokio atsargumo pametus galvą pulti į kovą, pajuto ir šiais metais ir visai netoliese. Tačiau šįkart jame buvo kažko naujo, keisto. Šiemet tas kvapas nuolat atsirasdavo šalia maitinimosi vietos ir kartais maišėsi su žmogaus kvapu. Nepaisydamas žaizdos keliamo skausmo ir žmogaus palikto kvapo jis diena iš dienos čia lankydavosi, bet vis nerasdavo jokių patelės žymių, tik tą, viską apimantį, galvą susukantį kvapą.

vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2011 09:57 - Redagavo: gudas


Štai ir šiandien, išgirdęs mašinos garsą, jis atsikėlė iš guolio. Garsas greitai nutilo ir panašu jog jaudintis nebuvo dėl ko. Jis, pasitrynęs dilgčiojančią žaizdą į medžio kamieną, prisiminė ramybės neduodantį tuščią skandį. Bet ne alkis buvo tas jausmas, kuris privertė jį šiandien nerimauti. Neseniai patekėjęs menulis nudažė mišką savo sidabrine spalva, nuo medžių tįstantys šešėliai persipindami formavo keisčiausias būtybes. Prie šių vaizdų per ilgus gyvenimo metus jis jau buvo pripratęs. Aukštai pakėlęs galvą jis patraukė orą, siekdamas pagauti kiekvieną naują vėjo dvelksmą. Ir tai, ką jis pajuto, nedavė jam ramybės. Jis užuodė rujojančią patelę, tačiau kartu pajuto ir žmogaus kvapą. Tą patį malonų ir kartu nerimą keliantį kvapą jis pirmąkart pajuto dar visai nesenai, tačiau tuomet jis sugebėjo save suvaldyti ir priimti atsargesnį sprendimą. Nepaisant didžiulės traukos jis pasitraukė giliau į mišką, taip ir nepatikrinęs skleidžiamo kvapo šaltinio. Bet šiandien jis nebegalėjo laukti. Spaudimas vis didėjo, adrenalinas kraujyje neleido ramiai mastyti, o kojos neklausė proto balso. Tai vertė jį ištisas naktis blaškytis po mišką siekiant savo svajonės. Bet miškas buvo tuščias. Po paskutiniųjų dienų, kai per jį pražygiavo gauja šūkaujančių žmonių su savo keturkojais draugais, jis miške liko vienas. Jam pačiam tik jėgos ir greičio dėka pavyko atsikratyti taip erzinančiai amsinčio rudo šuniuko, kuris aptikęs jį guolyje niekaip nenorėjo palikti ramybėje. Tik po to, kai jis viena iltim užkabino neapdairiai šeimininko ant šuniuko kaklo paliktą apykaklę ir sviedė ji į šoną, šuniukas nustojo loti ir liko gulėti po krūmu tyliai inkšdamas, o jis pats pasitraukė giliai į pelkę, kur nesigirdėjo nei žmonių balsų, nei jų keturkojų palydovų lojimo.
5.jpg
5.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2011 09:57 - Redagavo: gudas


Šiandien jis ir vėl pajuto tą beprotiškai svaiginantį aromatą, susimaišiusį su žmogaus kvapu. Bet jėgų kentėti ar laukti daugiau nebuvo. Jis atsargiai pradėjo judėti per mišką, mėgindamas pamatuoti kiekvieną žingsnį. Tik retkarčiais viena kita šakelė sutraškėdavo jam po kojom ir po atlydžio pradėjęs stingti sniegas tyliai girgždėjo. Jis sustojo prie pat pamiškės. Stovėdamas aukštai iškėlęs galvą jis gaudė kiekvieną įtartiną garsą ir kvapą. Bet juto tik tai, ką norėjo pajausti. Protas, lyg paklusdamas iš aukščiau atsiųstam nurodymui, atsijungė, kūnas atsisakė paklusti kitiems instinktams ir jis greita ristele pasileido prie vietos, traukiančios jį sulig kiekviena diena vis labiau ir labiau. Jis nieko nematė ir negirdėjo, tik viena mintis, tik vienas tikslas buvo galvoje – pratęsti giminę, ką betektų dėl to paaukoti. Bet ir vėl jo laukė nusivylimas, jis nerado nieko apart kvapą, jokių šernės pėdų ar kitų buvimo ženklų, tik ant žemės papiltą krūvą grudų bei kukurūzų pilną vamzdį. Jis blaškydamasis po visą aikštelę ieškojo tos, kuri suteiks jam laimę ir kuriai šiemet bus lemta išnešioti jo palikuonis, tuo suteikiant viltį tolimesniam gyvenimui. Tačiau nieko panašaus nebuvo. Jis stovėjo vienas vidury menulio apšviestos aikštelės ant sutrypto sniego ir nieko nematančiu žvilgsniu žiūrėjo į vieną tašką
6.jpg
6.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2011 09:58 - Redagavo: gudas


Ir staiga jį apakino šviesa. Stiprus šviesos spindulys, kaip jam tuo metu pasirodė – ryškesnis už menulį, pradėjo šviesti kažkur iš viršaus. Jis pakėlė galvą tikėdamasis pamatyti šio spindulio šaltinį, bet šviesos ryškumas jį akino. Panašų spindulį jis jau buvo matęs. Prieš porą metų, tamsią naktį išėjęs į lauką paskanauti subrendusių avižų, jis išvydo šviesą, po kurios pasigirdo griaustinis. Skausmą jis pajuto tik sustojęs toli miške, šešių milimetrų dydžio šratai, giliai įsmigę į šoną, dar ilgai kėlė nemalonių pojūčiu, kol galiausiai apsitraukė riebalais ir daugiau jo nebevargino. Nuo to laiko ryškios šviesos, kaip ir žmogaus kvapo, jis pradėjo bijoti. Jis suprato, kad dabar, vėl pamačius tą šviesą, jam reikia padaryti šuolį ir bėgti kuo toliau, bet kvapas, užvaldęs kiekvieną jo kūno ląstelę, tarytum atjungė protą ir neleido jam blaiviai mastyti. Jis stovėjo ir žiūrėjo į šviesą tik pasąmonėje suvokdamas, kad tai gali būti paskutinė jo gyvenimo minutė. Žiūrėdamas į šviesos spindulį jis regėjo visą savo gyvenimą: prisiminė šiltą motinos pieną, pirmą išdygusią aromatų pilną žolę, kuri jo ankstyvaisiais gyvenimo mėnesiais jam buvo lyg stebuklas, pirmą laimėtą kovą, pirmuosius palikuonis. Keista, bet tuo metu jis neprisiminė nė vieno blogo įvykio: nei badavimo dienų, nei šalčio, nei skausmo nuo priešo smūgių ar paleisto šūvio. Jis tarsi paniro į jurą, pilną pienių laukų, nukritusių gilių ir prisirpusių avizų aromatų. Tuo metu jis pajuto, kad gyveno! Ir gyveno gerai! Nepaisant visų sunkumų, dažniausiai kylančių dėl dvikojų priešų, jam pavyko išgyventi, pratęsti giminę ir sulaukti amžiaus, kai tapo miško karaliumi. Ir štai dabar, jis stovi aukštai pakelta galva, žvelgdamas į niekur ir laukia to, kam negali pasipriešinti, tai turi būti pabaiga...
7.jpg
7.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2011 09:59 - Redagavo: gudas


Kitoje šviesos spindulio pusėje jaunas medžiotojas, pakėlęs savo dvivamzdį, su neaiškiais jausmais širdyje, žvelgė į žvėrį. Jis jau keletą savaičių bandė sulaukti šerno, kurio dideles pėdas dažnai rasdavo netoli bokštelio. Ir pagaliau jam pasisekė. Šią gražią naktį jis menulio šviesoje pamatė tikrą galiūną. Nuėmęs saugiklį jis pridėjo šautuvą prie peties ir įjungė prožektorių – taikiklis sustojo ties šerno mentimi. Beliko paspausti nuleistuką ir kulka būtų atlikusi savo darbą be jokių sentimentų. Bet medžiotojas delsė, kažkas sulaikė jo pirštą, pasiruošusį palesti šūvį. Iki šiol neregėtas vaizdas privertė jį žvelgti į žvėrį ne kaip į potencialų laimikį. Galinga galva, pasipuošusi dviem baltomis iltimis, raumeningas kūnas, energija, kuri jautėsi kiekvienoje ląstelėje, privertė šaulį atisakyti savo tikslų. Jis lyg užburtas žvelgė į žvėrį, kuris buvo daug kartų galingesnis ir turėjo tiek pat teisių gyventi, kiek ir žmogus.
8.jpg
8.jpg


vienas šūvis-vienas kūnas

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2011 09:59


Žmogus nuleido šautuvą. Jis suprato, kad šį kartą negalės atimti gyvybės, negales įvykdyti to, kam buvo pasiruošęs prieš pusvalandį.

Šernas pamatė, kad šviesos spindulys dingo. Po truputį jo smegenys pradėjo suprasti kas įvyko, savisaugos instinktas pradėjo siųsti impulsus į kiekvieną kūno dalelę. Bet bėgti jis nesiruošė. Ramiai apsisukęs jis nužygiavo link miško, truputėlį stabtelėjo ir ištirpo tamsoje. Tai buvo pergalė, didžiausia pergalė jo gyvenime.

vienas šūvis-vienas kūnas

Vilkas_pilkas
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2011 10:30


gudas
Ssuperinis rasinys

Norejau i roju-tapau medziotoju

Mingis
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2011 10:36


gudas

Na šaunuolis siusk į žurnalą kokį, dar gal ir honorarą atseikėtų mažai yra sugebančių taip rašyt

Jura
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2011 10:44


smagiai skaitėsi

Forester
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2011 11:03


Per visa savo medziokliu istorija, 2 kartus turejau proga paleisti kulka i apie 300 kg sveriancius monstrus. Bet nei karto to nepadariau.
Tikrai kazkoks apima jausmas, kai paprasciausiai grazu. Jauti jam pagarba, kaip paskutiniam Samurajui.
Palieki toki ir labai tikiesi, kazkada ji vel pamatyti. Tik, deje, dazniausiai nebepamatai.
Manau, zmogus tampa medziotoju, ne tada, kai gauna bilieta ir nusiperka sautuva. O tik tada, kai palieka toki zveri gyventi.

Gudai, cia pasaka apie save, ar taip ?

Adis
Hunting forever

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2011 11:05


Forester
Manau, zmogus tampa medziotoju, ne tada, kai gauna bilieta ir nusiperka sautuva. O tik tada, kai palieka toki zveri gyventi.
Šauniai ir teisingai pasakyta

www.dramblioginklai.lt

dedesarunas
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2011 11:15


like

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2011 11:24


Forester
Gudai, cia pasaka apie save, ar taip ?
As nerasau kolkas apie tai ko nesu patyres
Dziugu kad patiko

vienas šūvis-vienas kūnas

Anonimas


# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2011 13:03


gudas
As nerasau kolkas apie tai ko nesu patyres

bet apie kuilio patyrimus tai labai detaliai aprasineji, tai kaip cia suprast?

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2011 13:08


Anonimas
Viskas priklauso nuo fantazijos

vienas šūvis-vienas kūnas

Tomce
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2011 13:25


Vauuuu, čia tai bent

Reikėtų į naujų medžiotojų mokymo programą įtraukti...

XerroX
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2011 13:29


Vsio, kabinu sautuva ant vinies.....

-------------------------------------
I don't suffer from insanity... I enjoy every minute of it.

Laurynas
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2011 20:05


Laikinu ;)

Anonimas


# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2011 21:11


gudas sitas tep parasyt nesugebetu is kazkur nukopino

marcco
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 5 Rugsėjis 2011 21:18


Meistriškai užauginta įtampa ir superinis finalas!! Sveikinu, puikus rašinys!

"Negalima skirstyti Gamtos
kūrinių i blogus ir gerus. Šią taisyklę
reikėtų išmokti dar mokyklos suole ir
visą gyvenimą jos laikytis. Ką Gamta
sukūrė - viskas reikalinga, tobula ir
gražu."
-J.Tauginas-

Anonimas


# Atsiuntė: 6 Rugsėjis 2011 01:09


vilioti sernus rujojancios sernes jauku,neetiska

gudas
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 6 Rugsėjis 2011 08:31


Anonimas
gudas sitas tep parasyt nesugebetu
is tikro turbut geriausias ivertinimas aciu.

ir aisku tokios raslaivos nors su vezimu vezk is anonimas.lt

vienas šūvis-vienas kūnas

Rolas
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 6 Rugsėjis 2011 08:37


Anonimas
vilioti sernus rujojancios sernes jauku,neetiska
Vilioti etiška visaip, net ir dainuojant.

O rašinį Gudai užskaitau. Paslėpęs talentą laikei

____________________________________
Aš ir praeitam gyvenime buvau medžiotojas...
http://www.medziokle.org

Ibrahim
Medžiotojas

Narys

# Atsiuntė: 6 Rugsėjis 2011 08:50


Vienu zudziu -SAUNU, PUIKU ir t.t.

Anonimas


# Atsiuntė: 6 Rugsėjis 2011 08:53


Siaip i nepazystamus zmones visai paartina kreiptis JUS nesvarbu kokio amziaus jie bebutu. kiek suprantu su pardaveju ant brudersavto anksciau negerete tai ir pagarbos galetumet daugiau parodyt. manau gavote tai ko buvote vertas.

vienas šūvis-vienas kūnas


Manau buti mandagiam nepamaisytu kiekvienam mieste.a tai telsiuos ar vilniuj.,

vienas šūvis-vienas kūnas

Pakoreguosiu klausima. Ar butu geriau jie siuo atveju butu sauta su kulka?
Aisku svarbu kur kliuvo, su kulka jie nekliutu tai ir aiskus varijantas, o jei ir kliutu kur i subine, tai suzeidimas rimtesnis butu nei nuo vienos grankulkes.
Logiskai suprantu kad kulka geriau bet taip sunku susilaikyti nuo grankulkiu, juolab kaip sako seniai jos "gerai marina"

vienas šūvis-vienas kūnas

Pasiziurint i jo rasinius kitose temose, neatrodo kad jis "poetas" butu

medziotoja
Hunting for living

Narys

# Atsiuntė: 6 Rugsėjis 2011 09:08


Anonimas
Jei ką, tai čia ir nėra eilės
Gudai,
Puiku! Šaunuolis

. 1 . 2 . 3 . >>
Jūsų atsakymas
Bold Style  Italic Style  Underlined Style  Image Link  URL Link  Insert YouTube video  Uždrausti *Kas tai yra?
:) :hunter: :up: :down: :lol: :singing: :rofl: :diablo: :sad: :hunter2: :aggressive: :crazy: Daugiau šypsenėlių... Išjungti

» Vardas  » Slaptažodis 
Iveskite savo vardą ir slaptažodį.
 

Iš viso dabar vartotojų: Svečių - 2
Narių - 0
Daugiausia: 419 [18 Balandis 2021 19:42]
Svečių - 418 / Narių - 1

Naudojimosi taisyklės

Reklamos galimybė

Kontaktai


Powered by miniBB forum software © 2001-2024